Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. A2-29950-819/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23329-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.2; 3.2.3.10

2020 m. lapkričio 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015 pagal antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl antstolio patvarkymo nevykdymo, suinteresuoti asmenys A. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-30815-566/2015 procesą, o atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą (visą/ iš dalies) civilinėje byloje Nr. 2-30185-566/2015, kuriuo suinteresuotam asmeniui A. B. buvo paskirta 100 Eur dydžio bauda už antstolės Virginijos Meškauskienės 2015 m. kovo 26 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą Nr. 39 15 2015 03 26 2417 bei 4 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolės patvarkymo dėl ginklo pristatymo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad 2015 m. liepos 7 d. antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimu dėl antstolio patvarkymo nevykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) pastaroji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama skirti suinteresuotam asmeniui A. B. baudą už 2015 m. kovo 26 d. priimto patvarkymo Nr. 39 15 2015 03 26 2417 nevykdymą. Juo A. B. buvo įpareigotas pateikti informaciją apie turimą turtą ir pristatyti ginklą, pistoletą Kevin, identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas). Antstolės V. Meškauskienės pareiškimas, adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl baudos už antstolio patvarkymo nevykdymą, jam buvo siųstas netinkamu adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuo šis niekada negyveno ir nebuvo registruotas. Galimai tai nutiko dėl antstolės aplaidumo arba siekiant, kad jis negautų pareiškimo ir negalėtų pateikti teismui savo veiksmus pateisinančių dokumentų. Vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdžiusiai antstolei buvo puikiausiai žinoma, kad jis laikinai nuo 2015 m. balandžio pradžios gyveno pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu tiek antstolė Virginija Meškauskienė, tiek ir kiti antstoliai yra ne kartą siuntę savo priimtus procesinius dokumentus. Išnagrinėjęs antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo rašytinio proceso tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015 jį tenkino iš dalies, paskyrė A. B. 100,00 Eur dydžio baudą už antstolės Virginijos Meškauskienės 2015 m. kovo 26 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą bei po 4,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo dėl ginklo pristatymo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 9 d., o 2015 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo išduotas vykdomasis raštas.

Pareiškėjo teigimu, kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo teikiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Viešosios tvarkos valdybos 2014 m. vasario 26 d. raštas Nr. 10-8-S-331 „Dėl ginklo paėmimo laikinam saugojimui“ su tos pačios dienos Vilniaus apskrities VPK sprendimu „Dėl A. B. leidimo laikinai laikyti (nešioti) ginklus ir ginklo paėmimo Nr. 14-IL-10-02980-e“, 2014 m. kovo 4 d. ginklų (šaudmenų) paėmimo aktas Nr. 10-B-PAZ8-120 bei 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas „Dėl A. B. ginklo grąžinimo Nr. 16-IL-10-04332-e“, taip pat 2019 m. liepos 5 d. ginklo pažymėjimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms) jau išnagrinėtoje aukščiau minėtoje civilinėje byloje. Minėti dokumentai egzistavo teismui sprendžiant antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimo dėl antstolio patvarkymo nevykdymo pagrįstumą, tačiau nuo pastarojo antstolės matomai buvo nuslėpti ir dėl to teismui nežinomi, nes priešingu atveju neabejotinai teismas būtų priėmęs kitokį procesinį sprendimą nei šiuo atveju. Pareiškėjo vertinimu, aukščiau nurodyti dokumentai liudija, jog už šaunamųjų ginklų kontrolę atsakinga institucija – Vilniaus apskrities VPK 2014 m. vasario 16 d. priėmė sprendimą Nr. 14-IL-10-02980-e, kuriuo nusprendė paimti jam priklausantį šaunamąjį ginklą pistoletą KEVIN ZP 98, kal. 9 mm Browning Nr. (duomenys neskelbtini), šovinius, išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo pastarąjį pristatyti ginklą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių, kas ir buvo padaryta 2014 m. kovo 4 d. surašant Vilniaus apskrities VPK ginklų (šaudmenų) paėmimo aktą Nr. 10-B-PAZ8-120. Minėtas ginklas pareiškėjui buvo grąžintas tik 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities VPK sprendimu. Pareiškėjo įsitikinimu, aukščiau nurodytų dokumentų turinys leidžia pagrįstai konstatuoti, jog antstolės Virginijos Meškauskienės 2015 m. kovo 26 d. priimto patvarkymo Nr. 39 15 2015 03 26 2417 priėmimo ir jo vykdymo laikotarpiu, o taip pat teisminio bylos nagrinėjimo ir nutarties dėl baudos skyrimo jam metu jis savo žinioje šaunamojo ginklo neturėjo, nes jis buvo paimtas iš jo už šaunamųjų ginklų kontrolę atsakingos institucijos – Vilniaus apskrities VPK, todėl įvykdyti antstolės patvarkymo jis dėl objektyvių priežasčių niekaip negalėjo. Pareiškėjas mano, kad apie egzistuojančias objektyvias priežastis, kliudančias jam vykdyti antstolės patvarkymą dėl ginklo pristatymo į Ginklų fondą, antstolei buvo ar turėjo būti gerai žinoma: duomenų baze apie jam išduotą šaunamąjį ginklą ji disponavo, turėjo matyti visus įrašus apie ribotos apyvartos daiktui (šaunamajam ginklui) taikomus apribojimus ir jo laikymo vietą (jo paėmimą iš pareiškėjo), tačiau šios informacijos teismui nepateikė. Visa tai, pareiškėjo įsitikinimu, leidžia teigti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015 nagrinėjant antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl antstolio patvarkymo nevykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir baudos jam skyrimo bei priimant procesinį sprendimą aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą atnaujinti procesą, egzistavo. Jam jos nebuvo žinomos, nes apie pareiškimo pateikimą teismui jis sąmoningai nebuvo informuotas antstolės. Apie teismo priimtą procesinį sprendimą jis sužinojo jau po jo įsiteisėjimo. Pareiškėjo vertinimu, su šiuo prašymu dėl proceso atnaujinimo jo teikiami rašytiniai įrodymai turi esminės reikšmės teisme išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-30815-566/2015, nes jei Vilniaus miesto apylinkės teismui būtų buvę žinomi faktai apie tai, jog jam priklausantis šaunamasis ginklas – pistoletas KEVIN ZP 98, kal. 9 mm Browning, identifikacinis kodas Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. kovo 4 d. buvo paimtas Vilniaus apskrities VPK ir šioje institucijoje laikomas, tai būtų sudarę teisinį pagrindą teismui 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nuspręsti, jog dėl ginklo nepristatymo į Ginklų fondą jo kaltės nėra, to padaryti jis fiziškai negalėjo dėl objektyvių priežasčių ir jis turėjo būti atleistas nuo pareigos vykdyti šį antstolės reikalavimą, t. y. būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Pareiškėjas taip pat pastebi, kad antstolės 2015 m. kovo 26 d. priimtu patvarkymu Nr. 39 15 2015 03 26 2417 jis buvo įpareigojamas pristatyti jam priklausantį šaunamąjį ginklą pistoletą KEVIN, identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), į Ginklų fondą, nors ginklo su tokiu identifikavimo kodu jis niekada neturėjo. Jo žinioje buvo ir šiuo metu tebėra pistoletas KEVIN ZP 98, kal. 9 mm Browning, kurio identifikacinis kodas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kartu su šiuo prašymu teikiamus rašytinius įrodymus iš Vilniaus apskrities VPK jis gavo 2020 m. rugpjūčio 12 d., todėl prašymas atnaujinti procesą yra teikiamas nepraleidus CPK 368 straipsnio nustatytų tokio prašymo pateikimui procesinių terminų.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas paaiškino, kad dėl ypač aukšto konfliktinio lygio trečiosios sutuoktinės provokuojamų santykių nuo 2015 m. kovo 29 d. jis buvo priverstas išsikraustyti iš asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute liko iki tol gauti jam adresuoti įvairūs raštai. Buvusiu gyvenamuoju adresu ir vėliau ateidavo jam adresuota korespondencija, tačiau jis jos negaudavo, nes tuometinė sutuoktinė slėpdavo informaciją apie tai arba korespondenciją pasisavindavo. Jam sugrįžus į savo butą, jame jis pasigedo daug dokumentų, tarp jų ir dokumentų, susijusių su jam priklausančiu šaunamuoju ginklu, išduotu savigynai, kurį visais būdais, rašydama nepagrįstus skundus prokuratūrai ir inicijuodama baudžiamąsias bylas, kurios kaskart būdavo nutraukiamos, tuometinė sutuoktinė siekė atimti. Teigė, kad 2020 m. liepos pabaigoje/rugpjūčio pradžioje betvarkydamas archyvinius turimus procesinius dokumentus ir tarp jų radęs 2015 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-30185-566/2015, bei ėmęs ieškoti pas save su šaunamuoju ginklu susijusių dokumentų (ginklo išdavimo/paėmimo) pareiškėjas pas save rado tik 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities VPK priimtą sprendimą dėl jo ginklo grąžinimo Nr. 160IL-10-04332-e, tačiau jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu ginklas buvo paimtas, nerado. Rastas Vilniaus apskrities VPK sprendimas jam leido manyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 20 d. priimto procesinio sprendimo metu jis savo žinioje galimai neturėjo šaunamojo ginklo, kurį antstolė Virginija Meškauskienė reikalavo pristatyti į Ginklų fondą. Tokios jo spėlionės pasitvirtino 2020 m. rugpjūčio 12 d. atvykus konsultacijai dėl ginklo į Vilniaus apskrities VPK, kuomet paprašius susipažinti su Vilniaus apskrities VPK turima jo asmens byla, susijusia su šaunamuoju ginklu, joje jis rado Vilniaus apskrities VPK 2014 m. vasario 26 d. raštą Nr. 10-8-S-331 „Dėl ginklo paėmimo laikinam saugojimui“, tos pačios dienos Vilniaus apskrities VPK sprendimą „Dėl A. B. leidimo laikinai laikyti (nešioti) ginklus ir ginklo paėmimo Nr. 14-IL-10-02980-e“ ir 2014 m. kovo 4 d. ginklų (šaudmenų) paėmimo aktą Nr. 10-B-PAZ8-120.

Antstolė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo su pateiktu prašymu nesutinka. Antstolės teigimu, vykdomųjų bylų eiga rodo pareiškėjo siekį išvengti ir visokiais būdais vilkinti įsipareigojimų vykdymą, skolininkas A. B. verčiasi advokato praktika ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi skolininkui 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta bauda už antstolės reikalavimo nevykdymą. Skolininkas puikiai žinojo apie jam paskirtą baudą, nes pats asmeniškai atvyko į antstolių kontorą 2015 m. rugsėjo 22 d. ir kontoroje susipažino su vykdomosios bylos medžiaga ir tik 2015 m. rugsėjo 22 d. informavo antstolę, kad laikinai jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Antstolės vertinimu, jau žinodamas apie jam paskirtą baudą skolininkas galėjo nedelsiant kreiptis į teismą arba į antstolę ir nurodyti kur saugomas jam priklausantis areštuotas ginklas, bet skolininkas to nepadarė. Antstolės teigimu, vykdymo proceso metu surinkti dokumentai ir duomenys patvirtina, kad skolininkas veikia nesąžiningai, slepia pajamas, visais įmanomais būdais stengdamasis išvengti priverstinio išieškojimo, nepagrįstais prašymais ir skundais vilkina vykdomus skolų išieškojimus, o būtent priverstinį skolos išieškojimą iš turto. Todėl antstolė prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo byloje nepateikė.

Prašymas netenkinamas.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2015 m. liepos 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl antstolio patvarkymo nevykdymo, kuriuo prašė skolininkui A. B. skirti 289 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Teismui šį pareiškimą 2015 m. liepos 8 d. priėmus, buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-30815-566/2015. Šį pareiškimą antstolė grindė tuo, kad 2015 m. kovo 26 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. 39 15 2015 03 26 2417, kuriuo skolininkas A. B. buvo įpareigotas pateikti informaciją apie turtą ir pareikalauta pristatyti ginklą – pistoletą Kevin, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginklas), į Ginklų fondą, tačiau iki 2015 m. liepos 7 d. skolininkas antstolės reikalavimų neįvykdė, nepateikė informacijos apie turimą turtą, nepristatė Ginklo į Ginklų fondą. 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė skolininkui A. B. 100 Eur baudą už antstolės 2015 m. kovo 23 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą, po 4 Eur baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo dėl ginklų pristatymo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, likusioje dalyje teismas nutarė pareiškimo netenkinti. Šioje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2015 m. kovo 23 d. priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, kuriuo įpareigojo skolininką per 5 dienas pateikti informaciją apie skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir pan.; tuo pačiu antstolė, nustačiusi, kad skolininkui priklauso Ginklas ir jį 2014 m. gruodžio 29 d. patvarkymu areštavusi, patvarkymu dėl ginklų pristatymo įpareigojo skolininką iki 2015 m. balandžio 15 d. pristatyti Ginklą į Ginklų fondą įkainavimui ir realizavimui; patvarkymai skolininkui buvo įteikti tinkamai 2015 m. kovo 30 d., įteikiant juos skolininko sutuoktinei; byloje nėra duomenų, kad juos skolininkas vykdytų. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015 skolininkui asmeniškai buvo įteikta 2015 m. spalio 15 d.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007) proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, tačiau kita vertus, jie turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo. Todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 366 straipsnis).

Pareiškėjas procesą civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015 prašo atnaujinti tuo pagrindu, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, kurią pagrindžia naujai pareiškėjo gauti įrodymai. Tokia nauja aplinkybe pareiškėjas nurodo tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-30815-566/2015 priėmimo metu ginklas – pistoletas Kevin ZP 98, kal 9 mm Browing Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ne pareiškėjo, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje, o naujais įrodymais, patvirtinančiais šią naują aplinkybę, įvardija 2014 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities VPK sprendimą Nr. 14-IL-10-02980-e, 2014 m. kovo 4 d. ginklų paėmimo aktą, 2016 rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities VPK sprendimą Nr. 16-IL-10-04332-e. Pagrįsdamas šios aplinkybės sužinojimo momentą pareiškėjas nurodo tai, jog ši aplinkybė jam paaiškėjo tik tuo metu, kai 2020 m. rugpjūčio 12 d. jis atvyko konsultacijai dėl ginklo į Vilniaus apskrities VPK, kur jam buvo pateikta susipažinti Vilniaus apskrities VPK turima A. B. asmens byla, susijusi su šaunamuoju ginklu.

Pagal CPK 368 straipsnį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, turi būti atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Nors pareiškėjas jo nurodomos naujos aplinkybės sužinojimo data nurodo 2020 m. rugpjūčio 12 d., dėl ko prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas teismui per paštą 2020 m. rugpjūčio 21 d. formaliai atitinka CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti, teismas konstatuoja, kad apie jo nurodomą kaip naują aplinkybę – Ginklo saugojimą civilinės bylos Nr. 2-30815-566/2015 nagrinėjimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties priėmimo joje metu ne pas pareiškėją, o Vilniaus apskrities VPK, pareiškėjas bet kuriuo atveju objektyviai turėjo sužinoti anksčiau nei jo nurodomą dieną – 2020 m. rugpjūčio 12 d. Ginklas yra specialios paskirties daiktas, kurio civilinė apyvarta yra ribota, o turėjimo, tame tarpe saugojimo, sąlygos griežtai reglamentuotos įstatymo. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi (32 straipsnio 1 dalis). Todėl teisiškai negalima, o faktiškai nepateisinama situacija, kad ginklo savininkas, turintis užtikrinti jo saugojimą, objektyviai nežinotų, kur yra jam priklausantis ginklas – pas jį patį ar Vilniaus apskrities VPK, į ką apeliuoja pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas, 2015 m. spalio 15 d. gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015, kuria pareiškėjui buvo taikyta atsakomybė už jam priklausančio Ginklo neperdavimą į Ginklų fondą pagal antstolės Virginijos Meškauskienės reikalavimą, bet kuriuo atveju tuo metu turėjo žinoti apie tikslią Ginklo buvimo vietą, o šiam esant ne pas jį – apie tai nedelsiant informuoti antstolę, siekdamas apginti galimai pažeistas jos teises. Byloje nėra duomenų, kad tokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi. Priešingai, antstolės pateikti įrodymai liudija, kad dar anksčiau 2015 m. rugsėjo 22 d. susipažinęs su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, pareiškėjas jokių duomenų apie Ginklo buvimą ne pas jį antstolei nepateikė, antstolės atliekamų vykdymo veiksmų neginčijo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties apeliacine tvarka neskundė. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškėjo prašymui dėl proceso atnaujinimo jo nurodomu pagrindu pateikti skaičiuotinas ne nuo pareiškėjo nurodomos dienos – 2020 m. rugpjūčio 12 d., o vėliausiai nuo 2015 m. spalio 15 d., kurį pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo 2020 m. rugpjūčio 21 d., yra akivaizdžiai praleidęs.

Pareiškėjas teisus, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas tuo atveju, jei paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau pagal teismų praktiką šis pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Teismas, vertindamas pareiškėjo kaip naują nurodomą aplinkybę – Ginklas civilinės bylos Nr. 2-30815-566/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties priėmimo metu buvo ne pas pareiškėją, o Vilniaus apskrities VPK, sutinka, kad aplinkybė, kur buvo Ginklas, kas jį saugojo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., sudarė civilinės bylos Nr. 2-30815-566/2015 pagal antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl antstolio patvarkymo nevykdymo nagrinėjimo dalyką. Tačiau teismas nesutinka, kad ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kaip minėta, ginklas yra specifinės paskirties daiktas, todėl teisiškai negalima, o faktiškai nepateisinama situacija, jog ginklo savininkas kaip pareiškėjas nežino, kur yra saugomas jam priklausantis ginklas. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo nurodomi paaiškinimai, susiję su įrodymų apie Ginklo saugojimą neprieinamumu dėl riboto patekimo į pareiškėjo būstą, jų rinkimo aplinkybėmis. Viena vertus, šie paaiškinimai neįtakoja pareiškėjo pareigos žinoti ir žinojimo, kur yra jam priklausantis Ginklas. Šie įrodymai yra tik dokumentai, įforminantys pareiškėjo kaip Ginklo savininko faktiškai atliktus, todėl jam žinomus, veiksmus, susijusius su Ginklo turėjimu. Kita vertus, pareiškėjo teikiami įrodymai bet kuriuo atveju nepakankami patvirtinti pareiškėjo nurodomą kaip naują aplinkybę, kad civilinės bylos Nr. 2-30815-566/2015 nagrinėjimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties joje priėmimo metu Ginklas buvo saugomas ne pareiškėjo, o Vilniaus apskrities VPK. Tokią išvadą teismas daro vertindamas pareiškėjo į bylą pateiktų kaip naujų įrodymų turinį.

Pareiškėjo į bylą pateiktas Vilniaus apskrities VPK 2014 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 14-IL-10-02980-e „Dėl A. B. leidimo laikyti (nešioti) ginklus ir ginklo paėmimo“ liudija, kad juo buvo nutarta paimti A. B. priklausantį Ginklą ir pristatyti jį saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Šis sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjui 2012 m. lapkričio 27 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00391-12 buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo pateiktas 2014 m. kovo 4 d. ginklų (šaudmenų) paėmimo aktas patvirtina, kad Ginklą pareiškėjas pats perdavė saugojimui Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kada ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00391-12 jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nors 2014 m. vasario 26 d. sprendime Nr. 14-IL-10-02980-e „Dėl A. B. leidimo laikyti (nešioti) ginklus ir ginklo paėmimo“ buvo nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtintą Ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašą, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę veiklą ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, teritorinė policijos įstaiga, kurioje ginklas registruotas, ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti, leidimą nešioti ginklus, neterminuotą leidimą paima ir saugo tol, kol bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas arba baudžiamoji byla ar įstatymų nustatyta tvarka asmeniui bus panaikinta kardomoji priemonė (35 punktas).

Pareiškėjo pateiktas Vilniaus apskrities VPK 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 16-IL-10-04332-e „Dėl A. B. ginklo grąžinimo“ patvirtina aplinkybę, kad Ginklą A. B. buvo nuspręsta grąžinti, tačiau šis sprendimas nepatvirtina, kad Ginklas iki šio sprendimo priėmimo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate visą laiką buvo saugomas nuo 2014 m. kovo 4 d. Mat Vilniaus apskrities VPK 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. 16-IL-10-04332-e „Dėl A. B. ginklo grąžinimo“ nurodyta, kad Ginklas iš A. B. buvo apimtas ne dėl to, kad 2012 m. lapkričio 27 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00391-12 jam buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, o dėl tol, kad A. B. kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00162-16 2016 m. birželio 14 d. buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį. Taigi, pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina jo nurodomos kaip naujos aplinkybės, kad civilinės bylos Nr. 2-30815-566/2015 nagrinėjimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties joje priėmimo metu Ginklas buvo saugomas ne pareiškėjo, o Vilniaus apskrities VPK.

Šios aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015 netenkinti. Tačiau teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti pateiktą prašymą, trumpai pasisako ir dėl kitų pareiškėjo, antstolės nurodytų aplinkybių pagrįstumo.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolė galimai siekė klaidinti teismą civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015, teikdama informaciją, jog Ginklas yra pas pareiškėją. Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes ją paneigia vykdomosios bylos medžiaga. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdydama 24 826,58 Lt skolos išieškojimą iš A. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai, 2014 m. gruodžio 17 d. patikrino Valstybinį ginklų registrą, iš kurio duomenų nustatė, kad A. B. priklauso ginklas – pistoletas Kevin, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir jį 2014 m. gruodžio 29 d. turto arešto aktu areštavo. 2015 m. kovo 26 d. reikalavimu antstolė pareikalavo A. B. Ginklą pristatyti į Ginklų fondą, o šį reikalavimą išsiuntė pareiškėjo tuo metu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kurį įteikė A. B. žmonai 2015 m. kovo 30 d. Negavusi informacijos apie reikalavimo įvykdymą, antstolė 2015 m. birželio 11 d. išsiuntė Ginklų fondui prašymą pranešti, ar Ginklas yra pristatytas į Ginklų fondą, taip pat prašymą Vilniaus apskrities VPK Licencijavimo skyriui, ar Ginklas yra paimtas ir perduotas laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities VPK. Vilniaus apskrities VPK 2015 m. birželio 17 d. raštu informavo antstolę, kad Ginklas nėra paimtas ir Vilniaus apskrities VPK išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugykloje nesaugomas. Ginklų fondas 2015 m. liepos 1 d. raštu informavo antstolę, kad iki 2015 m. liepos 1 d. A. B. Ginklo nepristatė. Tik gavusi šią informaciją antstolė pateikė pareiškimą teismui dėl antstolio patvarkymo nevykdymo, kas akivaizdžiai paneigia pareiškėjo nurodomą aplinkybę apie antstolės siekį suklaidinti teismą civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015. Priešingai, kaip minėta, teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad A. B. būtų bendradarbiavęs su antstole klausimais, susijusiais su Ginklu (nurodęs, kad jis jo nesaugo, kad jis paimtas ir pan.).

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėju, kad antstolė sąmoningai pranešimus pareiškėjui siuntė ne jo tikrosios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodo antstolė, apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą pareiškėjas informavo antstolę ne iki 2015 m. liepos 7 d. pareiškimo teismui dėl antstolio patvarkymo nevykdymo surašymo, o 2019 m. rugsėjo 22 d., ką patvirtina pareiškėjo A. B. prašymai antstolei dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga. Pažymėtina, kad net ir susipažinęs su šios vykdomosios bylos medžiaga, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015, pareiškėjas ir toliau nebendradarbiavo su antstole klausimais, susijusiais su Ginklu – nenurodė, kad jo nesaugo, kad jis paimtas laikinai Vilniaus apskrities VPK, nors tokios aplinkybės, jeigu jos ir būtų, pareiškėjui tuo metu turėjo būti žinomos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-30815-566/2015 netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.