Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos, palūkanų, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei R. V. ieškinys ir jo priedai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo 2020-07-14 adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.)). Atsakovė per nurodytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).

Iš byloje esančių dokumentų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO saugomų duomenų matyti, kad atsakovė R. V. su pradiniu kreditoriumi UAB „Ferratum“ (nuo 2016-09-15 UAB „Halex“), 2015 m. lapkričio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas iki 2015 m. gruodžio 2 d., kartu sumokant bendrą vartojimo kredito kainą, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais neįvykdė.

2016 m. liepos 22 d. tarp UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą UAB „Ferratum Finance“. Tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ 2019 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, kurios pagrindu UAB „Credit day“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Be to, tarp UAB „Credit day“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2019 m. gegužės 10 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Credit day“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Tokiu būdu ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę. Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2019 m. birželio 13 d. pranešimu elektroniniu paštu.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sudarytą sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. (CK 6.38 straipsnis CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.205 straipsnis).

Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1. punktu sutarties šalys susitarė, kad kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui Specialiosiose sąlygose ir tinklalapyje nurodytas palūkanas už kreditą, tai yra už tolesnį naudojimąsi kreditu, iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į kredito davėjo sąskaitą. Jeigu suėjus kredito terminui kredito gavėjas vėluoja grąžinti palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

Atsakovė nevykdė jai pagal sutartį tekusios prievolės laikytis paskolos grąžinimo tvarkos ir grąžinti skolą bei sumokėti paskolos mokestį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 300,00 Eur negrąžinto kredito, 27,39 Eur bendros kredito kainos ir 29,47 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019-11-03 iki 2020-05-01, už 180 dienų, taikant Sutartyje numatytą 0,05 proc. normą (CK 6.258 straipsnio 1 dalis, Sutarties 10.1. punktas, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.256 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 355,15 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Nurodytos palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d., iš viso už 389 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies, taikant 111,08 proc. metinę palūkanų normą. Ieškovė nurodo, kad vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 ir 5.2. punktais, šalys susitarė, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovei dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas.

Teismas turi pareigą ex officio vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą nepriklausomai nuo to, ar vartotojas reiškė tokį reikalavimą. Sutarties bendrųjų sąlygų, kuriomis skaičiuodama mokėjimo palūkanas remiasi atsakovė, 10.1 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą (t. y. už tolesnį naudojimąsi kreditu) iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į kredito davėjo sąskaitą. Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas aiškiai supranta ir patvirtina, kad negrąžinus kredito laiku (t. y. kredito grąžinimo dieną) jis kredito davėjui mokės palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo (palūkanos pagal šį punktą skaičiuojamos už faktinį naudojimąsi kreditu nuo vartojimo kredito sutartyje nustatytos ir pradelstos kredito grąžinimo dienos iki faktinio kredito sumos grąžinimo).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Iš nurodytų nuostatų matyti, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas pavyzdinis sąrašas sąlygų, kurios preziumuojamos kaip nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte ir Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte nustatyta vartotojo pareiga pažeidus prievolę mokėti Sutarties specialiojoje dalyje nurodytas palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies, kurių dydis kelis kartus didesnis nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytas maksimalus netesybų dydis (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį) neribojant palūkanų skaičiavimo termino, pažeidžia sutarties šalių pusiausvyrą vartotojo nenaudai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl šios sutarties sąlygos, dalyje suteikiančioje teisę paskolos davėjui skaičiuoti didesnes kompensacines palūkanas nei 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, laikytinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis). Sprendžiant priešingai, ieškovės prašomos priteisti mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos galėtų būti skaičiuojamos net ir už ilgesnį nei 180 dienų terminą (šiuo atveju skaičiuojama už 389 dienas), o tai gali lemti, kad paskaičiuotos palūkanos (savo esme netesybos) viršys vartotojui suteiktą kreditą, sudarys teisinę – faktinę situaciją, kuomet kredito davėjas (ar reikalavimą perėmęs asmuo) iš vartotojo galės gauti nepagrįstai didelę pinigų sumą neabejotinai viršijančią dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Juo labiau, kad įprastai tokio pobūdžio bylose kredito davėjai savo patirtų nuostolių apskritai neįrodinėja, apsiriboja deklaratyviais samprotavimais procesiniuose dokumentuose. Teismas pažymi, kad atsakovė R. V. vartojimo kredito suteikimo teisiniuose santykiuose neabejotinai yra silpnesnė šalis, sutartį ji sudarė savo pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, todėl teismas turi pagrindą veikti ex officio.

Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas naujoje ir aktualioje praktikoje nurodo, jog kadangi kompensacinių (mokėjimo) palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines (mokėjimo) palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 74–75 punktai).

Kita vertus, net ir sprendžiant, jog aptartos sutarties sąlygos yra negaliojančios nuo sutarties sudarymo momento, ieškovė reikalavimus dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurios savo esme yra netesybos, kildina, kaip jau minėta ir iš sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkto, kuris be kita ko nustato, jog jeigu suėjus kredito terminui kredito gavėjas vėluoja grąžinti palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, kurios nebuvo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Atsižvelgiant į kasacinio teismo naujausią formuojamą praktiką, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 355,15 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, netenkinamas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistiną 356,86 Eur sumą (300,00 Eur negrąžinta kredito dalis + 27,39 Eur bendra kredito kaina + 29,47 Eur delspinigių (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkino 50,12 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 8,02 Eur žyminio mokesčio (16,00 Eur x 50,12 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) ir 60,65 Eur dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (121,00 Eur x 50,12 proc.), (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), t. y. iš viso 68,67 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 7,98 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (e. b. l. ), kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

2015 m. lapkričio 2 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Ferratum“ ir atsakovės R. V., bendrųjų sąlygų 10.1 punkto ir specialiųjų sąlygų 5.2 punkto nuostatas, numatančias atsakovės pareigą pažeidus prievolę mokėti sutarties specialiojoje dalyje nurodytas palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies, neribojant palūkanų skaičiavimo termino, dalyje suteikiančioje teisę paskolos davėjui skaičiuoti didesnes kompensacines palūkanas nei 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, iš atsakovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) negrąžinto kredito, 27,39 Eur (dvidešimt septynis eurus 39 centus) bendros kredito kainos, 29,47 Eur (dvidešimt devyni eurai 47 centai) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 356,86 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,67 Eur (šešiasdešimt aštuoni eurus 67 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,98 Eur (septynis eurus 98 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Įmokos kodas 5660).

Išaiškinti, jog atsakovė R. V. šio sprendimo priimto už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Legal Balance“ šį sprendimą per 20 dienų apeliaciniu skundu gali skųsti Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.