Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-04-12 · Civilinė byla Nr. e2-2165-793/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
e2-2165-793/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00449-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Advokatai
Vytautas Mačiulskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2165-793/2019Proceso Nr. 2-06-3-00449-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei,dalyvaujant ieškovei V. V., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui,

atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ (toliau ir AB „Klaipėdos energija“) įgaliotam atstovui Simonui Vainoriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos energija“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1948,00 Eur žalos (šį reikalavimą patikslino teismo posėdžio metu), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. sudarė su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku D. Z. panaudos sutartį, kurios pagrindu ieškovei leista naudotis buto priklausiniu – rūsiu. Nurodytame sandėliuke ieškovė laikė savo asmeninius daiktus, rūbus. 2018 m. gegužės 15 d., 14.40 val. prie karšto įvado į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įvykdo termofikacinio vandens vamzdyno avarija, dėl kurios karštu vandeniu buvo užlietas ieškovės naudojamas rūsio sandėliukas su ten esančiais daiktais. Kadangi AB „Klaipėdos energija“ yra sudariusi draudimo sutartį su ADB Compensa Vienna Insurrance Group, todėl iš pradžių nuostolių atlyginimo klausimą sprendė draudimo bendrovė. Nustačius, kad nuostolių suma neviršija 3000,00 Eur (franšižės sumos), draudimo bendrovė priėmė sprendimą draudimo išmokos nemokėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovei padarytą žalą turi atlyginti atsakingas už avariją asmuo – AB „Klaipėdos energija“ (e. b. l. 1-3).

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Patvirtino, kad 2018 m. gegužės 15 d. Klaipėdos mieste buvo vykdomi hidrauliniai šilumos tinklų bandymai šiaurinėje miesto dalyje. Tos pačios dienos 16.00 val., Klaipėdos šilumos tinklų rajono dispečeris gavo UAB „Mano būstas“ dispečerės pranešimą, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose kaupiasi žalios spalvos vanduo. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, jog prakiuręs tranzitinės šilumos trasos vamzdis. 2018 m. gegužės 16 d. defektas likviduotas, ir įvykio vieta sutvarkyta. Rūsio patalpos apžiūros metu meistras nustatė, kad termofikaciniu vandeniu užlieta tik buto Nr. 4 rūsio patalpa, nes ji įrengta rūsio žemiausioje vietoje. Termofikacinio vandens sandėliuke buvo apie 15 centimetrų. Rūsio drenažo trapas išvalytas, ir termofikacinis vanduo išleistas. Teigia, jog 2018 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 1-R-16-199 atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės prašymą atlyginti žalą, nes mano, kad ieškovės pateikti dokumentai neįrodo patirtos žalos dydžio. Atsakovės teigimu, ieškovės pateiktuose defektacijos aktuose (dulkių siurblio ir fotoaparato), kaip defektai nurodyti skysčiai viduje, tačiau tai nepatvirtina, kad įvykio metu prietaisai buvo veikiantys arba jie buvo naudojami. Kitų akte minimų prietaisų ir įrankių defektacijos aktai nepateikti. Ieškovė nenurodo ar rūsio patalpose laikomi rūbai buvo nauji ar naudoti, nepateikė rūbų įsigijimo patvirtinančių dokumentų. Įvykus įvykiui ieškovė nesistengė apsaugoti jai priklausančio turto nuo sugadinimo ir nesistengė jo gelbėti, kad turtui būtų padaryta kuo mažesnė žala. Pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti (e. b. l. 20-22).

Šalies argumentai

3. Ieškovė V. V. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), iš kaimynų sužinojo, kad rūsyje kaupiasi vanduo. Sužinojusi šią aplinkybę ėmė skambinti atitinkamos įstaigoms. Tą pačią dieną vanduo buvo užsuktas. Įvykio dieną į rūsį nemėgino patekti, kadangi jame buvo pilna garų. Kitą dieną atvyko brigada tvarkyti įvykio padarinius – išleido iš rūsio vandenį. Kiek galėjo stengėsi išsaugoti rūsyje buvusius daiktus, tačiau visų išgelbėti nepavyko, kadangi neturėjo kitos vietos kur sandėliuoti daiktus. Dalis daiktų supelijo. Paaiškino, kad tarp sugadintų daiktų buvo ir naujų ir padėvėtų. Sugadintų daiktų vertė buvo nustatoma kartu su AB „Klaipėdos energija“ draudimo kompanijos atstovu. Įrankių komplekto nemėgino parduoti, ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų likutinė vertė būtų ne 100,00 Eur, o 80,00 Eur. Paaiškino, jog tuo metu, kai butas, adresu (duomenys neskelbtini) nebūdavo nuomojamas, ji ten gyvendavo. Tuo metu naudodavo rūsyje esantį dulkių siurblį. Fotoaparato nenaudojo, kadangi yra nusipirkusi naują. Rūsio patalpas pradėjo tvarkyti po avarijos. Galutinai rūsį sutvarkė liepos mėnesį. Patvirtino, jog jeigu rūsyje buvę nauji daiktai būtų buvę iš karto išgelbėti, jų likutinė vertė būtų skaičiuojama kaip padėvėto daikto. Teigia, jog buvo prašyta UAB „Danės būstas“, AB „Klaipėdos energija“, kad atstovai atvyktų surašyti sugadintų daiktų aktą, tačiau niekas taip ir neatvyko. Neturi prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, kadangi jie sušlapo ir buvo išmesti. Paaiškino, jog daiktų kiekis buvo didelis, todėl visų jų išnešti džiovinimui į lauką nespėjo. Įvykio metu gyveno dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau į butą daiktų nenešė.

4. Ieškovės atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis ieškinį palaikė. Teigė, jog atsakovė sutinka, kad žala ieškovės turtui padaryta dėl jos kaltės, tačiau nesutinka su nustatytu žalos dydžiu, nors tuo tarpu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį. Nurodė, kad ieškovė elgėsi aktyviai, iš karto kreipėsi, kad būtų iškviesta avarinė tarnyba, taip pat prašė, jog atvyktų atsakingas asmuo, kuris užfiksuotų padarytą žalą. Atsakovė nusišalino nuo visų klausimų sprendimų, kilusių dėl susidariusios situacijos, o po to tvirtina, kad ieškovė nesielgė pakankamai apdairiai, siekdama išsaugoti savo turtą. Ieškovė iš karto daiktų neišnešė, kadangi laukė, kol atvyks atitinkamas atstovas įvertinti padarytą žalą. Atsakovės draudimo atstovas atvyko tik po mėnesio. Teigė, jog ieškovės pateiktas prekių įkainojimas atliktas kartu su draudimo atstovu, atitinka realiai ieškovės patirtus nuostolius.

5. Atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atstovas Simonas Vainorius teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Neginčijo fakto, kad įvyko avarija, kurios metu prasisunkė termofikacinis vanduo į ieškovės naudojamas rūsio patalpas, ir buvo užlietas ieškovės turtas. Teigė, jog ieškovė pakankamai nesistengė išsaugoti savo turto. Aplinkybė, jog V. V. neturėjo kur sandėliuoti savo turto, yra nepakankamas pagrindas turto negelbėti ir jo nesaugoti. Faktą, kad ieškovė nepakankamai stengėsi išsaugoti savo daiktus patvirtina tai, jog rūbai surūgo, įrankiai aprūdijo. Vanduo iš rūsio buvo pašalintas per vieną parą – per tokį laiką rūbai nesurūgtų ir daiktai nesurūdytų. Iš pateiktų džinsų nuotraukų matyti, kad jie nebuvo nauji, todėl ieškovė nepagrįstai nurodė, kad džinsinės kelnės buvo naujos, kas atitinkamai padidina jų vertę. Defektacijos aktuose nurodyta, kad buitiniuose prietaisuose yra vandens pėdsakų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jie nebeveikia dėl vandens patekimo. Specialistės išvada yra abejotina, kadangi ji neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų. Nepateikti įrodymai, pagrindžiantys žalą ir jos dydį. Neneigė aplinkybės, kad dėl įvykusio įvykio ir ieškovės turtui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Teigė, jog atsakovė neatlieka turto apžiūros, ar žalos vertinimo – tai atlieka draudimo bendrovė. Pati ieškovė patvirtino, kad individualios veiklos nevykdo nuo 2017 m., o sandėliuojamus daiktus buvo ketinama su laiku parduoti. Ieškovės didelis neatsargumas sukėlė didesnę žalą, negu ji galėjo būti. Atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų ir pranešė draudimo bendrovei apie įvykusį įvykį. Kada draudimo atstovas atvyksta į įvykio vietą, atsakovė nekontroliuoja. Nurodė, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių daiktų kilmę ir jų vertę.

6. Liudytojas I. V. patvirtino, jog 2018 m. gegužės 16 d., ryte nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įleido į rūsį, kuriame buvo vanduo – 10-15 centimetrų. Paaiškino, kad rūsyje buvo trapas, tačiau jis buvo apkrautas daiktais – uždėta lenta, kiti daiktai. Nukrausčius ir apvalius trapą, termofikacinis vanduo subėgo. Rūsyje buvo daug daiktų nuo grindų iki lubų. Nurodė, jog pati ieškovė pasakė, kad rūsyje yra trapas. Paaiškino, kad iškart po įvykio yra galima patekti į užpiltas patalpas. Teigė, jog kol rūsyje atliko darbus, ir po jų atlikimo vis užeidavo į rūsį pažiūrėti, kokia situacija, tačiau nepastebėjo, kad ieškovė būtų nešusi daiktus iš rūsio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. tarp ieškovės V. V. ir D. L. sudarytos Panaudos sutarties pagrindu, ieškovei suteikta teisė naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio sandėliuku (e. b. l. 5). 2018 m. gegužės 15 d. įvyko termofikacinio vamzdyno avarija, kurios metu termofikacinis vanduo užliejo ieškovės naudojamas rūsio patalpas. Prieš tai minėtose rūsio patalpose buvo laikomi ieškovei nuosavybės teise priklausantys daiktai. Į rūsio patalpas patekęs termofikacinis vanduo sugadino ieškovės turtą. V. V. teigimu, jos turtui padaryta 1 883,00 Eur žala, taip pat patirtos 65,00 Eur išlaidos, susijusios su daiktų transportavimu ir defektacijos aktų surašymu, iš viso 1 948,00 Eur. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigdama, jog dėl ieškovės didelio neatsargumo atsirado prašoma priteisti žala. V. V. nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti jai priklausantį turtą. Anot AB „Klaipėdos energija“ atstovo, ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių sugadintų daiktų kilmę ir jų vertę.

8. Pažymėtina, jog ginčo šioje civilinėje byloje, kad žala ieškovės turtui padaryta dėl 2018 m. gegužės 15 d. įvykusio įvykio – termofikacinio vandens vamzdyno avarijos – už kurį atsakinga ieškovė, nėra. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, taip pat neneigė aplinkybės, kad dėl įvykusio įvykio ir ieškovės turtui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad esminis ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės turtui padarytos žalos ir jos dydžio.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

10. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ginčas kvalifikuotinas kaip kylantis iš deliktinės atsakomybės teisinių santykių. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tais atvejais, kai įstatymas nustato griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, ieškovas turi įrodyti, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Priežastinis ryšys atsakomybės be kaltės atveju nustatomas tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

11. Rašytine bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė V. V. Panaudos sutarties pagrindu naudojosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio sandėliuku. Šiame sandėliuke ieškovė laikė savo asmeninius daiktus, rūbus. 2018 m. gegužės 15 d., 14.40 val. prie karšto įvado į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įvyko termofikacinio vandens vamzdyno avarija - prakiuro tranzitinės šilumos trasos vamzdis - dėl kurios karštu vandeniu buvo užlietas ieškovės naudojamas rūsio sandėliukas su ten esančiais daiktais. Atsakovė neginčija fakto, kad įvyko avarija, kurios metu prasisunkė termofikacinis vanduo į ieškovės naudojamas rūsio patalpas, ir buvo užlietas ieškovės turtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais, šiuo atveju neveikimu, neužtikrinus tinkamą termofikacinio vandens vamzdyno priežiūrą, nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovė pažeidė šią pareigą, todėl jai kyla prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą. Civilinė atsakomybė atsakovei atsirado be kaltės, nes nustatyta, kad žala padaryta dėl įrenginių sugriuvimo - tranzitinės šilumos trasos vamzdžio prakiurimo. Atsakovė neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo.

Dėl padarytos žalos

12. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl žalos fakto, atsakovė ginčijo žalos dydį bei įrodinėjo aplinkybes, kad įvykus įvykiui ieškovė nesistengė apsaugoti jai priklausančio turto nuo sugadinimo ir nesistengė jo gelbėti, kad turtui būtų padaryta kuo mažesnė žala. Atsakovės teigimu pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kitaip nei žalą padariusio asmens, nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Atsakomybės be kaltės atveju tam, kad žalos atlyginimas būtų mažinamas arba atleidžiama nuo atsakomybės, būtina nustatyti didelį nukentėjusiojo neatsargumą arba tyčią. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454). Ieškovės V. V. teigimu, jos turtui padaryta 1 883,00 Eur žala, taip pat ieškovė nurodo patyrusi 65,00 Eur išlaidų, susijusių su daiktų transportavimu ir defektacijos aktų surašymu, iš viso patyrė 1 948,00 Eur žalą. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad dėl įrankių komplekto surūdijimo žala būtų ne 100,00 Eur, o 80,00 Eur, todėl žalos dydis sudarytų 1 928 Eur. Ieškovė nurodė, kad rūsio patalpose buvo laikomi jai nuosavybės teise priklausantys daiktai, kuriuos sugadino į patalpas patekęs termofikacinis vanduo. Žalos dydį ieškovė įrodinėja atsakovės draudimo bendrovės ADB Compensa Vienna Insurrance Group atstovo sudarytame Kilnojamo turto apžiūros akte (Žalos byla Nr. 9070957-1) nurodytų apžiūros metu nustatyto turto sugadinimo lentelėje fiksuotais duomenimis.

14. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės pateiktuose defektacijos aktuose (dulkių siurblio ir fotoaparato), kaip defektai nurodyti skysčiai viduje, tačiau, atsakovės manymu, tai nepatvirtina, kad įvykio metu prietaisai buvo veikiantys arba jie buvo naudojami. Kitų akte minimų prietaisų ir įrankių defektacijos aktai nepateikti. Atsakovė teigė, kad ieškovė nenurodo ar rūsio patalpose laikomi rūbai buvo nauji ar naudoti, nepateikė rūbų įsigijimo patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, kad atsakovė reiškė abejones dėl ieškovės teikiamų įrodymų, dėl sugadintų rūbų ir kitų daiktų vertės, tačiau neteikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su daiktų verte. Atsakovė abejojo ieškovės pateiktuose defektacijos aktuose esančių duomenų pagrįstumu, tačiau pati neprašė atlikti pakartotinų defektacijų daiktų (dulkių siurblio ir fotoaparato) gedimui nustatyti. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad ieškovė elgėsi aktyviai, iš karto po įvykio kreipėsi, kad būtų iškviesta avarinė tarnyba, taip pat prašė atsakovės, jog atvyktų atsakingas asmuo, kuris užfiksuotų padarytą žalą. Nustatyta, kad atsakovė nusišalino nuo visų klausimų sprendimų, kilusių dėl susidariusios situacijos, susijusios su žalos nustatymu, apsiribojo tik pranešimu apie įvykį savo draudimo bendrovei. Būtent, atsakovės draudimo bendrovės nustatytais Kilnojamojo turto apžiūros akte fiksuotais duomenimis ieškovė įrodinėjo padarytą žalos mastą ir dydį.

15. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005.). Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytiniu įrodymus, ieškovės paaiškinimus darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog į rūsio patalpas patekęs termofikacinis vanduo sugadino ieškovės turtą, kurio vertė sudaro 1 863,00 Eur. Kartu su patirtomis 65,00 Eur išlaidomis, susijusiomis su daiktų transportavimu ir defektacijos aktų surašymu, ieškovei padaryta žala sudaro 1 928,00 Eur.

16. Kaip jau buvo konstatuota 12 punkte, atsakovės teigimu pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad atsakomybės be kaltės atveju tam, kad žalos atlyginimas būtų mažinamas arba atleidžiama nuo atsakomybės, būtina nustatyti didelį nukentėjusiojo neatsargumą arba tyčią. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant šioje byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikytinos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos - kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas. Ištyrus ir įvertinus ieškovės elgesį nagrinėjamoje situacijoje, laikytina, kad atsakovė yra kalta dėl nepakankamo rūpestingumo siekiant išgelbėti ir apsaugoti savo daiktus. Ieškovė nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina tomis aplinkybėmis. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad ieškovė pakankamai nesistengė išsaugoti savo turto, ir ta aplinkybė, jog ieškovė neturėjo kur sandėliuoti savo turto, yra nepakankamas pagrindas turto negelbėti ir jo nesaugoti. Byloje nustatyta, kad ieškovė turėjo galimybė dalį daiktų sunešti į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, tačiau į butą daiktų nenešė. Liudytojas I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2018 m. gegužės 16 d., ryte nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė įleido į rūsį, kuriame buvo vanduo – 10-15 centimetrų. Patvirtino, kol rūsyje atliko darbus, ir po jų atlikimo vis užeidavo į rūsį pažiūrėti, kokia situacija, tačiau nepastebėjo, kad ieškovė būtų nešusi daiktus iš rūsio. Sutiktina ir su tuo atsakovės argumentu, jog faktą, kad ieškovė nepakankamai stengėsi išsaugoti savo daiktus patvirtina ir tai, kad rūbai surūgo, įrankiai aprūdijo. Konstatavus, kad ieškovei padaryta 1 928 Eur žala, nustačius didelį ieškovės neatsargumą, žalos atlyginimas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažintinas 50 procentų ir laikytina, kad dėl atsakovės kaltės ieškovei padaryta 964,00 Eur žala.

Dėl priežastinio neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšio

17. Kaip jau nustatyta 11 punkte, 2018 m. gegužės 15 d., 14.40 val. prie karšto įvado į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įvyko termofikacinio vandens vamzdyno avarija - prakiuro tranzitinės šilumos trasos vamzdis - dėl kurios karštu vandeniu buvo užlietas ieškovės naudojamas rūsio sandėliukas su ten esančiais daiktais. Konstatuotina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes dėl termofikacinio vandens vamzdyno avarijos buvo užlieti ieškovės daiktai ir dėl to padaryta žala. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas neneigė aplinkybės, kad dėl įvykusio įvykio ir ieškovės turtui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

18. Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog atsakovės AB „Klaipėdos energija“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais užtikrintų tinkamą termofikacinio vandens vamzdyno priežiūrą ir nepadarytų kitam asmeniui žalos, nes dėl šių veiksmų (neveikimo) įvyko termofikacinio vandens vamzdyno avarija, dėl vamzdyno avarijos kalta atsakovė. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes avarijos metu buvo užlietas ieškovės naudojamas rūsio sandėliukas su ten esančiais daiktais ir dėl to padaryta žala.

19. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė būtinas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovės veiksmus, dalį žalos, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nustačius visas būtinąsias civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas ieškinio dalis dėl 964,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkintina kaip įrodyta ir pagrįsta. Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o jų kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.).

21. Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 964,00 Eur sumą nuo 2019 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ Nr. 2.3 (NTP-2)-18-T-2277-20203 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. l. 17-18). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 26 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-1981 matyti, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirta 208,00 Eur išlaidų (e. b. l. 77). Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų) iš atsakovės valstybės naudai priteistini 104,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei 22,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, 964,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt keturis Eur 00 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 964,00 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, 104,00 Eur (vieną šimtą keturis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, 22,00 Eur (dvidešimt dviejų Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Petras Mineikis