Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.4.2; 2.12.1.4

2024 m. liepos 30 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 valandų nemokamų darbų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 4 mėn. viešųjų darbų bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio (2000 Eur) bauda, sumokant ją per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2021 m. gegužės 7 d. 20.50 val. iki 2021 m. gegužės 8 d. 09.50 val., ir laikoma, kad jis atliko dalį bausmės – 2 MGL dydžio baudos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. G. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. gegužės 23 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant kraujyje nustatytai mažiausiai koncentracijai 2,11 promilės etilo alkoholio, vairuodamas lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 196 punktuose numatytus reikalavimus, - tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas transporto priemone su įrengtais saugos diržais, jo neužsisegė, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, vertėsi, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleiviui R. S. buvo padaryti odos nubrozdinimai nugaros srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinės pusės 7 ir 12-o šonkaulių ir kairės pusės 2-7-o šonkaulių lūžiai, juosmens 1-o slankstelio kompresinis lūžis, juosmens 1-3-o slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiai, kaklinio 2 slankstelio avulsija (atitraukiamasis lūžis), atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. G. kaltinamas tuo, kad 2024 m. gegužės 23 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra, esant kraujyje nustatytai mažiausiai koncentracijai 2,11 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamojo V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Apklaustas įtariamuoju V. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį dėl ko buvo sužalotas draugas R. S. ir dėl to, kad vairavo automobilį, esant daugiau nei 1,5 prom. girtumui. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 23 d. jis vartojo namuose alkoholinius gėrimus su draugu ir kaimynu R. S., gėrė alų, sidrą, dar iš po praeitos nakties buvo neišsiblaivėjęs. Nors buvo neblaivus, sugalvojo, kad nori nusipirkti automobilį, nors pats teisės vairuoti niekada nėra įgijęs. Internetu susirado skelbimą apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini) m. ir sugalvojo jį nusipirkti. Atvykus į automobilių aikštelę, jis už 580 eurų nusipirko iš jam nepažįstamo vyro automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nepamena, (duomenys neskelbtini) spalvos. Susipildė su tuo vyru pirkimo-pardavimo sutartį ir ją įregistravo VĮ „Regitroje“. Ar automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas, jis nežino nieko apie tai, mašinoje buvo kažkokie dokumentai, bet kokie, jis nežino. Taigi po to automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ jam vairuojant jis grįžo į namus, kur toliau su draugu R. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Po pietų, laiko tiksliai nepamena, jis su draugu R. S. nusprendė nuvažiuoti pas jo brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten pabuvo, išgėrė dar sidro ir po to jau apie 15 val., laiko tiksliai nepamena, nusprendė važiuoti namo. Taigi jis girtas vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nepamena, jo draugas R. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kitų žmonių daugiau automobilyje nebuvo. Abu buvo neužsisegę saugos diržų. Pamena, kad jis važiavo keliu „(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) buvo link namų nutolęs gal apie 3 km, prisimena, kad važiavo gal virš 100 km/h greičiu, bet tiksliai dabar jau negali pasakyti, kai jam, jei gerai prisimena, ant automobilio grindų nukrito mobiliojo ryšio telefonas, jis vienai sekundei nukreipė žvilgsnį nuo kelio, kad surastų tą telefoną ir tada nieko nebeatsimena. Pats save prisimena jau kai jį medikai apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nors vėliau jam pasakojo kažkas, kad po avarijos jis dar vaikščiojo, bet jis pats nieko nepamena. Neprisimena, kaip įvyko avarija, negali pasakyti, ar automobilis vertėsi ir kitų aplinkybių nepamena, tik žino, kad jis lenkėsi pasiimti telefono nuo grindų, nukreipė žvilgsnį ir įvyko avarija, matyt nesuvaldė tuo momentu automobilio. Kaip suprato, oro pagalvės automobilyje nebuvo iššokusios, ar avarijos metu jis, ar kartu važiavęs R. S. iškrito iš automobilio, jis nežino. Parodo, kad po apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyriuje, jis buvo paleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Jam buvo nustatyti sužalojimai dešinėje rankoje, galvos srityje, pilve. Į kitus medikus po avarijos nesikreipė. Žino, kad draugas R. S. iš gydymo įstaigos pabėgo, kokie jam sužalojimai nustatyti, jis nežino, bet jis po avarijos jautėsi gerai, kiek žino į medikus nesikreipė. Prieš įvykstant eismo įvykiui švietė saulė, matomumas buvo geras, kelio danga-asfaltas buvo sausa. Kaip jam buvo nustatinėjamas girtumas jis nepamena, tik dabar iš pranešimo apie įtarimą sužinojo, kad jis vairavo automobilį esant 2,15 prom. neblaivumui. Dėl padarytų nusikalstamų veikų jis labai gailisi.

Papildomai 2024 m. liepos 12 d. V. G. parodė, visiškai pripažįsta kaltę dėl to, kad vairavo neblaivus, esant daugiau nei 1,5 prom. neblaivumui ir dėl to, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas R. S.. Jis laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų dėl to, kad 2024 m. gegužės 23 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus ir būdamas girtas, jam buvo nustatyta virš 2 prom. girtumas, neužsisegus jam ir R. S. saugos diržų, važiavo keliu „(duomenys neskelbtini)“, važiuodamas gal virš 100 km/h greičiu, bet tiksliai dabar jau nepamena, vienu metu trumpam nukreipęs dėmesį nuo kelio į nukritusį telefoną, nesuvaldė automobilio. Kas vyko po to, jis nepamena, tik vėliau iš pareigūnų sužinojo, kad nuvažiavo nuo kelio ir dar vertėsi su automobiliu. Kas ir kaip vyko po to, jis jau nelabai pamena dėl girtumo ir patirto šoko eismo įvykio metu. Avarijos metu automobilis buvo nedraustas, o jis pats niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių. Dėl padarytų nusikalstamų veikų jis labai gailisi.

2024 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės I. C. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2024 m. gegužės 24 d. ji patruliavo (duomenys neskelbtini) r. kartu su (duomenys neskelbtini) r. PK tyrėju G. P., kai apie 15 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje „(duomenys neskelbtini)“ prieš (duomenys neskelbtini) k. nuo kelio nuvažiavo automobilis, nukentėjo du vyrai. 15.18 val. atvykus į įvykio vietą, kelyje „(duomenys neskelbtini)“ 20,6 km. pastebėtas (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio. Šalia automobilio griuvinėjo asmuo, nustatyta, kad tai R. S. jam alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,13 prom. girtumas. R. S. paaiškino, kad automobiliu važiavo dviese su draugu V. G., R. S. teigė jog automobilį vairavo ne jis, o V. G.. Iki jiems atvykstant V. G. buvo pasišalinęs. Netrukus V. G. buvo rastas netoliese esančiuose laukuose, bendraujant su asmeniu jis nurodė jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį automobilis priklauso jam ir būdamas neblaivus vairavo automobilį, o keleivio vietoje sėdėjo draugas R. S.. V. G. teigė, jog daugiau asmenų automobiliu nevažiavo. V. G. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 15.50 val. nustatytas 2,25 prom. girtumas, antru pūtimu 16.11 val. nustatytas 2,15 prom. girtumas. Atvykę medikai asmenis tolimesnei apžiūrai išvežė į (duomenys neskelbtini) respublikinę ligoninę. Apie įvykį pranešė pravažiuojantis asmuo E. G., kuris paaiškino, kad matė kaip įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje taip pat buvo E. P. ir S. P., kurie paaiškino, kad nematė, kaip įvyko eismo įvykis, kadangi gyvena šalia esančioje sodyboje, atėjo pažiūrėti, kas įvyko ir, ar niekam nereikia pagalbos. 2024 m. gegužės 23 d. 21.45 val., iš Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad GMP medikų pristatytas neblaivus 1,95 prom. R. S., kuriam nustatyta diagnozė: lūžiai apimantys kelias kūno sritis: juosmeninės stuburo dalies dauginiai lūžiai, dauginiai šonkaulių lūžiai, antrojo kaklo slankstelio lūžiai. Taip pat informavo, kas GMP medikų pristatytas neblaivus 1,17 prom. V. G., kuriam nustatyta diagnozė: galvos plaukuotosios dalies žaizda, žasto žaizda, krūtinės ląstos sumušimas, nykščio pamatinio pirštakaulio lūžis. 19:38 val., išleistas gydytis ambulatoriškai.

2024 m. gegužės 23 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio vietos apžiūra pradedama kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) r. Vietoje matoma apaugusi žole kelio sankasa, važiuojamoji kelio dalis padengta asfalto danga su kelkraščiais. Abiejose kelio sankasos pusėse matomi apsėti dirbamos žemės laukai. Kairėje pusėje, laukuose matoma sodyba, adresu (duomenys neskelbtini). Dešinėje kelio sankasos pusėje matomas, į dirbamos žemės lauką nuvažiavęs automobilis. Priešais automobilį, matoma nuvažiavimo nuo kelio važiuojamosios dalies slydimo žymė. Už jos, link automobilio, lauke matyti 4 automobilio vertimosi ir smūgio į žemę žymės (atstumai iki automobilio ir kelio važiuojamosios dalies eismo įvykio vietos schemoje). Nuvažiavęs nuo kelio yra automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis nukreipta pietvakarių kryptimi. Automobilio kėbulas apgadintas eismo įvykio metu. Aplink automobilį matosi įvairios atitrūkusios kėbulo detalės. Automobilio dešinės pusės durelės atidarytos, ant sudaužyto priekinio stiklo ir dešinės pusė durelių matyti raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują dėmės. Už automobilio, link sodybos, dešinėje kelio pusėje matyti kelio ženklas „apribojimų pabaiga“ ((duomenys neskelbtini)). Padarytos eismo įvykio nuotraukos, eismo įvykio vietos schema.

2024 m. gegužės 23 d. transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad vietoje matomas nuo kelio važiuojamosios dalies į dirbamos žemės lauką nuvažiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis atsukta pietvakarių kryptimi. Kairėje automobilio pusėje matyti apgadinti priekinis ir galinis sparnai, nuleistas durelių stiklas bei nulaužtas galinio vaizdo veidrodėlis. Priekinėje automobilio dalyje matomas sugadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekiniai žibintai bei variklio dangtis. Priekinis automobilio stiklas sudaužytas, jo dešinėje pusėje matyti raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Dešinės pusės automobilio ratai nulūžę, priekinės durelės atvertos, ant jų matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Automobilio stogas aplankstytas, liuko vieta tuščia, ant stogo matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Automobilio salone, dešinėje pusėje matyti pilnas ir tuščias plastikiniai buteliai su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ 6% alkoholio. Šalia durelių, ant žemės matyti raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Automobilio užvedimo spynelėje matomas užvedimo raktelis, daiktinės vieta tuščia, automagnetola kabo ant laidų, pavarų svirties strypas be rankenos. Automobilio galiniai žibintai sugadinti, bagažinės dangčio stiklas sudužęs, dangtis sugadintas. Bagažinės viduje, pakėlę galinę vidinę apdailos panelę matyti plastikinis butelis su užrašu „(duomenys neskelbtini) alus“ 6% alkoholio. Automobilio salono kairės pusės priekinėje dalyje, ant grindų matyti mobilaus ryšio telefonas, juodos spalvos. Jis paimamas. Automobilio salono galinėje dalyje ant grindų matyti mobilaus ryšio telefonas ir rudos spalvos rankinė. Daiktai paimami Automobilio kairėje pusėje, ant žemės matyti daiktinė. Joje automobilio registracijos liudijimas, pirkimo pardavimo sutartis, techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Dokumentai su daiktine paliekami automobilyje.

2024 m. gegužės 23 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini).

2024 m. gegužės 31 d. papildomos įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) VPK ((duomenys neskelbtini)) policijos transportuotų automobilių saugojimo aikštelėje. Automobilis yra hečbeko kėbulo, trijų durų, (duomenys neskelbtini) spalvos kėbulo su pilkos spalvos galinio dangčio ir priekinio buferio detalėmis. Automobilio galinis dangtis yra deformuotas, išdaužtas galinis stiklas, deformuotas galinis buferis, išdužę galiniai žibintai. Automobilio kairės pusės galinis sparnas yra deformuotas. Automobilio kairės pusės (vairuotojo) durelių yra nežymus įbrėžimai, nulaužtas kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlis. Automobilio kairės pusės priekinis sparnas yra deformuotas, variklio dangtis ir priekinis buferis yra deformuoti. Priekiniai žibintai yra išdužę, priekinio skydo apdailos detalių nėra. Automobilio dešinės pusės priekinės (keleivio) durelės yra deformuotos, lango stiklas nuleistas, dešinės šoninio vaizdo veidrodėlis yra nulaužtas. Dešinės pusės priekinis ratas, galinis sparnas, galinis ratas yra deformuoti. Automobilio prekinis stiklas yra suskilinėjęs, įlinkęs į automobilio saloną. Valytuvai deformuoti. Dešinėje pusėje ant priekinio stiklo yra rudos spalvos dėmė, galimai kraujas ir stiklo įdaužose ir prie dešinės pusės statramsčio yra šviesios spalvos plaukų likučių. Nuo stiklo esančios dėmės paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais, vokas Nr. 3, plombuota plomba „(duomenys neskelbtini)“. Stoglangis yra išdužęs, stogo dešinėje pusėje yra įlinkimų. Ant automobilio dešinės pusės stogo yra rudos spalvos, galimai kraujo dėmės. Paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais, vokas Nr. 4, plombuota plomba „POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini)“. Ant automobilio dešinės pusės priekinių durelių yra rudos spalvos dėmės, galimai kraujas. Paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais, vokas Nr. 5, plombuota plomba „POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini)“. Ant automobilio variklio gaubto dešinės pusės yra rudos spalvos dėmės, galimai kraujas. Paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais, vokas Nr. 6, plombuota plomba „POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini)“. Automobilio salone yra sudėtos įvairios automobilio detalės. Užvedimo rakteliai užvedimo spynelėje. Pavarų perjungimo svirtis yra be apdailos detalių. Apdailos detalės yra prie vairuotojo durelių ant grindų. Ant priekinės panelės yra dulkių ir purvo sluoksnis. Nuo vairo paimta biologinės lytėjimo nuoplova, vokas Nr. 1, plombuota plomba „POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini)“. Nuo pavarų svirties apdailos detalės paimta biologinė lytėjimo nuoplova, vokas Nr. 2, plombuota plomba „POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini)“. Ant automobilio dešinės priekinės sėdynės yra daiktadėžė, ant kurios yra rudos spalvos dėmė. Patikrinus dėmę preliminariu kraujo buvimo nustatymo testu „(duomenys neskelbtini)“, gautas rezultatas, parodė, kad gautas neigiamas rezultatas, kuris rodo, jog dėmės nėra kraujas. Automobilio sėdynės tekstilės audinio. Ant vairuotojo ir keleivio priekinės sėdynės yra purvo ir detalių likučių. Automobilio salone lubų danga yra nukritusi ant galinių sėdynių. Apžiūros metu kitų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų tinkamų identifikavimui neaptikta.

2024 m. liepos 7 d. paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuo transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimtos biologinės kilmės nuoplovos perduotos saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių.

2024 m. gegužės 23 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis 15.50 val. V. G. nustatytas 2,25 prom. girtumas, 16.11 val. jam nustatytas 2,15 prom. girtumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad V. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. S. nustatyti odos nubrozdinimai nugaros srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinės pusės 7 ir 12-o šonkaulių ir kairės pusės 2-7-o šonkaulių lūžiai, juosmens 1-o slankstelio kompresinis lūžis, juosmens 1-3-o slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiai, kaklinio 2 slankstelio avulsija (atitraukiamasis lūžis). Dėl nustatytų dešinės pusės 7 ir 12-o šonkaulių ir kairės pusės 2-7-o šonkaulių lūžių, juosmens 1-o slankstelio kompresinis lūžio, juosmens 1-3-o slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžių, kaklinio 2 slankstelio avulsinio lūžio R. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms, nėra. Preliminarios išvados apie sveikatos sutrikdymo mastą nedaromos.

2024 m. gegužės 30 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti V. G. paimti daiktai: mobiliojo ryšio telefonai „S. G.“ (2 vnt.), rankinė ir 4,48 eurų. Priimtas nutarimas nelaikyti šių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui. 2024 m. gegužės 30 d. V. G. priklausantys daiktai buvo jam grąžinti.

2024 m. birželio 17 d. bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuotas liudytojo E. G. pranešimas apie įvykusį eismo įvykį.

2024 m. liepos 4 d. kūno kamerų įrašų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti trijų pareigūnų, reagavusių į įvykį kūno kamerų įrašai.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos informacija, kad įtariamasis V. G. civilinį ieškinį, kurio suma 193,45 eurų, už patirtas gydymo išlaidas atlygino.

2024 m. gegužės 30 d. nukentėjusysis R. S. parodė, kad V. G. jis pažįsta jau seniai, jis yra draugas, gyvena jo kaimynystėje, jis pats gyvena (duomenys neskelbtini). Pamena, kad 2024 m. gegužės 23 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su V. G., jie gėrė alų, sidrą. Būnant kartu, V. G. pradėjo sakyti, kad nori pirkti automobilį, nors jis žinojo, kad jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Taigi V. G. per internetinius skelbimus rado jam patinkantį automobilį (duomenys neskelbtini) m. ir sugalvojo nuvažiuoti ir jį nusipirkti, buvo susitaupęs pinigų. Taigi apie 11 val., laiko tiksliai nepamena, V. G. motoroleriu, nuvažiavo abu į (duomenys neskelbtini) miestą, į automobilių pardavimo aikštelę, kur V. G. nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių nepamena, (duomenys neskelbtini) spalvos. Po to, V. G. vairuojant, jie grįžo į namus, kur toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Po pietų, laiko tiksliai nepamena, jis su V. G. sugalvojo nuvažiuoti pas jo brolį į (duomenys neskelbtini). Ten pabuvo, jis dar išgėrė sidro, ar gėrė V. G., jis neprisimena, tada nusprendė važiuoti namo. Už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairo sėdo V. G., jis atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, abu buvo neužsisegę saugos diržų. Jis sėdo kartu su V. G. į jo automobilį, nes manė, kad pastarasis nėra stipriai apgirtęs nuo alkoholio ir automobilį sugebės vairuoti. Pavažiavo pagrindiniu keliu „(duomenys neskelbtini)“ gal apie kelis kilometrus, kai jis pradėjo sakyti V. G., kad pastarasis greitai nevažiuotų, kokiu greičiu važiavo, negali pasakyti, bet jam pasirodė greitai, gal apie 100 km/h greičiu. V. G. jo nepaklausė ir toliau važiavo greitai, jis tada vienu metu pamena, kad nusisuko pažiūrėti pro dešinės pusės priekinių durelių langą, kai staiga pastebėjo, kad automobilis pasisuko greitai į kairę pusę, po to į dešinę pusę, kur nuvažiavo nuo kelio į laukus ir automobilis vertėsi. Kiek kartų vertėsi, jis negali pasakyti, bet jis sustojo vėl ant ratų ir priekine dalimi žiūrėjo į kelią. Jis tik pamena, kad jis po avarijos gulėjo ant pilvo laukuose netoli automobilio, kokiu atstumu nuo jo ir tikslios vietos, negali nurodyti. Kaip suprato, avarijos metu jis iškrito pro priekinį keleivio pusės durelių langą, kuris avarijos metu buvo atidarytas. Tada jis atsistojo ir nuėjo prie automobilio, pastebėjo, kad V. G. buvo automobilyje, sėdėjo, jei gerai pamena, ant priekinės keleivio sėdynės, po to per keleivio priekines dureles jis ir išlipo iš automobilio. Tada prie avarijos vietos prisistatė kažkokie jam nepažįstami žmonės, kas jie tokie buvo, ir kiek jų buvo, jis nežino, matomai, jie paskambino pagalbos telefonu, nes jis niekur neskambino. V. G. pradėjo elgtis neadekvačiai, norėjo išeiti pėsčiomis į namus, bet ten buvę žmonės jam neleido niekur išeiti, mano, kad V. G. po avarijos patirtų traumų nesuvokė savo elgesio, gal buvo šoke. Atvykus pareigūnams, jiems abiem buvo patikrintas neblaivumas, koks jis buvo nustatytas, jis nepamena, po to atvyko greitoji medicininė pagalba ir juos abu su V. G. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Jis pats po avarijos jautėsi gerai, jam buvo sumušta kairė koja, kairė ranka, šonkauliai. Jį apžiūrėję medikai sakė, kad planuoja jį paleisti į namus gydytis ambulatoriškai, tik liepė dar sulaukti kažkokių tyrimo rezultatų, bet jis jautėsi gerai, nebenorėjo būti ligoninėje, todėl iš ligoninės patalpų pasišalino ir grįžo į namus. Kokie tiksliai avarijos metu jam buvo padaryti sužalojimai, ar buvo nustatyta lūžių, jis nežino. Parodo, kad praėjus kelioms dienoms po avarijos, jis jautėsi gerai, daugiau į jokius medikus nesikreipė ir ateityje neplanuoja kreiptis. Kokie apgadinimai buvo padaryti automobiliui avarijos metu, jis neprisimena. Prieš įvykstant avarijai, prisimena, kad švietė saulė, matomumas buvo geras, kelio danga-asfaltas buvo sausa. Ar įvykį matė kiti žmonės, jis neprisimena. Kaip supranta, avarija įvyko dėl to, kad V. G. vairavo neblaivus, važiavo greitai ir kaip vėliau po avarijos jam pats pasakojo, pastarajam telefonas ar kažkoks daiktas nukrito automobilio salone ant grindų, jis sieko jo pasiimti ir tu metu nesuvaldė automobilio. Jis pats tokių aplinkybių neprisimena. V. G. prieš pat avariją mobiliojo ryšio telefonu nekalbėjo. Avarijos metu automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ važiavo tik jie dviese.

2024 m. birželio 6 d. liudytojas E. G. parodė, kad 2024 m. gegužės 23 d., apie 15 val. jis važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) m., keliu „(duomenys neskelbtini)“, kai pavažiavus nuo (duomenys neskelbtini), gal kokius 2 km., jis pamatė kaip maždaug apie 200 m. atstumu priešais jį priešpriešine kelio puse važiuoja (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Jis jau buvo pravažiavęs posūkį, kai netikėtai už posūkio pastebėjo kaip tas automobilis, žiūrint iš jo pusės, nuvažiavo į kairę pusę nuo kelio į laukus ir gal du ar tris kartus, tiksliai negali pasakyti, vertėsi ir galutinai atsistojo ant ratų. Automobilio priekinė dalis buvo nukreipta į važiuojamąją kelio dalį. Automobilio valstybinių numerių negali nurodyti. Jis greitai sustojo prie avarijos vietos. Pastebėjo, kad vienas vyras, kaip paaiškėjo, tai buvo jam iš matymo pažįstamas R. S., gulėjo laukuose, kelis metrus nutolęs nuo automobilio, tuo metu nejudėjo. O kitas vyras, tai buvo pažįstamas iš matymo V. G., buvo pusiau išlindęs per automobilio liuką ir taip pat nejudėjo. Tada prie avarijos vietos atėjo netoli gyvenantys E. ir S. P., kurie jam padėjo įtraukti V. G. atgal į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės. Jis greitai paskambino pagalbos telefonu, iškvietė medikus ir policiją. Tada abu vyrai pradėjo atsigauti, rodyti gyvybės ženklus, atsistojo. V. G. buvo pasipiktinęs, kad apie įvykį pranešė tarnyboms, pradėjo eiti nuo įvykio vietos į laukus, kur po to jį ir aptiko policijos pareigūnai. R. S. niekur nėjo, girdėjo atvykusiems medikams pasakojo, kad automobilį vairavo ir avariją sukėlė V. G.. Po avarijos automobilis buvo stipriai apgadintas, patys juo važiavę vyrai taip pat atrodė sužaloti, juos išsivežė medikai. Kokiu greičiu važiavo automobilis prieš avariją, jis nežino, bet mano, kad dideliu, nes nuvažiavęs nuo kelio vertėsi du ar daugiau kartų. Avarijos dieną švietė saulė, kelio danga-asfaltas buvo sausa, važiavimo sąlygos buvo tikrai geros.

2024 m. birželio 7 d. liudytojas S. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 23 d., apie 15 val. jis su sutuoktine E. P. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai maždaug apie 200 m atstumu nuo jų namų, kelyje „(duomenys neskelbtini)“, pamatė kylantį dulkių debesį. Pažiūrėjus pastebėjo, kad įvyko avarija, matė nuo kelio nuvažiavusi automobilį. Jis tada greitai su sutuoktine nuvažiavo iki įvykio vietos, pažiūrėti, kas nutiko. Nuvažiavus į įvykio vietą pastebėjo, kad tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, bet jis buvo stipriai apgadintas. Automobilio priekinė dalis buvo nukreipta į važiuojamąją kelio dalį. Automobilio valstybinių numerių negali nurodyti. Ten jau buvo sustojęs prie įvykio vietos pažįstamas E. G., kuris, kaip matė, skambino telefonu kviesdamas pagalbą. Pastebėjo, kad vienas vyras, jis jo nepažinojo, gulėjo laukuose, kelis metrus nuo automobilio, matė, kad judėjo, suprato, kad gyvas. O kitas vyras, taip pat jam nepažįstamas, buvo pusiau išlindęs per automobilio liuką ir nejudėjo. Jis tada su sutuoktine nuėjo prie vyriškio, kuris buvo užstrigęs liuke, įtraukė jį atgal į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės. Tas vyriškis pradėjo atsigauti, atrodė stipriai sužalotas, bėgo kraujas iš burnos, nosies, kažkuris pirštas buvo sužalotas. Minėtas vyras atsigavęs buvo pasipiktinęs, kad jis pasakė, kad apie įvykį pranešta tarnyboms, buvo nepatenkintas, pradėjo eiti nuo įvykio vietos į laukus, kur po to jį ir aptiko policijos pareigūnai. Kitas vyras niekur nėjo, girdėjo atvykusiems medikams pasakojo, kad jis automobilio nevairavo, bet, ar sakė, kad vairavo su juo kartu buvęs vyras, jis negirdėjo. Po avarijos automobilis buvo stipriai apgadintas, patys juo važiavę vyrai taip pat atrodė sužaloti, juos išsivežė medikai. Avarijos dieną švietė saulė, kelio danga-asfaltas buvo sausa, važiavimo sąlygos buvo geros.

2024 m. birželio 7 d. liudytoja E. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 23 d., apie 15 val. ji su sutuoktiniu S. P. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai netoli nuo jų namų, kelyje „(duomenys neskelbtini)“, pamatė kylantį dulkių debesį. Pažiūrėjus pastebėjo, kad įvyko avarija, matė nuo kelio nuvažiavusi automobilį. Jie abu su vyru nuvažiavo savo automobiliu iki įvykio vietos, nes galvojo, kad žmonėms reikės suteikti pagalbą. Nuvažiavus į įvykio vietą pastebėjo, kad tai buvo lengvasis automobilis, jo markės ir valstybinių numerių ji nežino, automobilis buvo nukreiptas priekine dalimi į gatvę ir buvo stipriai apgadintas. Įvykio vietoje jau buvo pažįstamas E. G., kuris, kaip matė, skambino telefonu kviesdamas pagalbą. Pastebėjo, kad vienas vyras, ji pastarojo nepažinojo, gulėjo laukuose, kelis metrus nuo automobilio, matė, kad judėjo, suprato, kad gyvas. O kitas vyras, taip pat jai nepažįstamas, buvo pusiau išlindęs per automobilio liuką ir nejudėjo, todėl pirmiausiai jie su vyru nuėjo prie jo. Jie įtraukė vyriškį atgal į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės. Tas vyriškis pradėjo atsigauti, atrodė stipriai sužalotas, bėgo kraujas iš burnos, nosies, kažkuris pirštas buvo sužalotas. Minėtas vyras atsigavęs buvo pasipiktinęs, kai sužinojo, kad apie įvykį pranešta policijai, buvo nepatenkintas, pradėjo eiti nuo įvykio vietos į laukus, kur po to jį ir surado policijos pareigūnai. Kas vairavo automobilį avarijos metu, ji nežino ir negirdėjo, kad kuris iš vyrų būtų sakęs, kuris vairavo. Medikai sužalotus abu vyrus išsivežė. Avarijos dieną švietė saulė, kelio danga-asfaltas buvo sausa. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, ji nežino, ar minėtiems vyrams pareigūnai nustatė kokį nors girtumą, ji nežino, bet užuodė nuo jų sklindantį alkoholio kvapą.

2024 m. liepos 5 d. liudytojas V. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 23 d., jis kaip policijos rėmėjas, dirbo kartu ekipaže su pareigūnais G. P. ir I. C.. Apie 15 val. iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje „(duomenys neskelbtini)“, prieš (duomenys neskelbtini), nuo kelio nuvažiavo automobilis, yra sužeisti du vyrai. Apie 15:20 val. atvykus į įvykio vietą, pamatė (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, valstybinių numerių nepamena. Automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio. Šalia automobilio griuvinėjo vienas vyras, kiek pamena, jam buvo nustatytas virš 2 prom. girtumas. Tas vyriškis pasakojo, kad automobiliu važiavo dviese su draugu, sakė, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas jo draugas, kuris iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Tada jis su pareigūnais pradėjo ieškoti to pasišalinusio kito asmens-automobilio vairuotojo. Jis pats pirmas jį aptiko, vyras buvo nugriuvęs laukuose tarp technologinių vėžių. Vyras buvo sąmoningas, matėsi kruvina galva. Po to jau prie jo atėjo atvykę medikai. Ar pastarasis pripažino, kad vairavo jis, jis negirdėjo. Koks girtumas buvo nustatytas minėtam vyrui, jis nežino. Atvykę medikai asmenis tolimesnei apžiūrai išvežė į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kiek žino, apie įvykį pranešė įvykio vietoje buvęs E. G.. Taip pat jam su pareigūnais atvykus į įvykio vietą, ten buvo dar sutuoktiniai P..

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. G. visiškas prisipažinimas, liudytojų V. P., E. P., S. P., E. G. ir nukentėjusiojo R. S. duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros protokolas, transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas, papildomos įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokolas, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys, specialisto išvados, ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. G. 2024 m. gegužės 23 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant kraujyje nustatytai mažiausiai koncentracijai 2,11 promilės etilo alkoholio, vairuodamas lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 196 punktuose numatytus reikalavimus, - tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas transporto priemone su įrengtais saugos diržais, jo neužsisegė, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, vertėsi, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleiviui R. S. buvo padaryti odos nubrozdinimai nugaros srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinės pusės 7 ir 12-o šonkaulių ir kairės pusės 2-7-o šonkaulių lūžiai, juosmens 1-o slankstelio kompresinis lūžis, juosmens 1-3-o slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiai, kaklinio 2 slankstelio avulsija (atitraukiamasis lūžis), atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. G. visiškas prisipažinimas, liudytojų V. P., E. P., S. P., E. G. ir nukentėjusiojo R. S. duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros protokolas, transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas, papildomos įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokolas, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys, specialisto išvados, ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. G. 2024 m. gegužės 23 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra, esant kraujyje nustatytai mažiausiai koncentracijai 2,11 promilės etilo alkoholio. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kaltinamajam siūlė skirti 70 parų arešto bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje skirti 90 parų arešto bausmę. Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę skirti 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti galutinę subendrintą ir sumažintą bausmę 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą 60 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmu nuosprendžiu paskirta, neatlikta bausme 38 MGL bauda ir galutinę subendrintą bausmę skirti 60 parų arešto ir 38 MGL baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – V. G. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę, elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu (sveikatos priežiūra), skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytą pareigą, per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio. Paskirti baudžiamojo poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą 5 metams, skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 28 d. (kardomosios priemonės skyrimo dienos) ir transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1080 eurų (su PVM) vertės pagal VšĮ Emprekis duomenis, priklausančio jam pačiam, konfiskavimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje – šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, bei kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis teistas keturis kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis), numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka, turintintis dvejas galiojančias administracines nuobaudas, paskirtų baudų nesumokėjęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 90 parų arešto, už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 70 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. G. pripažino kaltę, paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta galutine bausme 38 MGL dydžio (1900 Eur) bauda.

Nenustatytinas terminas šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo antstoliui pakartotinai nenukreipti, kadangi baudos išieškojimas vykdomas antstolės V. Š. kontoroje.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo V. G. asmenybę, tai, kad jam pirmą kartą paskiriama arešto bausmė, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu ar ar gydymu (sveikatos priežiūra), bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigojant nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalies 7 ir 10 punktai, 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tarp kurių ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju V. G. padarydamas nuskalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, vertėsi, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleiviui R. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Prokuroro 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu V. G. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria uždrausta naudotis sustabdymo laikotarpiu specialiąja teise, teise vairuoti kekių transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, termino pradžia skaičiuojama nuo dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti kelių transporto priemones – 2024 m. gegužės 28 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023). Byloje nustatyta, kad V. G. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). V. G. nurodytą automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamas veikas ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaltinamajam taikytinas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingos teisės pažeidimui, nevaržo asmens labiau, negu yra būtina, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

2. V. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie popierinės bylos medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui V. G.;

3. Biologinės kilmės nuoplovą nuo dešinėje pusėje priekinio stiklo esančios dėmės; biologinės kilmės nuoplovą nuo dešinėje pusėje ant stogo esančios dėmės, biologinės kilmės nuoplovą nuo dešinėje pusėje ant priekinių durelių esančios dėmės, biologinės kilmės nuoplovą nuo dešinėje pusėje ant variklio dangčio esančios dėmės, biologinės kilmės nuoplovą nuo vairo, biologinės kilmės nuoplovą nuo vairo, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (PADIS ID: (duomenys neskelbtini), PADIS ID: (duomenys neskelbtini), PADIS ID: (duomenys neskelbtini), PADIS ID: (duomenys neskelbtini), PADIS ID: (duomenys neskelbtini), PADIS ID: (duomenys neskelbtini)), teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu, V. G. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta galutine bausme 38 (trisdešimt aštuonių) MGL dydžio (1900 Eur) bauda ir paskirti V. G. subendrintą galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę ir 38 (trisdešimt aštuonių) MGL dydžio (1900 Eur) baudą.

Nenustatyti termino šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo antstoliui pakartotinai nenukreipti, kadangi baudos išieškojimas vykdomas antstolės V. Š. kontoroje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymu (sveikatos priežiūra);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. gegužės 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

V. G. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

2. V. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie popierinės bylos medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui V. G.;

3. Biologinės kilmės nuoplovą nuo dešinėje pusėje priekinio stiklo esančios dėmės; biologinės kilmės nuoplovą nuo dešinėje pusėje ant stogo esančios dėmės, biologinės kilmės nuoplovą nuo dešinėje pusėje ant priekinių durelių esančios dėmės, biologinės kilmės nuoplovą nuo dešinėje pusėje ant variklio dangčio esančios dėmės, biologinės kilmės nuoplovą nuo vairo, biologinės kilmės nuoplovą nuo vairo, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (PADIS ID: (duomenys neskelbtini), PADIS ID: (duomenys neskelbtini), PADIS ID: (duomenys neskelbtini), PADIS ID: (duomenys neskelbtini), PADIS ID: (duomenys neskelbtini), PADIS ID: (duomenys neskelbtini)), teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Išaiškinti V. G., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuteistasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.