Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-21 · Administracinė byla Nr. eI-973-406/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
eI-973-406/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01821-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
S. J.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Kauno rajono savivaldybės administracijai, E. B., V. I.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-973-406/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01821-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 55.1.1; 20.2.3.2 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Sigutei Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjai S. J.,pareiškėjos atstovui advokatui D. V.,atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei K. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, E. B. ir V. I. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 22 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti nepagristu jos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo ir priteisti iš atsakovo 100000 neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo pripažinti nepagristu jos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo atsisakyta priimti. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjos S. J. atskirasis skundas atmestas, nutartis palikta nepakeista.

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, kad 2016 m. sausio 7 d. iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos apie šeimą Nr. T-12 ji sužinojo, kad jos šeima dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo 2007 m. balandžio 20 d. buvo įrašyta į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o išbraukta 2015 m. kovo 4 d., nes šeima išvyko gyventi į Kauno rajono savivaldybę. Nurodo, kad jai tokie faktai apie jos šeimos įrašymą į minėtą apskaitą „dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo" iki tol nebuvo žinomi. Teigia, kad ji niekada negirtavo ir nevartojo psichotropinių medžiagų. Tokiu būdu, visus ankstesnius devynerius metus apie ją buvo skleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios apie jos socialinę padėtį bei socialinę riziką - psichotropinių medžiagų vartojimą ir girtavimą. Pažymi, kad jos vyriausiasis sūnus T. T., gim. (duomenys neskelbtini) Italijos Respublikos piliečių bei išvežtas į Italiją, kur gyvena iki šiol, kaip tik po to, kai 2007 m. balandžio 20 d. atsakovės pastangomis buvo paskleistos melagingos žinios apie jos pareiškėjos psichotropinių medžiagų vartojimą ir girtavimą. Būtent šios netikros žinios padėjo ir įvaikinimo bylą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui apsispręsti dėl jos netinkamumo vykdyti motinos pareigas ir įvaikinimo teisinių galimybių. Sužinojusi apie tai, kad šeima dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo 2007 m. balandžio 20 d. buvo įrašyta į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ji 2016 m. sausio 25 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama paaiškinti įrašymo priežastis. 2016 m. vasario 8 d. atsakyme atsakovė nurodė, kad 2007 m. vasario 15 d. įsakymu pareiškėjos šeima buvo įrašyta į apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros, išbraukta 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu. Apie 2007 m. balandžio 20 d. įrašymą į apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo atsakovė apskritai nieko nenurodė ir neatsakė.

Mano, kad atsakovė kryptingai ir nuosekliai formavo neigiamą nuomonę apie ją, kaip girtuokliaujančią ir psichotropines medžiagas vaitojančią motiną, neprižiūrinčią savo vaikų, nevertą jų auginti ir atgauti neterminuotai apribotas T. T. motinystės teises. Pažymi ir tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 8 d. sprendimu motinystės teisės jai buvo apribotos ne dėl girtavimo ar psichotropinių medžiagų vartojimo, o dėl neturėjimo kur gyventi, neturėjimo darbo, glaudimosi pas svetimus žmones, neturėjimo lėšų pragyventi, nesirūpinimo sūnumi, jo nelankymo.

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. gegužės 18 d. raštu, 2017 m. birželio 9 d. raštu pareiškėjos atstovas prašė atsakovės pateikti kopijas dokumentų, kurių pagrindu 2007 m. balandžio 20 d. jos šeima galimai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017 m. birželio 5 d., 2017 m. birželio 9 d. atsakydamas į šiuos atstovo prašymus atsakovė nepateikė jokių 2007 m. balandžio 20 d. įvykusio pareiškėjos šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą dokumentų. Į 2017 m. birželio 28 d. jos atstovo prašymą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. liepos 7 d. nurodė, kad jis negali pateikti jokios informacijos, nes tuo laikotarpiu netvarkė pareiškėjos dokumentų apskaitos, kad jis gali tvarkyti Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenis savo kompetencijos ribose, tačiau negali keisti į SPIS duomenų bazę jau įrašytus duomenis apie šeimas, kurios nėra šio skyriaus darbo su šeimomis kompetencijos ribose. Pareiškėja daro išvadą, kad atsakovė neturi jokių dokumentų apie pagrįstą jos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo, todėl, esant tokioms aplinkybėms, mano, jog teismui pripažinus atsakovės veiksmus, t. y. jos šeimos 2007 m. vasario 15 d. ir 2007 m. balandžio 20 d. įrašymą į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenų bazę neteisėtais, yra pagrįsta ir teisėta reikalauti iš atsakovės šiais neteisėtais veiksmais jai padarytos didžiulės neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja vadovaujasi CK 6.271 straipsnio, 6.250 straipsnio 1 dali nuostatomis ir nurodo tik dabar supratusi, kokią neteisybę bei neturtinę žalą ji patyrė dėl atsakovės tarnautojų neteisėtų veiksmų. Mano, kad, jos reputacija buvo sutrypta, esmingai pabloginta, ji buvo pažeminta, patyrė išgyvenimus, atsakovės valdžios tarnautojų veiksmais paskleidžiant netiesą, melagingą informaciją per valstybės ir savivaldybių valdžios kitoms įstaigoms ir jų atitinkamiems tarnautojams prieinamą ir patikimą informacijos šaltinį - SPIS duomenų bazę. Šios SPIS duomenų bazės saugomais, atsakovės darbuotojų neteisėtais veiksmais, į ją suvestais duomenimis buvo naudojamasi 2007 metais teigiamai sprendžiant dėl pareiškėjos vyriausiojo sūnaus įvaikinimo. Natūralu, kad ji apie šias detalias įvaikinimo procedūras bei jų turinį nieko nežinojo ir iki šiol nežino. Mano, kad nesant atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų įrašant melagingus duomenis į SPIS duomenų bazę, jokios aukščiau minėtos neigiamos pasekmės ir jokia neturtinė žala jai nebūtų kilusi. Jos dvasiniai išgyvenimai ir nuolat patiriami nepatogumai suinteresuotoms institucijoms ir viešojo administravimo subjektams manant, kad ji yra girtaujanti narkomanė, yra akivaizdūs bei nereikalauja jokio papildomo įrodinėjimo. Savo pažeminimo ir praradimų masto, netekus galimybės pačiai auginti savo pirmagimio bei mylimo sūnaus T., nematyti jo augančio, jo sėkmės, jo karjeros, jo pasiekimų ir vaikiškos meilės motinai, ji negalinti apsakyti ir jo niekas nesugrąžins. Šalia visų šių pasekmių prisidėjo jos reputacijos nuolatinis bloginimas ir kituose procesuose, tokiuose kaip civiliniai ginčai dėl mažametės E. V. nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo kartu su jai, kaip motina. Visus šiuos pergyvenimus, praradimus, pažeminimą ir neturtinę žalą sunku įvertinti, tačiau mano, kad 100000 Eur žalos atlyginimas padės jai ne tik atgauti dvasinę pusiausvyrą, bet ir bus teisingas jos praradimų įvertinimas bei atsakovės darbuotojų, savo veiksmais prisidėjusių prie melagingų įrašų SPIS sistemoje suvedimo, veiklos įvertinimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus jos teisių pažeidimus, nepagrįstai įrašant jos šeimą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, dėl girtavimo ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo, prašo priteisti jos naudai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 100000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė su S. J. skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas ir atmestinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose yra konstatavęs, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pabrėžia, jog pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Neteisėti veiksmus galima būtų konstatuoti, kai savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju, mano, jog pareiškėja, kurios pareiga įrodyti visas viešosios atsakomybės sąlygas, nepateikė įrodymų ir neįrodė nei vienos iš sąlygų, kurias reikia konstatuoti norint įrodyti patirtą žalą. Tai, kad pareiškėja 2007 metais buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą ir reiškia, kad buvo visi pagrindai ją į tokią apskaitą įtraukti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A-564, kuriuo pareiškėja buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės veiksmai atitiko ginčo laikotarpiu galiojančių teisės aktų nuostatas, vadinasi nebuvo jokių neteisėtų veiksmų. Taip pat būtina pažymėti, kad šis įrašymas truko gana trumpą laiką - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4750 S. T. (dabar – J.) buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos. Trumpas įrašymo į apskaitą laikotarpis tikrai negalėjo sukelti pareiškėjai skunde nurodytų neigiamų pasekmių.

Mano, kad visiškai nepagrįstas pareiškėjos nurodytas argumentas, jog dėl Kauno miesto savivaldybės priimtų sprendimų įtraukti pareiškėją į Šeimų, įrašomų į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ji patyrė daug dvasinių išgyvenimų ir galimai buvo priimti neteisėti ir neteisingi sprendimai dėl pareiškėjos vyriausiojo sūnaus įvaikinimo 2007 m. Jokių įrodymų pagrįsti šiai aplinkybei pareiškėja nepateikė. Byloje pateiktas Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 8 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-244-06/2003, kuriuo buvo nuspręsta neterminuotai apriboti S. T. motinos valdžią sūnaus T. T. atžvilgiu. Tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-0404-54/2006, kurioje pareiškėja parašė panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą sūnaus T. T. atžvilgiu, nurodyta, kad pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, kadangi ji pati neatvyko į teismo posėdį, nutartis įsiteisėjusi. Šie ir kiti rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai tendencingai teikia neteisingą informaciją, tuo tariamai sukelia pareiškėjai neigiamus išgyvenimus. Mano, kad pareiškėja visiškai nepagrįstai apsunkina šį teismą argumentais apie daugiau kaip prieš dešimtmetį įvykusius įvykius ir aplinkybes, kurios nesusijusios su šios bylos nagrinėjimu, tame tarpe ir vieno iš vaikų įvaikinimą, kaip pati pareiškėja nurodo -2007 metais arba kitose civilinėse bylose sprendžiant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir t.t. Atsakovo atstovės nuomone, byloje nesant nei vieno įrodymo apie padarytą žalą, konstatuotina, kad nėra nei vienos iš sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-564 pareiškėja (tuo metu – T.) buvo įrašyta į Šeimų, įrašomų į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Prie minėto įsakymo yra pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis galiojusiais teisės aktais, gauta informacija, priimti vaiko teisių tarnybos vyriausiųjų specialistų sprendimai, kad tikslinga ir būtina įrašyti įsakyme nurodytus asmenis į minėtą sąrašą. Asmenų įrašymą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą reglamentuoja Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2006 m. liepos 28 d. Nr. Al-212. Minėto aprašo, galiojusio aukščiau nurodyto įsakymo priėmimo metu 9 punkte nurodyta, kad šeimą įrašius į apskaitą, Vaiko teisių apsaugos skyrius įrašo duomenis apie socialinės rizikos šeimą į kompiuterinę duomenų bazę - SPIS. Būtina akcentuoti, kad SPIS yra ribotos prieigos kompiuterinė duomenų bazė, ja negali naudotis visi asmenys, o informacija, kurią įrašo duomenų tvarkytojai į šią bazę, suteikia teisę gauti informaciją tik labai ribotam asmenų ratui, ji yra nevieša. Pabrėžia ir tai, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. Al-172, 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad SPIS duomenys teikiami tik tiems duomenų gavėjams, kurie turi teisę gauti SPIS duomenis teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad minėtos informacinės sistemos skiltyje įrašymo į apskaitą priežastys yra klasifikuotos į 8 priežastis, kurias specialistas turi parinkti įvesdamas duomenis apie priimtą sprendimą. Taip pat sistemoje negalima nurodyti dviejų įrašymo priežasčių vienam priimtam įsakymui registruoti. Tai, kad įrašymo į apskaitą priežasčių sąrašas yra tik toks, vertintinas kaip itin svarbi aplinkybė, dėl kurios teismas turėtų atmesti skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kauno miesto savivaldybės administracija yra tik SPIS sistemos duomenų tvarkytoja, tačiau pakeisti ir savo nuožiūra nurodyti kitokių įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą priežasčių negali.

Akcentuoja, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A-564, kuriuo pareiškėja buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, išnykus įrašymo į apskaitą priežastims, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4750 S. T. buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-4230 S. T. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Al-1299 S. T. išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos jai išvykus gyventi į kitą savivaldybę. Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. Al-1395 S. T. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. Al-237 S. T. išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos jai išvykus gyventi į kitą savivaldybę.

Pabrėžia, kad pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu jos šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo, taigi ji iš esmės skundžia Kauno miesto savivaldybės administracijos neva neteisėtus veiksmus, padarytus 2007 m. vasario 15 d. Taip pat nurodo, kad pagal 2007-2015 metais Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos arba Vaiko teisių apsaugos skyriui patvirtintą nomenklatūrą, pateikti daugiau dokumentų liečiančių 2007 metais pareiškėjos įrašymą į socialinės rizikos šeimų sąrašą negali, kadangi jų saugojimo terminas yra 5 metai.

Mano, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai apie tai, kad jai niekada nebuvo žinoma apie jos įrašymą į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pareiškėja nurodo, kad tik iš Kauno rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 7 d. pažymos apie šeimą Nr. T-12 sužinojo, kad ilgus metus nepagrįstai apie ją buvo skleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios apie jos socialinę padėtį, bei apie tai, kad ji buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš teismui pateikto 2012 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 19-2-3647 matyti, kad pareiškėja buvo pasirašytinai informuota apie priimtą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. A-4230.

Akcentuoja, kad pareiškėjai prašant pripažinti nepagrįstu jos šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo, tai leidžia manyti, kad ji skundžia jos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą 2007 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas dešimties metų naikinamasis terminas ir jame imperatyviai nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. O nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo negalima konstatuoti vienos ir svarbiausių aplinkybių žalai atsirasti. Taip pat pažymi tai, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Prašo teismą taikyti ir šioje teisės normoje nurodytą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 100.000 Eur neturtinės žalos. Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, įtraukiant jos šeimą 2007 m. vasario 15 d. dėl tariamo jos girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą bei tokius melagingus duomenis 2007 m. balandžio 20 d. įrašant į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų bazę (toliau – ir SPIS).

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493) 2 straipsnio 8 dalis nustatė, kad socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Taigi, įtraukimas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą galimas nustačius bent vieną minėtų socialinės rizikos veiksnių, dėl kurių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymui bei saugumui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-564 „Dėl šeimų, įrašomų į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, sąrašo patvirtinimo“ įtraukė pareiškėją (tuo metu S. T.) į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Byloje nėra kitų šeimos įrašymo į apskaitą duomenų (aktą lydinčių dokumentų), kadangi pagal 2007-2015 metais Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos arba Vaiko teisių apsaugos skyriui patvirtintas nomenklatūras, tokių dokumentų saugojimo terminas - 5 metai. Akivaizdu, kad dėl nurodytos priežasties pateikti daugiau dokumentų, susijusių su pareiškėjos įrašymu 2007 metais į socialinės rizikos šeimų sąrašą, atsakovė nebeturi galimybių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9.1 punktu, direktoriui priėmus paminėtą įsakymą dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, VTAT ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas įrašo duomenis apie socialinės rizikos šeimą į kompiuterinę duomenų bazę – SPIS. Šio įsakymo pagrindu duomenys dėl pareiškėjos įtraukimo į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir buvo įvesti į socialinės rizikos šeimai į kompiuterinę duomenų bazę – SPIS sistemą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. Al-172 (toliau – ir Nuostatų), 7 punkte nustatyta, kad SPIS duomenys teikiami tik tiems duomenų gavėjams, kurie turi teisę gauti SPIS duomenis teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi akcentuotina, kad SPIS yra nevieša ir ribotos prieigos kompiuterinė duomenų bazė, kuria gali naudotis ne visi asmenys, bet tik jos tvarkytojai, o informacija, kurią įrašo duomenų tvarkytojai į šią bazę, suteikia teisę gauti informaciją tik labai ribotam asmenų ratui. Taigi pareiškėjos teiginys, kad per SPIS duomenų bazę melaginga informacija apie ją, kaip girtaujančią narkomanę, buvo paskleista itin plačiam asmenų ratui, nepagrįsta. Nuostatų 15.3.5.4 punkte nurodyta, kad socialinės rizikos šeimų įskaitos duomenys: yra įtraukimo į socialinės rizikos šeimų įskaitą protokolo numeris ir data, įtraukimo į socialinės rizikos šeimų įskaitą priežastys, išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų įskaitos protokolo numeris ir data, išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų įskaitos priežastys, auginamų vaikų amžiaus grupės, šeimos gyvenamosios vietos adresas, gyvenamosios vietovės tipas. Atkreiptinas dėmesys, kad SPIS sistemos skiltyje, kurioje nurodomos įrašymo į apskaitą priežastys, yra pateiktas išsamus 8 priežasčių sąrašas, vieną iš kurių, įvesdamas duomenis apie priimtą sprendimą, specialistas turi parinkti. Kaip nurodė atsakovo atstovė, sistemoje negalima nurodyti dviejų įrašymo priežasčių vienam priimtam įsakymui registruoti. Nors Kauno miesto savivaldybės administracija yra SPIS sistemos duomenų tvarkytoja, tačiau pakeisti ar savo nuožiūra nurodyti kitokių, nei nurodytos sąraše, įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą priežasčių, negali, todėl nėra pagrindo teigti, kad įrašas apie įtraukimo į socialinės rizikos šeimų įskaitą priežastį, melagingas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad tikroji pareiškėjos įtraukimo į apskaitą priežastis (dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros) buvo nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 15 d. įsakyme, tuo tarpu kaip matyti iš pateiktų SPIS kopijų, atsakovei įvedant duomenis šioje sistemoje, pagrįstai pasirinkta viena iš įsakyme nurodytą priežastį labiausia atitinkančių 8 sistemoje nurodytų priežasčių – dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo. Be kita ko, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad šis įsakymas ir įrašas SPIS duomenų bazėje galiojo ne iki 2015 m. kovo 4 d., kaip nurodė pareiškėja, bet tik iki 2007 m. gruodžio 29 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4750 S. T. iš šios apskaitos buvo išbraukta. Pabrėžtina, kad vėlesniais įsakymais, egzistuojant socialinės rizikos veiksniams, dėl kurių kilo pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymui bei saugumui, pareiškėja buvo vėlgi pakartotinai ne vieną kartą įtraukiama į apskaitą, tik jau dėl kitos priežasties - socialinių įgūdžių stokos. Tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, keliantį pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymui bei saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neigia vartojanti alkoholį ir psichotropines medžiagas, tačiau 2013 m. birželio 20 d. ji yra nubausta pagal ATPK 44 str. 2 d. dėl narkotinių medžiagų (amfetamino) vartojimo ir šią aplinkybę pati pripažino savo paaiškinime, teiktame administracinio teisės pažeidimo byloje – „pabandžiau pirmą kartą prieš daug metų, bet vartojau labai retai“.

Atsakovė pabrėžia, kad pareiškėjos reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl ginčo atveju prašo taikyti ieškinio senatį.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Pareiškėja į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokiam reikalavimui reikšti CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėja teigia nežinojusi tiek apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. A-564 priėmimą, tiek ir apie jos įtraukimą į SPIS sistemą 2007 m. balandžio 20 d. ir nurodo apie tai sužinojusi tik iš 2016 m. sausio 7 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus jai pateiktos pažymos apie šeimą Nr. T-12. Tokias jos nurodomas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai teisė į reiškiamą reikalavimą atsirado nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą dienos – 2016 m. sausio 7 d. ir ieškinio senatis netaikytina.

Pareiškėja skundu siekia, jog jai būtų priteista neturtinė žala, patirta nuo 2007 m. vasario 15 d., kuomet pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-564 pagrindu buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, taip pat dėl SPIS duomenų bazėje nurodytos neteisingos (melagingos) priežasties –„dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo".

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. įtvirtinta neturtinės žalos samprata. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Europos Žmogaus T. T. savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, jog neturtinė žala apima „traumas, nerimą ir neteisybės jausmą“ (M. v. Jungtinė Karalystė); „bejėgiškumo jausmą, frustraciją“ (P. v. Graikija), „nepatogumus <...> nerimą ir sielvartą“ (O. v. Švedija), „įžeidinėjimą <...> pažeminimą <...> įtampą“ (L. O. v. Ispanija) ir pan. Taigi neturtinės žalos sąvoka apima itin platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismai, nustatydami neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Akcentuotina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A-564, kuriuo pareiškėja buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Nors, kaip jau minėta, byloje objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjai buvo žinomas šio įsakymo turinys ir nėra, tačiau teismo vertinimu, pareiškėja, būdama rūpestinga, turėjo galimybę pati pasidomėti teisiniu pagrindu (įsakymas Nr. A-564), kuris sukėlė jai atitinkamas teisines pasekmes ir imtis teisinių priemonių tariamai joms pažeistoms teisėms apginti.

Šeima gali būti įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą tik tai atvejais, kai nustatomas tęstinis ir sisteminis Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos apraše nurodytų įrašymo į apskaitą pagrindų pobūdis, t. y. kai tokia šeima akivaizdžiai tam tikrą laikotarpį pati negali susitvarkyti su tam tikromis socialinėmis problemomis ir tai kelia pavojų vaiko interesams. Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįrodė teiginių, jog atsakovė, jos kompetencijai priskirtose ribose, veikė netinkamai, nevykdydama teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdant šias funkcijas, tačiau veikiant piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis, nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, įrašydama 2007 m. balandžio 20 d. pareiškėją į SPIS duomenų bazę ir nurodydama įtraukimo priežastį, vykdė visas įstatymuose jam nustatytas pareigas, rėmėsi savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-564 „Dėl šeimų, įrašomų į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, sąrašo patvirtinimo“, veikė teisėtai, taip, kaip pagal teisės aktus ir privalėjo veikti vaikų interesais ir iš esmės neatliko jokių veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė veikė šališkai, nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėja teigia, kad 2007 m. balandžio 20 d. įrašant ją į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų bazę atsakovės pastangomis buvo paskleistos melagingos žinios apie psichotropinių medžiagų vartojimą ir girtavimą, kad šios SPIS duomenų bazės saugomais ir į ją suvestais duomenimis buvo naudojamasi 2007 metais teigiamai sprendžiant dėl pareiškėjos vyriausiojo sūnaus įvaikinimo ir tai tiesiogiai įtakojo Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo jos sūnus T. T. buvo įvaikintas Italijos piliečių ir išvyko į Italiją nuolatinai gyventi. Tokie pareiškėjos teiginiai nepagrįsti. Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-244-06/2003, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada civilinėje byloje Nr. N2-1753-49/2007 patvirtina, kad dėl pareigos auklėti ir išlaikyti vaikus nevykdymo, nelankymo, nebendravimo su vaiku, nesirūpinimo jo materialine ir dvasine gerove, t. y. nusišalinimo nuo sūnaus priežiūros, pareiškėjos, kaip motinos, valdžia dėl jos sūnaus T. T. dar 2003 m. balandžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota, paskirta globėja jos sutikimu, o T. T. į galimų įvaikinti vaikų sąrašą buvo įtrauktas dar 2003 m. gruodžio 29 d., taigi ne pareiškėjos įrašymas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir SPIS duomenų bazę, bet būtent šie įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nurodyti faktai nulėmė apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta įvaikinti jos sūnų. Iš minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo įvaikinimo byloje taip pat matyti, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, sprendžiant dėl jos sūnaus įvaikinimo, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A-564 „Dėl šeimų, įrašomų į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo pareiškėja buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros, nei įrašas SPIS duomenų bazėje jokios įtakos neturėjo.

Pareiškėja atsakovės neteisėtus veiksmus taip pat sieja su tariamai atsakovės vykdytu kryptingu ir nuosekliu neigiamos nuomonės apie ją formavimu, kaip girtuokliaujančią ir psichotropines medžiagas vaitojančią motiną, neprižiūrinčią savo vaikų, nevertą jų auginti ir atgauti neterminuotai apribotas T. T. motinystės teises, taip pat pareiškėjai teigiant, jog jos reputacijos nuolatinis bloginimas buvo vykdomas ir kituose teisminiuose procesuose, tokiuose kaip civiliniai ginčai dėl mažametės E. V. nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo kartu su jai, kaip motina. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokius pareiškėjos nurodytus neteisėtus veiksmus atsakovė atliko, todėl tokie pareiškėjos teiginiai vertintini kaip abstraktūs, subjektyvaus pobūdžio ir yra deklaratyvūs. Akcentuotina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-564 pareiškėja (tuo metu – T.) buvo įrašyta į Šeimų, įrašomų į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros, tačiau jau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4750 iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos S. T. buvo išbraukta. Taigi pareiškėjos įrašymas į apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros tetruko tik 10 mėnesių ir tai iš dalies paneigia atsakovės teiginius dėl kryptingos ir sąmoningos nuomonės apie ją, kaip girtuokliaujančią ir vartojančią psichotropines medžiagas, formavimo. Pabrėžtina, kad atsakovės veiksmai neigiamai neįtakojo ir pareiškėjos siekio atgauti neterminuotai apribotą jos, kaip motinos, valdžią dėl sūnaus T. T., kadangi pati pareiškėja neatvyko į teismo posėdį ir 2006 m. kovo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos pareiškimas dėl motino valdžios neterminuoto apribojimo panaikinimo buvo paliktas nenagrinėtu. Pareiškėjos paminėtame Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017 taip pat jokie faktai apie ją, kaip girtaujančią ir vartojančią psichotropines medžiagas, nebuvo nurodyti. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualiu aspektu ankstesniuose vykusiuose teismo procesuose pareiškėja negalėjo patirti pažeminimo, dvasinių išgyvenimų, o jos galimai patirti nuolatiniai nepatogumai ar, kaip ji pati nurodo, praradimai yra susiję tik su jos pačios elgesiu dėl vaikų nepriežiūros, kurią pagrindžia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja, kaip ji pati nurodė, iki 2016 m. sausio 7 d. nežinojo apie jos įtraukimą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir SPIS duomenų bazę dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų, taigi kyla pagrįstos abejonės, kaip bei kokios laikotarpiu nuo 2007 m. iki sužinojimo apie įtraukimą į apskaitą momento jai galėjo kilti neigiamos pasekmės, įtakojančios neturtinės žalos kilimą. Darytina išvada, kad pareiškėja, kurios pareiga įrodyti visas viešosios atsakomybės sąlygas, nepateikė įrodymų ir neįrodė nei vienos iš sąlygų (neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), kurias reikia konstatuoti norint įrodyti patirtą žalą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nustačius, jog atsakovė neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme nagrinėjamu atveju neatliko, taigi nesant būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovei civilinė atsakomybė nekyla, tad pareiškėjos prašymas priteisti iš jos veiksmų kildinamą neturtinę žalą nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas