- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-242-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18454-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- V. Č.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokultas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės - V. Č. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokultas“ ieškinį atsakovei V. Č. individualiai įmonei dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autokultas“ ieškinį atsakovei V. Č. individualiai įmonei (toliau – IĮ) dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė prašė pripažinti atsakovės V. Č. IĮ vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2021 m. liepos 1 d. remiantis Sutarties 9.2.1 ir 9.2.3 punktuose nurodytais pagrindais neteisėtu ir negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei V. Č. IĮ imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei UAB „Autokultas“ naudotis 111,63 kv. m. ploto patalpomis, esančiomis adresu: (duomenys neskelbtini), išnuomotomis UAB „Autokultas” pagal 2020 m. spalio 9 d. nuomos sutartį Nr. B-2020-10-09, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės UAB „Autokultas“ ieškinys atsakovei V. Č. IĮ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu priimtas, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2021 m. liepos 1 d. pateikė 2021 m. liepos 1 d. atsakovo raštą, kuriame atsakovė grasina atjungti elektros energijos tiekimą nuomojamose patalpose. Ieškovė 2021 m. liepos 2 d. pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė priimti ieškovės ieškinį bei nepranešus atsakovei, atsakovės V. Č. IĮ atžvilgiu taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei V. Č. IĮ imtis tokių veiksmų ieškovės UAB „Autokultas“ atžvilgiu, susijusių su galimybe naudotis 111,63 kv. m. ploto patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotomis UAB „Autokultas” pagal 2020 m. spalio 9 d. Nuomos sutartį Nr. B-2020-10-09: uždrausti atjungti elektros tiekimą patalpose, atjungti vandens tiekimą patalpoms, trukdyti patekti į patalpas, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės UAB „Autokultas“ patikslintą prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Atsakovei uždraudė imtis veiksmų, susijusių su galimybe naudotis 111,63 kv. m. ploto patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotomis UAB „Autokultas“ pagal 2020 m. spalio 9 d. Nuomos sutartį Nr. B-2020-10-09: uždrausta atjungti elektros tiekimą patalpose, atjungti vandens tiekimą patalpoms ir trukdyti patekti į patalpas iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
6. 2021 m. lapkričio 10 d. gautas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. liepos 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvo būtinų sąlygų visumos, nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės objektyviai negalėjo apsaugoti nuo būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje neįvykdymo, nes jos nėra susijusios su civilinėje byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Atsakovė teigė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimas ir vykdymas apskritai netektų prasmės. Atsakovė nurodė, kad net ir darant prielaidą, jog ieškinys bus patenkintas, nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės interesus bei nepagrįstai suteikia prioritetą ieškovės interesų užtikrinimui. Ieškovės skola atsakovei tik didėja, taip sukeldama vis didesnę naštą atsakovei ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Atsakovės teigimu, nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ne tik uždrausta trukdyti ieškovei pateikti į patalpas, bet taip pat uždrausta atjungti elektros energijos tiekimą, dėl pernelyg didelio suvaržymo mąsto bei atsakovės patiriamų tiesioginių nuostolių neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimų, todėl turi būti panaikintos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovės V. Č. IĮ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
8. Pažymėjo, kad teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėjo ginčo iš esmės, o tik tikrino, ar ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Nenustatęs akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo teismas sprendė, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra įvykdyta. Atsakovė savo prašyme nenurodė argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y. kurie pagrįstų, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tai būtų galima matyti net nenagrinėjant ginčo iš esmės.
9. Nurodė, kad teismas vertindamas, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nustatė, jog atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. birželio 21 d., ir 2021 m. liepos 1 d. raštus, kuriuose nurodoma, kad atsakovė iškraustys ieškovei priklausantį turtą iš nuomojamų patalpų ir perduos saugoti tretiesiems asmenims bei nuo 2021 m. liepos 2 d. nutrauks elektros tiekimą, todėl teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo, kad nors atsakovė ginčija šią teismo išvadą, tačiau yra akivaizdu, kad jai trikdant ieškovei naudotis patalpomis, ir taip de facto priverčiant savo veiklą perkelti į kitas patalpas, ieškinio patenkinimo atveju priimtas teismo sprendimas ieškovei nebetektų prasmės.
10. Pažymėjo, kad atsakovės nurodomus nuostolius, jei tokių būtų, galėtų lemti ne teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet galimas ieškovės (ne)veikimas, t. y. nemokėjimas už elektros energiją. Be to, nurodė, jog siekiant šalių interesų pusiausvyros, proceso normose yra įtvirtintos atsakovo gynybos priemonės: CPK 147 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, atsakovė gali prašyti teismo, jog ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pritaikytos apsaugos priemonės nėra neproporcingos, o atsakovės teisių apsauga gali būti užtikrinama kitų institutų (nuostolių atlyginimo, nuostolių atlyginimo užtikrinimo) pagalba.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė V. Č. IĮ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti V. Č. IĮ 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą ir panaikinti 2021 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23726-1064/2021 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
12. Nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, kad patenkinus ieškinį ir pripažinus atsakovės įvykdytą sutarties nutraukimą neteisėtu, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu būtų atliekami veiksmai dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų. Ieškovė savo prašymą taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė ne grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o tuo, kad pradėjus ieškovės iškeldinimo iš atsakovei priklausančių patalpų procedūrą, ieškovė negalėtų vykdyti savo veiklos ir patirtų didelius finansinius nuostolius. Tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
13. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tiek priimdamas nutartį iš esmės rėmėsi tik tuo, jog atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. birželio 21 d. ir liepos 1 d. raštus, kuriuose nurodoma, kad atsakovė iškraustys ieškovei priklausantį turtą iš nuomojamų patalpų ir perduos saugoti tretiesiems asmenims bei nuo 2021 m. liepos 2 d. nutrauks elektros tiekimą. Tačiau nei vienas iš šių raštų nepatvirtina, kad yra reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir ieškovė tokių aplinkybių taip pat neįrodinėjo. Minėti raštai galėtų patvirtinti nebent ieškovės galimybių verstis įprasta veikla apsunkinimą, bet ne grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
14. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimas ir vykdymas apskritai netektų prasmės. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad iškrausčius ją iš ginčo patalpų, ieškovė patirs nuostolių ir neturės galimybių toliau vykdyti veiklos, nekeičia situacijos teisinio vertinimo. Taigi ginčo atveju nebuvo privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visumos, todėl nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti panaikintos.
15. Nurodė, kad nuo pat Sutarties sudarymo ieškovė pradėjo reikalauti sumažinti ar net panaikinti teikiamų paslaugų mokesčius, nuolat reikalavo įvairių nuolaidų, nuolat siekė atsisakyti apmokėti paslaugas, mokėjimai buvo atliekami pažeidžiant Sutartyje įtvirtintus apmokėjimo terminus, galiausiai atsirado ieškovės įsiskolinimai už suteiktas paslaugas ir sistemingas paslaugų neapmokėjimas tęsiasi iki šiol. Nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovės įsiskolinimas atsakovei tik didėja, taip sukeldamas vis didesnę naštą atsakovei ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.
16. Ieškovė naudodamasi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu sukurta padėtimi, toliau neatsiskaito ne tik už priskaičiuojamą bendrųjų patalpų – visam pastatui, kuriame yra ieškovei nuomotos patalpos, skirtų šildymo, šaldymo ir vėdinimo sistemų, karšto vandens gamybai, apsaugos sistemos – sunaudotą elektros energiją, tačiau po Sutarties nutraukimo nemoka ir už biuro patalpų – šviestuvų, elektros jungiklių, rozečių – sunaudojamą elektros energiją ir tokiu būdu didina atsakovės patiriamus tiesioginius nuostolius, kurie šiai dienai jau viršija 3 000 Eur sumą. Situacija, kai atsakovė savo sąskaita turi apmokėti ieškovės neribotai naudojamą elektros energiją, kad ji nebūtų atjungta elektros energijos tiekėjo, patvirtina, kad nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka įstatyme įtvirtinto ekonomiškumo principo.
17. Pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti pateisinamos, jeigu ieškovė sutartinius įsipareigojimus apmokėti mokesčius būtų vykdžiusi bei šiuo metu vykdytų tinkamai. Tačiau esant situacijai, kai ieškovė nemoka sąskaitų už elektros energiją, tačiau elektros energija negali būti jai atjungta, neatitinka ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimų, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Atsiliepimas
18. Ieškovė UAB „Autokultas“ atsiliepimu prašė atsakovės V. Č. IĮ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nesutiko, kad neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – prima facie ieškinio pagrįstumas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, papildomai pateikė reikalavimo pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus.
20. Nurodė, kad jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, tačiau atsakovė ir toliau kliudytų ieškovei naudotis patalpomis, dėl kurių nuomos kyla ginčas, o ieškinys būtų patenkintas, ieškovė patirtų nuostolių negalėdama užsidirbti ir verstis jai įprasta veikla. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei įpareigojus ieškovę atlaisvinti patalpas – bus iš esmės sutrikdyta ieškovės vykdoma veikla ir vėliau, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, ieškovei atnaujinti veiklą galimai nebus racionalu ar vėlgi, pareikalaus naujų investicijų. Tuo tarpu, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas, atsakovė, bylos duomenimis, jokių reikšmingų nuostolių nepatirtų. Priešingai, ieškovė nesiekia nuomotis patalpų nemokamai ir sutinka mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Papildomai nurodė tai, kad ieškovė ginčija ir aplinkybę dėl nepagrįstai apskaičiuotų mokesčių už elektros energiją, tačiau sumoka sumas, kurių neginčija. Atsakovė savo ruožtu iki šiol nėra pateikusi jokių paaiškinimų, kaip apskaičiuojami mokesčiai už elektros energiją. Atsakovė aplinkybių, jog minėtos patalpos galėtų būti išnuomotos už didesnį nuomos mokestį kitiems asmenims ar naudojamos kitai veiklai, iš kurios būtų gaunama daugiau pajamų, nenurodė. Atsakovė apskritai nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl nuomos sutarties pratęsimo jai atsirastų kokių nors nuostolių ar kitokių neigiamų padarinių. Kita vertus, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovė patirtų dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
21. Pažymėjo, kad atsakovė V. Č. IĮ neskundė 2021 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokia nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Nurodė, kad atsakovė, teikdama teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nepateikė jokių įrodymų dėl faktinės situacijos pasikeitimo arba aplinkybių, dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnykimo. Priešingai, ieškovė pateikė 2021 m. liepos 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymui, kadangi, ieškovės įsitikinimu, atsakovė ir toliau sistemingai trukdo ieškovei naudotis išnuomotomis patalpomis.
Atsiliepimas
22. Atsakovė V. Č. IĮ pateikė papildomus paaiškinimus.
23. Nurodė, kad nors atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teigia, kad ieškovė prima facie pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau atsakovė, teikdama prašymą panaikinti nepagrįstai taikomas laikinąsias apsaugos priemones, net neįrodinėjo šios sąlygos nebuvimo. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, jei neegzistuoja bent viena iš taikymo sąlygų (tikėtinas ieškinio pagrindimas bei reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui). Pažymėjo, kad ieškovė turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (uždrausti atjungti elektros tiekimą patalpose, atjungti vandens tiekimą patalpoms, trukdyti patekti į patalpas) nepritaikymas galėtų apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
24. Pažymėjo, kad būtent atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria realius nuostolius. Ieškovė po negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ne tik neatlaisvina patalpų, tačiau ir nemoka sutartimi nustatytų mokesčių. Iš pradžių ieškovė neapmokėdavo dalies sunaudotos elektros energijos, o dabar neapmoka ne tik didžiosios dalies sunaudotos elektros energijos, bet ir nemoka už patalpų šildymą, apsaugą, kiemo tvarkymą ir kt. Įvertinant, jog ieškovė yra neatsiskaičiusi (ar dalinai neatsiskaičiusi) už visas 2021 m. lapkričio mėnesį gautas paslaugas, darė išvadą, kad ieškovė ginčija visas jos mokėtinas sumas, dėl ko net teismui patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovė ir toliau nemokėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatytų mokesčių ir toliau didintų jau ir taip didelius atsakovės nuostolius. Tuo tarpu ieškovės sutartiniai pažeidimai, sąlygoję vienašališką Sutarties nutraukimą, akivaizdūs – Sutartimi nustatytų mokesčių nemokėjimas bei patalpų naudojimas ne pagal paskirtį.
25. Pažymėjo, kad ieškovės piktnaudžiavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto naudojimą ne pagal paskirtį – siekiant užsitikrinti tolimesnį ieškovės naudojimąsi ginčo patalpomis viso bylos proceso metu – patvirtina atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomas ieškovės 2021 m. liepos 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimas vykdymui. Ieškovė minėtą nutartį priverstiniam vykdymui pateikė tik po atsakovės atskirojo skundo pateikimo. Savaiminio vykdymo nutarties (draudimas imtis veiksmų) pateikimas priverstiniam vykdymui yra akivaizdus siekis sudaryti įspūdį, neva atsakovė trukdo ieškovei naudotis patalpomis, kad nebūtų panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovė neprarastų galimybės toliau naudotis patalpomis nemokėdama Sutartyje numatytų mokesčių. Nors ieškovė 2021 m. liepos 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė antstoliui vykdymui, ieškovė nėra nurodžiusi jokių aplinkybių, dėl kurių ji tariamai negalėtų patekti į ginčo patalpas, ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl tariamo negalėjimo patekti į patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
28. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. CPK Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019).
29. CPK 149 straipsnyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
30. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Autokultas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. Č. IĮ, kuriuo prašė pripažinti atsakovės V. Č. IĮ vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2021 m. liepos 1 d. remiantis Sutarties 9.2.1 ir 9.2.3 punktuose nurodytais pagrindais neteisėtu ir negaliojančiu. Ieškovė 2021 m. liepos 1 d. pateikė 2021 m. liepos 1 d. atsakovės raštą, kuriame atsakovė grasina atjungti elektros energijos tiekimą nuomojamose patalpose. Ieškovė 2021 m. liepos 2 d. pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė nepranešus atsakovei, atsakovės V. Č. IĮ atžvilgiu taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei V. Č. IĮ imtis tokių veiksmų ieškovės UAB „Autokultas“ atžvilgiu, susijusių su galimybe naudotis 111,63 kv. m. ploto patalpomis, esančiomis adresu: (duomenys neskelbtini), išnuomotomis UAB „Autokultas” pagal 2020 m. spalio 9 d. Nuomos sutartį Nr. B-2020-10-09: uždrausti atjungti elektros tiekimą patalpose, atjungti vandens tiekimą patalpoms, trukdyti patekti į patalpas iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Autokultas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovei uždraudė imtis veiksmų, susijusių su galimybe naudotis 111,63 kv. m. ploto patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotomis UAB „Autokultas“ pagal 2020 m. spalio 9 d. Nuomos sutartį Nr. B-2020-10-09, t. y. uždraudė atjungti elektros tiekimą patalpose, atjungti vandens tiekimą patalpoms ir trukdyti patekti į patalpas iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė V. Č. IĮ nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskundė, ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Pažymėtina, kad atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atskirajame skunde taip pat nenurodo jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos.
32. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės nurodo, tik tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tiek priimdamas nutartį iš esmės rėmėsi tuo, jog atsakovė pateikė ieškovei 2021 m. birželio 21 d. ir liepos 1 d. raštus, kuriuose nurodoma, kad atsakovė iškraustys ieškovei priklausantį turtą iš nuomojamų patalpų ir perduos saugoti tretiesiems asmenims bei nuo 2021 m. liepos 2 d. nutrauks elektros tiekimą. Apeliantės vertinimu, nei vienas iš šių raštų nepatvirtina, kad yra reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad minėti raštai galėtų patvirtinti nebent ieškovės galimybių verstis įprasta veikla apsunkinimą, bet ne grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne tik tai, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, bet ir tai, jog netaikymas tokių priemonių gali padaryti žalos ar padidinti žalą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Tai, kad yra numatyta tokia laikinosios apsaugos priemonė kaip įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalos atsiradimui, reiškia, kad įpareigojimas vykdyti nuomos sutarties sąlygas nuomotojui yra priemone, kuria kita sutarties šalis toliau turės tokias pačias sąlygas pagal sutartį, iki bus išspręstas kilęs ginčas, gi priešingu atveju, sutarties sąlygų nevykdymas iš nuomotojo pusės, bus žalos atsiradimo nuomininkui priežastimi. Tai, kad CPK 146 straipsnis numato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, reiškia, kad atsakovas turi galimybę apsaugoti savo interesą, jog nuomos sutarties nevykdymu jam atsirandantys nuostoliai būtų užtikrinti.
34. Pažymėtina, kad ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama uždrausti apeliantei atlikti bet kokius veiksmus, apribojančius ieškovės, kaip nuomininkės, naudojimo teisę ginčo patalpų atžvilgiu, t. y. uždrausti atjungti elektros tiekimą patalpose, atjungti vandens tiekimą patalpoms, trukdyti patekti į patalpas, yra susiję su byloje pareikštais reikalavimais ir jų įgyvendinimo galimybėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog iš atsakovės 2021 m. birželio 21 d., ir 2021 m. liepos 1 d. raštų, kuriuose nurodoma, kad atsakovė iškraustys ieškovei priklausantį turtą iš nuomojamų patalpų ir perduos saugoti tretiesiems asmenims bei nuo 2021 m. liepos 2 d. nutrauks elektros tiekimą, akivaizdu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat akivaizdu, kad trikdant ieškovei naudotis patalpomis, ir taip de facto priverčiant savo veiklą perkelti į kitas patalpas, ieškinio patenkinimo atveju priimtas teismo sprendimas ieškovei nebetektų prasmės. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė negalėtų toliau tinkamai vykdyti savo veiklos, patirtų veiklos nuostolius.
35. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka įstatyme įtvirtinto ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Pažymėjo, kad ieškovė toliau neatsiskaito ne tik už priskaičiuojamą bendrųjų patalpų – visam pastatui, kuriame yra ieškovei nuomotos patalpos, skirtų šildymo, šaldymo ir vėdinimo sistemų, karšto vandens gamybai, apsaugos sistemos – sunaudotą elektros energiją, tačiau po Sutarties nutraukimo nemoka ir už biuro patalpų – šviestuvų, elektros jungiklių, rozečių – sunaudojamą elektros energiją ir tokiu būdu didina atsakovės patiriamus tiesioginius nuostolius, kurie šiai dienai jau viršija 3 000 Eur sumą.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad siekiant šalių interesų pusiausvyros, proceso normose yra įtvirtintos atsakovo gynybos priemonės: CPK 147 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, atsakovė gali prašyti teismo, jog ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Taigi atsakovės teisių apsauga gali būti užtikrinama kitų institutų (nuostolių atlyginimo, nuostolių atlyginimo užtikrinimo) pagalba. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.
37. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
38. Atsižvelgiant į aptartą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės V. Č. IĮ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės V. Č. individualios įmonės atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.