Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis, II-40-445/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-13
Bylos Nr.: II-40-445/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-51-3-00009-2023-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Dalis Žilionis (pirm.)
Pareiškėjas: V. J.
Institucija: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinė Kabelių pasienio užkarda

Administracinė byla Nr. II-40-445/2029Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00009-2023-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.4.8.;9.36.;21.10.4.;21.14.9.;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 13 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,dalyvaujant transporto priemonės savininkei M. V.,

dalyvaujant ne teismo tvarka priėmusios nutarimą institucijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vadui Donatui Urbelioniui, atstovui Žymantui Lukšiui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vado Donato Urbelionio priimto 2023-02-17 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.37307-ANR_ N-228-2023 pakeitimo, sumažinant paskirtą baudą, išdėstant jos mokėjimą dalimis ir panaikinimo nutarimo dalies, kuria buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vado Donato Urbelionio priimtu 2023-02-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.37307-ANR_N-228-2023, V. J. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 209 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 5200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės: konfiskuota valstybės nuosavybėn 18500 vnt (925 pakelių) cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais; konfiskuotas valstybės nuosavybėn automobilis VW-Passat, v.nr. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas paduotu skundu prašo pakeisti 2023-02-17 priimtą nutarimą, sumažinti paskirtą 5200 Eur baudą ir ją leisti sumokėti per 24 mėnesius; panaikinti nutarimo dalį, kuria buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – lengvojo automobilio VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Skunde nurodoma, jog su inkriminuotu nusižengimu V. J. sutinka, tačiau mano, jog jam galėjo būti skirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta nuobauda ir netaikomas transporto priemonės konfiskavimas.

Skunde nurodoma, jog V. J. nedirba, nekilnojamojo turto neturi, kartu su M. V. augina mažametį sūnų, šeimos gaunamos pajamos labai mažos, o institucijos paskirta minimali bauda yra labai didelė finansinė našta ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir jo šeimai. Mano, kad yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už padarytą nusižengimą skirti švelnesnę negu ANK numatyta administracinė nuobauda bei leisti paskirtąją baudą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį.

Institucijos konfiskuotos transporto priemonės savininkė yra M. V., kuri nurodė, jog buvo leidusi V. J. naudotis transporto priemone, tačiau nežinojo apie tai, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančia transporto priemone bus gabenamos cigaretės.

Kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus padarytos kontrabandos būdą, automobilio specialų pritaikymą kontrabandai gabenti, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir apsvarčius ar konfiskavimo taikymas už konkretų pažeidimą yra proporcinga nuobauda, šios priemonės skyrimas turi būti išsamiai motyvuotas priimant nutarimą dėl padaryto nusižengimo.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad institucijos konfiskuotas automobilis nebuvo specialiai pritaikytas akcizais apmokestinamoms prekėms gabenti, cigaretės buvo tiesiog sukrautos į automobilio bagažinę, o būtinybė taikyti automobilio konfiskavimą nutarime nemotyvuota. Akivaizdu, kad nutarimu institucija nutarė konfiskuoti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, o šios administracinio poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas V. J. padarytam nusižengimui.

VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio užkardos Kabelių pasienio užkardos atsiliepime į skundą prašoma skundo netenkinti, palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė tyčia, suvokdamas pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, vedimas savanaudiškų paskatų, siekė pasipelnyti. Naudodamasis jam patikėta transporto priemone ne tik pats gabeno kontrabandinį krovinį 925 pakelius cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, bet ir leido ir kitam asmeniui pasinaudoti transporto priemone vykdant analogišką neteisėtą veiką. Pažymėtina, kad pastarasis asmuo už kontrabandos gabenimą yra kelis kartus baustas. Pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda, nustatyta ANK 209 straipsnio 7 dalyje. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas nuosavybės teise disponuoja lengvuoju automobiliu Audi 80, v.nr.(duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi galimybę užtikrinti socialinius šeimos poreikius. Konfiskuotinas automobilis VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjo šeimos nariui M. V., su kuria pareiškėjas veda bendrą ūkį, gyvenamosios vietos deklaruotos kartu, taip pat augina mažametį vaiką. M. V. vairuotojo pažymėjimo neturi ir automobilio nevairuoja. Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas perduodamas savo transporto priemonę pažeidėjui, privalo suvokti, kad naudodamasis transporto priemone kitas asmuo turi galimybę padaryti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, kad įpareigoja transporto priemonės savininką prisiimti galimų padarinių riziką.

Pareiškėjas V. J. skundą palaikė ir prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais ir pagrindais.

Ne teismo tvarka priėmusios nutarimą institucijos atstovas prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundą netenkinti.

Transporto priemonės savininkė prašė nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio.

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, fakto nėra, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, pagrindo abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama skundo ribose, t. y. patikrinama, ar šiuo atveju tinkamai pritaikytos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos skyrimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. kelia jam pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį paskirtos administracinės nuobaudos dydžio sumažinimo klausimą ir prašo mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams, t. y. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir minimos administracinės nuobaudos dydį sumažinti ir paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių terminui.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Ne teismo tvarka priėmusi nutarimą institucija (VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vadas), skirdamas administracinę nuobaudą V. J., atsižvelgė ir įvertino visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Be to, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą institucija (VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vadas) nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima paskirti švelnesnę baudą, negu straipsnio numatytoje sankcijoje.

Kaip nustatyta, skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam V. J. skyrė minimalią ANK 209 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą (minimali bauda yra 5200 Eur).

Skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą. ANK 34 straipsnio 6 dalis, be kita ko, numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Kaip minėta anksčiau, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą institucija (VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vadas) nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima paskirti švelnesnę baudą, negu straipsnio numatytoje sankcijoje. Teismas taip pat nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, kurioms esant būtų galima paskirti švelnesnę baudą, negu straipsnio numatytoje sankcijoje.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. turi mažametį sūnų, kuris lanko lopšelį-darželį, jo partnerė (sugyventinė) dirba (duomenys neskelbtini), jis pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, nesudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Atsižvelgtina ir į tai, kad bendra V. J. gabentų kontrabandinių cigarečių vertė – 3589 Eur atitinka 71,78 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, kai atsakomybė pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį kyla, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (viršutinė ANK 209 straipsnio 7 dalyje dispozicijoje numatytos vertės riba – du šimtai penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Galiausiai pasakytina, kad neteisėta akcizais apmokestinamų prekių apyvarta daro itin didelę žalą valstybės finansų sistemai ir ekonominei gerovei. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. nurodytų aplinkybių, jog jis yra nedirbantis (skundo nagrinėjimo metu laikinai dirbo), rūpinasi šeima, teigiamai charakterizuojamas pagal gyvenamąją vietą, nelaiko pakankamomis ir išskirtinėmis, ypatingomis aplinkybėmis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei ANK 209 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą. Be to, pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų, apie turtinę ir finansinę administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. padėtį, kitų reikšmingų aplinkybių ar įrodymų (nekilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.).

Darytina išvada, kad skirtoji nuobauda nelaikytina akivaizdžiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Pagal ANK 209 straipsnio 9 dalį už šio straipsnio 5, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Priemonės, kuria buvo gabenamos prekės, konfiskavimas numatytas kaip alternatyvi nuobauda. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tokios priemonės konfiskavimo, privalo įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant tokia transporto priemonė gali būti konfiskuojama.

Žemesnės instancijos teismas

2023-02-17 nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilį VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini)

Skundą padavęs pareiškėjas prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – lengvojo automobilio konfiskavimas.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) priimdamas nutarimą nenurodė, kokiu ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu grindžia taikomą automobilio konfiskavimą.

Pažymėtina, jog konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys. Konfiskuojamas gali būti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų ar turto konfiskavimas taikytinas bendrąja tvarka.

Pagal formuojamą teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas administracinio nusižengimo bylose, kuriose sprendžiamas administracinės atsakomybės už kontrabandą klausimas, paprastai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota administraciniame nusižengimui daryti, jeigu be šios priemonės jo padarymas būtų neįmanomas (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-18-2014, 2AT-58-489/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal pareiškėjo V. J. aiškinimą, nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje padarė dviese. Bendrininko prašymu jis privažiavo automobiliu iki nurodytos vietos, ten susikrovė į automobilį kontrabandines prekes (cigaretes) ir jas apie 1 kilometrą turėjo nuvežti prie namų, kur laikyti. Iš fotolentelės vaizdo matyti, kad gabentų cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kiekis yra didelis – 19 dėžių, viso 18500 vnt pakelių cigarečių. Taigi transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota administraciniam nusižengimui daryti. Kaip paaiškino V. J., tokį kiekį cigarečių nurodytą atstumą dviese neštų apie 1 valandą laiko.

Pažymėtina, kad konfiskavimo sąlyga – prekių gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas – neturi būti suprantama itin siaurai sureikšminant vienintelę aplinkybę – gabenamų prekių kiekį ir neturėtų būti siejama vien su galėjimu tokį prekių kiekį fiziškai gabenti kitu būdu (pvz., pernešant rankomis, gabenant dviračiu ir pan.). Daromo nusižengimo akivaizdumas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl prekių gabenimo priemonės konfiskavimo. Cigarečių kiekį, kuris buvo rastas V. J. automobilyje, fiziškai įmanoma gabenti kitu būdu, tačiau pagal nustatytas bylos aplinkybes, akcizais apmokestinamų prekių gabenimas tam tikrą atstumą be transporto priemonės panaudojimo šiuo atveju nebuvo įmanomas (dienos metu eiti ir nešti dviese 19 ryšulių su kontrabandinėmis cigaretėmis, tai darant atvirai, pasienio ruože, akivaizdu, kad yra neįmanoma). Sąlyga – gabenimas be transporto priemonės nebūtų įmanomas, reiškia ir tai, kad pažeidėjas tokio kiekio cigarečių be transporto priemonės negalėtų gabenti ir dėl daromo pažeidimo akivaizdumo (greitai ir nepastebimai nuo valstybės sienos toliau nugabenti kontrabandines prekes (cigaretes)).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis, kuriuo gabentos cigaretės, nėra specialiai pritaikytas, slepiant neteisėtai gabenamus daiktus (cigaretes) buvo gabenamo automobilio VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini) bagažinėje, jų neslepiant. Tačiau cigaretės vežtos automobilio universaliame kėbule užtamsintais langais, tikintis, kad jos nebus pastebėtos ir surastos. Esant tokioms aplinkybėmis, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje.

Transporto priemonės - automobilio VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini) pagal VĮ Regitra duomenis valdytoja-savininke nurodyta M. V..

Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso ne pačiam pažeidėjui, o kitiems asmenims, svarbu, kad savininkas būtų informuotas ir jam būtų suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl jo daikto buvimo pažeidėjo žinioje aplinkybių, t. y. jis privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-2011, 2AT-1-2012, 2AT-31-2013).

Transporto priemonės savininkė R. V. paaiškino, kad V. J. yra jos sutuoktinis (sugyventinis), tik santuokos oficialiai nėra sudarę. Gyvena apie 6 metus, veda bendrą ūkį, bendra buitis. Automobilį VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini) įsigijo maždaug prieš du metus. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilį vairuoja V. J.. Turi du automobilius VW-Passat. Visais automobiliais naudodavosi V. J.. Jis kur panorėdavo, ten vykdavo. Negalėjo registruoti V. J. vardu, kadangi jis turi skolų, į kurias išieškojimą nukreiptų antstoliai, nuosavybė bendra.

Duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė M. V. būtų perdavusi automobilį naudotis žinodama, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia, kad būtų sakęs automobilio savininkei, kad neteisėtai gabens akcizais apmokestinamas prekes, tokį teiginį palaiko ir pati transporto priemonės savininkė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V. savanoriškai perdavė nuosavybės teise jam priklausančią transporto priemonę vairuoti V. J., kuris šia transporto priemone naudodavosi kaip tik panorėjęs (nuveždavo M. V. į darbą, grįždavo į namus, naudojosi savo nuožiūra vykdydamas miško ruošos darbus, vykdavo pas savo tėvus ir pan.).

ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, jeigu turtas jam (trečiajam asmeniui) buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Trečiame punkte reglamentuotas pažeidėjo perleidžiamas turtas jo šeimos nariui, o ne atvirkščiai. Ši pozicija įtvirtinta ir naujausioje teismų praktikoje. ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos nario ar artimojo giminaičio elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018). Nagrinėjamu atveju automobilis VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. J. sugyventinei (sutuoktinei). Automobilis tiek prieš nusižengimą, tiek nusižengimo padarymo metu, tiek po to priklausė V. J. sugyventinei (sutuoktinei). Vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Teismo įsitikinimu, įrašas, jog automobilio VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini) savininke yra M. V. transporto priemonės registracijos liudijime yra formalus, faktiniu automobilio savininku ir valdytoju yra ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sugyventinė (sutuoktinė), o būtent pats V. J.. Tokia išvada daroma įvertinus M. V. parodymus, iš kurių matyti, kad su V. J. gyvena apie 6 metu, kaip sutuoktiniai, turintys ir vedantys bendrą ūkį, bendra buitis, kaip paminėtas automobilis pirktas prieš du metus iki nusižengimo padarymo. Be to M. V. neturi vairuotojo pažymėjimo ir nevairuoja transporto priemonės, o jos vardu yra registruoti du automobiliai – VW-Passat. M. V. nurodė, jog V. J. vardu neregistravo automobilių vien dėl to, kad jis turi skolų, ir kad nebūtų nukreipiamas išieškojimas į šį turtą, buvo registruota būtent jos vardu. Tai tik patvirtina, jog nurodyta transporto priemonė – automobilis VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini) priklauso abiems sugyventiniams (sutuoktiniams), t. y. tiek V. J., tiek M. V..

Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vien transporto priemonės registracija, įvertinus nagrinėjamos kategorijos bylų specifiką, ne visada atspindi, kad faktinis automobilio savininkas yra dokumentuose nurodytas asmuo, kadangi asmenys, gabenantys akcizais apmokestinamas prekes, gan dažnai įsigytų transporto priemonių neregistruoja savo vardu, tokiu būdu siekdami išvengti galimo automobilio konfiskavimo arba jo konfiskavimo galimybes apsunkinti.

V. J. 2022-03-23 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį, kadangi 2022-03-07 Šklėrių k., Marcinkonių sen., Varėnos r., su savimi turėjo 2 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių ženklais. Ir ši nuobauda galiojanti, padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį (priimtas nutarimas 2023-02-17). Taigi V. J. aiškiai žinojo Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau vis tik veikė tiesiogine tyčia, paprašytas A. G. gabenti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), tai padarė pažeidžiant nustatytą tvarką.

Įvertinus šiuos duomenis tiek atskirai, tiek visumoje, teismas daro išvadą, kad nors administracinio nusižengimo padarymo metu automobilis VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini) buvo registruotas kito asmens vardu, tačiau faktiškai jis priklausė administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui – V. J.. Tokiu atveju konfiskavimas taikomas ANK 29 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, o šio straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų konstatavimas yra nereikalingas. Dėl to šiuo atveju jokios reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui neturi ir skunde nurodoma aplinkybe, kad M. V. nežinojo apie tai, kad automobilis bus naudojamas šioje byloje analizuojamam administraciniam nusižengimui daryti. Papildomai pažymėtina, kad automobilio kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas iš faktinio jo savininko bei valdytojo yra pripažįstamas kaip teisėtas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-193-719/2018).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio teisės nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-58-697/2017). Atsižvelgiant į tai, kad administracinio poveikio priemonė skirta įgyvendinti nuobaudos paskirtį, įvertinus nuobaudos dydį, nagrinėjamos bylos atveju, paskirta poveikio priemonė proporcingumo reikalavimą atitinka, pareiškėjas nenurodo kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų suabejoti paskirtos poveikio priemonės adekvatumu. Tai, kad automobilis reikalingas pareiškėjo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, konfiskavimo taikymo pagrįstumui šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Darytina išvada, kad automobilio VW-Passat, v.nr.(duomenys neskelbtini) kuris buvo panaudotas darant administracinį nusižengimą, konfiskavimas buvo paskirtas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teismų praktikos suformuluotų nuostatų ir proporcingumo principo, išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su teisės pažeidimais, kurie daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir finansams, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui ir realizavimui Europos Sąjungos muitų teritorijoje (Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-17-648/2018).

Turint omenyje ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą minimalaus dydžio baudą, automobilio konfiskavimas negali būti vertinamas kaip sunkiai pakeliama turtinė našta. Tuo labiau, kad V. J. turi automobilį – Audi, o M. V. – kitą automobilį VW-Passat. Pareiškėjas V. J. nurodė, kad konfiskuotinas automobilis VW-Passat reikalingas vežioti M. V. į darbą, o sūnų į darželį. Teismas šiuo atveju pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis per 24 mėnesius.

Įstatymų leidėjas ANK numatė specialią ir atskirą procedūrą, kurios metu bauda gali būti išdėstyta dalimis arba bauda gali būti pakeista į viešuosius darbus.

ANK 675 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad prašymas dėl baudos išdėstymo turi būti paduotas iki nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. V. J. prašymą dėl baudos išdėstymo pateikė po Institucijos nutarimo priėmimo. Kadangi teismas pareiškėjo skundo netenkina, nutarimo nekeičia, nenaikina ir naujo nepriima, todėl nėra pagrindo teismui išdėstyti baudos mokėjimą. Šiuo atveju V. J. turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad jam paskirtos 5200 eurų baudos mokėjimas būtų išdėstytas Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, V. J. skundą dalyje dėl baudos išdėstymo teismas palieka nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, 673 straipsnio 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

V. J. prašymą dalyje dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo palikti nenagrinėtu, išaiškinant, kad pareiškėjas su tokiu prašymu turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis