- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 1-3064-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41955-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta galutine 300 MGL dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 20.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai gatvėje ties pastatu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 2,23 promilių girtumo laipsnis.
M. K. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Parodė, kad įvykis (data ir laikas kaltinamajame akte nurodyti teisingai) buvo prie prekybos centro „BIG“, jis norėjo patraukti automobilį iš mokamos automobilių stovėjimo aikštelės į nemokamą. Įvyko eismo įvykis, atvyko policija ir nustatė neblaivumą, su kurio lygiu jis sutinka. Jis alkoholį vartojo prekybos centre „BIG“, kiek atsimena, gėrė alų ir brendį. Vairuotas automobilis buvo Toyota Avensis, kuris priklauso jo žmonai nuosavybės teise, šį automobilį vairavo prekybos centro „BIG“ aikštelėje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 15 val. atvyko į prekybos centrą „BIG“, kur restorane vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 300 g brendžio ir tris bokalus po 0,5 litro tūrio alaus. Apie 20.00 val. nusprendė perstatyti automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kitą aikštelę, kad nereikėtų mokėti už stovėjimą. Automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas santuokos metu, registruotas žmonos vardu, pirktas už žmonos pinigus. Vedybų sutartimi numatyta, kad jai priklausantys ir jos vardu registruoti objektai yra jos, o ne bendra turtinė nuosavybė. Sėdo už automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo link išvažiavimo iš prekybos centro „BIG“. Ketino automobilį priparkuoti prie taromato, kur už stovėjimą mokėti nereikia. Važiuojant tiesiai prieš jį į kairę suko automobilis. Jis sustabdė savo transporto priemonę. Išlipusi vairuotoja iš automobilio pasakė, kad jis kliudė jos vairuojamą automobilį. Jis jokių sugadinimų nei ant savo, nei ant kito automobilio nematė. Vairuotoja pasakė, kad kvies policiją. Jis neprieštaravo. Kol atvyko policijos pareigūnai, sėdėjo automobilyje Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laukė. Atvykę po maždaug penkių minučių policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį. Nuo alkoholio vartojimo buvo praėję apie 10 min. Alkotesteriu buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. Po kurio laiko pūtė antrą kartą į alkotesterį, jis rodė virš dviejų promilių girtumą, tiksliai kiek, neatsimena. Po to jį pasodino į policijos automobilį. Jo vairuotą automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutempė į saugojimo aikštelę, o jį pristatė į policijos komisariatą, iš kur patalpino į areštinę (b. l. 50).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. C. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 20.05 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš prekybos centro „BIG“ automobilių stovėjimo aikštelės link (duomenys neskelbtini) g. sukdama į kairę. Iš antros eismo juostos važiavęs automobilis Toyota turėjo, pagal nurodytą eismo tvarką, sukti į kairę, tačiau jis važiavo tiesiai ir priekine automobilio Toyota dalimi atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės kairės pusės dureles jas apgadindamas. Po susidūrimo jis pavažiavo atbulomis ir sustojo, nes iš galo važiavęs automobilis neleido jam toliau važiuoti užstatydamas pravažiavimo kelią. Tuomet ji, išlipusi iš savo automobilio, priėjo prie automobilio Toyota vairuotojo, kuris sėdėjo vairuotojo vietoj ir automobilyje buvo vienas, jo vairuotojo durelių langas buvo pravertas, todėl iš karto pajuto iš automobilio sklindantį alkoholio tvaiką. Įtarusi, kad vairuotojas yra neblaivus, paskambino 112 ir iškvietė policiją. Kol laukė policijos pareigūnų, automobilio Toyota vairuotojas išlipo iš savo automobilio, bandė susitarti, kad policiją atšauktų. Jis svirduliavo, kas tik įtikino, kad jis yra neblaivus. Sakė, kad išgėrė vieną bokalą alaus prie picos. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko dešimties minučių bėgyje. Jie davė automobilio Toyota vairuotojui pūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu alkotesteris parodė 2,23 promilių girtumą, antru – 2,53 promilių girtumą. Įvykio vietoje parašė paaiškinimą ir policijos pareigūnams leidus, išvažiavo namo (b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. M. (M. M.) parodė, jog 2019 m. rugsėjo 30 d. patruliuojant su vyr. patrule E. Č., apie 20.13 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „BIG“, įvykęs eismo įvykis. Vienas iš vairuotojų neblaivus. Įvykio vietoje jau buvo ekipažas V1910. Atvykę į įvykio vietą pamatė, kad (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „BIG“ automobilių aikštelės, išvažiavime stovi automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja K. C. paaiškino, kad jai stovint prie šviesoforo automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio kairę galinę dalį. Automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. K. negalėjo paaiškinti, kaip įvyko eismo įvykis. Nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Ekipažas V1910 pirmu pūtimu 20:18 val. alkotesteriu „Alkcotest 7510“ nustatė M. K. 2,23 promilių girtumą. Kadangi ekipažas V1910 baigė darbą, antru pūtimu 20.39 val. jis alkotesteriu „Alkcotest 7510“ nustatė M. K. 2,53 promilių girtumą. Automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgabentas į saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, o M. K. pristatytas į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. jos vyras M. K. sakė, kad važiuos į miestą į pokalbį dėl darbo. Dėl to paprašė pasinaudoti jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis yra pirktas už jos pinigus, juo važinėja ji. Vyras minėtu automobiliu naudojasi jai leidus. Be to, yra pasirašyta povedybinė sutartis, pagal kurią santuokoje įgytas turtas po sutarties pasirašymo nėra bendra jungtinė nuosavybė, o nuosavybė to, kuris tą turtą įgijo. Minėtą sutartį pateiks ji arba vyras. 2019 m. rugsėjo 30 d. ryte, kai išvyko į darbą, vyras dar buvo namuose ir buvo blaivus. Kai grįžusi namo apie 19 val. nerado vyro namuose, jam paskambino ir pasiteiravo, kur jis. Jis atsakė, kad netrukus grįš. Iš balso vyras neatrodė neblaivus ir nėra buvę, kad jis taip darytų. Po to, nesulaukusi jo namuose, dar kartą jam skambino apie 23 val., tačiau jis tvirtino tuoj grįšiąs. Jo balsas jai vėl nesukėlė jokių įtarimų, todėl nuėjo miegoti. Apie tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus, sužinojo vakar, kai pats vyras jai papasakojo (b. l. 35).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, prie prekybos centro „BIG“ susidūrė automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus ir automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. patruliuodamas kartu vyr. patruliu D. Š. apie 20.10 val. gavo budėtojo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos centro „BIG“ aikštelėje susidūrė automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus, ir automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą juos pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad vairuojant automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir stovint prie šviesoforo jai į šoninę automobilio dalį atsitrenkė kitas automobilis, Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas išlipęs iš automobilio svirduliavo. Toyota vairuotojas M. K. negalėjo paaiškinti kaip padarė eismo įvykį. Patikrinus M. K. girtumą 20.17 val pirmu pūtimu nustatytas 2,23 promilių girtumas. Eismo įvykio įforminimui dalyviai perduoti V1860 ekipažui (b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio K. A. (K. A.) rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 19.50 val., jis išvažinėjo iš automobilių aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) automobiliu Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su juo važiavo E. J.. Pravažiavus pakeliamą kelio užtvarą, priešais jį stovėjo sidabrinės spalvos automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o iš dešinės pusės automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris. Toyota automobilis sukėlė įtarimą, nes bandė važiuoti per ištiesinę liniją, o ne sukti į kairę link (duomenys neskelbtini) g. Srautui pajudėjus ir automobiliui Renault pavažiavus savo juosta, į šio automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotoja išlipo ir jam išlipus, automobilio Toyota vairuotojas svirduliavo, sklido stiprus alkoholio kvapas. Atsitrenkė į galines automobilio Renault duris priekiniu bamperio kampu. Toyota automobilio vairuotojas bandė susitarti su vairuotoja siūlydamas 10 Eur, o po to 15 Eur. Jo automobilis stovėjo vietoje, o Toyota automobilis pavažiavo atbulas, todėl jo automobilyje sėdėjusi draugė išsigando, kad neatsitrenktų į jų automobilį. Renault vairuotoja iškvietė policijos pareigūnus, o jis pagelbėjo, kad vairuotojas nepasišalintų, nes keletą kartų sakė, kad išvažiuos. Atvažiavus policijos ekipažui V1910, policijos pareigūnai patikrino alkotesteriu Toyota vairuotoją, kuris įpūtė galimai 2,23 promiles (b. l. 24).
Byloje pateiktame K. C. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. maždaug 20 val. vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant iš prekybos centro „BIG“, nuo prekybos centro „BIG“, nuo prekybos centro per pirmą išvažiavimą, rikiavosi sukti į kairę, iš dešinės juostos, juostos buvo trys. Kelio danga buvo šlapia, bet tuo metu nelijo. Jos greitis buvo apie 10 km/h, staiga išgirdo trenksmą į kairės pusės dureles. Įtarė, kad kita vairuotojas buvo neblaivus, keleiviai nenukentėjo. Jos automobilį kliudė automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo vienas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pradėjus bendrauti išgirdo atsitrenkimo smūgį (b. l. 25).
2019 m. rugsėjo 30 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena neadekvati, kalba nerišli ir nekoordinuoti judesiai; patikrinus M. K. pirmojo tikrinimo metu 20.18 val. nustatytas 2,23 promilių girtumas, o 20.39 val. – 2,53 promilių girtumas. Šiuos duomenis patvirtina byloje esantys alkotesterių „Draeger Alcotest 7510“ išrašai – 2019 m. rugsėjo 30 d. 20.18 val. M. K. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, o 20.39 val. – 2,53 promilių girtumas. Patikros sertifikatai patvirtina, kad neblaivumo nustatymo dieną alkotesteriai buvo tinkami naudoti, patikra galioja iki 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 9, 63-65).
2019 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykio schemoje matomas eismo įvykio aplinkybės ir automobilių Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas (b. l. 10).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Toyota Avensis kaina Lietuvoje su PVM yra 1510 Eur, be PVM – 1249 Eur (b. l. 21).
Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra R. K. (b. l. 23).
Byloje pateikta R. K. ir M. K. povedybinė sutartis, kurioje be kita ko, nustatyta, koks turtas šalių sutarimu priskiriamas asmeninei sutuoktinio nuosavybei (b. l. 53-58).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamasis M. K. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, pripažino visiškai. Kaltinamasis aiškiai nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė brendį ir alų, vartojęs alkoholinių gėrimų jis nusprendė vairuoti automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), prekybos centro „BIG“ aikštelėje ir sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje atvykę policijos pareigūnai nustatė jam 2,23 promilių neblaivumą. Tai patvirtina, kad jo veiksmai, suvokiant, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus ir nusprendžiant tokios būklės vairuoti transporto priemonę, Kelių eismo taisyklėse esant įtvirtintam draudimui vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, buvo tyčiniai. Be paties M. K. prisipažinimo, jo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir anksčiau nurodyti liudytojų K. C., M. M., R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, M. P. tarnybinio pranešimo duomenys, eismo įvykio schema, neblaivumo nustatymo aktas, kita byloje esantį medžiaga. Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. K. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 20.00 val., vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai gatvėje ties pastatu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 2,23 promilių girtumo laipsnis. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaip minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę M. K., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu, anksčiau teistas vieną kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu (b. l. 67), šiuo metu nedirbantis (dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugsėjo 23 d.) (b. l. 66), vedęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, (b. l. 68-69), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis, negu įstatyme įtvirtintas jos minimumas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam M. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 90 MGL dydžio, t. y. 4500 Eur, bauda.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir M. K. paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam paskirtina galutinė 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur, bauda.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 20.18 val. iki 2019 m. spalio 1 d. 16.54 val. (vieną dieną) (b. l. 42, 62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 (pagal naują įstatymo redakciją – 281¹ straipsnyje) straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 (281¹) straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad M. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis M. K. pasielgė itin neatsakingai, vairuodamas automobilį, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, savo veiksmais sukeldamas eismo įvykį, sukeldamas realų pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones M. K. taikytina 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Kita baudžiamojo poveikio priemonė dėl kurios taikymo šiuo atveju spręstina – turto konfiskavimas. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 str. 2 d.). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o R. K. (b. l. 23). Pagal byloje esančią R. K. ir M. K. 2016 m. vasario 26 d. povedybinę sutartį, visas nekilnojamas turtas, kurį įgijo po šios sutarties įsigaliojimo yra įsigijusio sutuoktinio nuosavybė (b. l. 53-58), VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis buvo įsigytas 2019 m. liepos 1 d. (b. l. 23). Bylos duomenimis, R. K. nebuvo žinoma, kad jai priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimui daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad egzistuoja imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas Vilniaus mieste, vakaro metu, veikos padarymo metu buvo apgadintas kitas automobilis, M. K. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga konfiskuoti iš M. K. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio Toyota Avensis vertę be PVM, t. y. 1249 Eur. Neskirti M. K. šios baudžiamojo poveikio priemonės pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai daryti.
Dėl kitų klausimų
M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 59), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti M. K. 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, M. K. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. 20.18 val. iki 2019 m. spalio 1 d. 16.54 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 1 d.;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1249 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt septynis eurus).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. K. vardu (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
I. M. K., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.