Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo pripažinti nepagristu jos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo atsisakyta priimti. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjos S. J. atskirasis skundas atmestas, nutartis palikta nepakeista.

Pareiškėja vadovaujasi CK 6.271 straipsnio, 6.250 straipsnio 1 dali nuostatomis ir nurodo tik dabar supratusi, kokią neteisybę bei neturtinę žalą ji patyrė dėl atsakovės tarnautojų neteisėtų veiksmų. Mano, kad, jos reputacija buvo sutrypta, esmingai pabloginta, ji buvo pažeminta, patyrė išgyvenimus, atsakovės valdžios tarnautojų veiksmais paskleidžiant netiesą, melagingą informaciją per valstybės ir savivaldybių valdžios kitoms įstaigoms ir jų atitinkamiems tarnautojams prieinamą ir patikimą informacijos šaltinį - SPIS duomenų bazę. Šios SPIS duomenų bazės saugomais, atsakovės darbuotojų neteisėtais veiksmais, į ją suvestais duomenimis buvo naudojamasi 2007 metais teigiamai sprendžiant dėl pareiškėjos vyriausiojo sūnaus įvaikinimo. Natūralu, kad ji apie šias detalias įvaikinimo procedūras bei jų turinį nieko nežinojo ir iki šiol nežino. Mano, kad nesant atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų įrašant melagingus duomenis į SPIS duomenų bazę, jokios aukščiau minėtos neigiamos pasekmės ir jokia neturtinė žala jai nebūtų kilusi. Jos dvasiniai išgyvenimai ir nuolat patiriami nepatogumai suinteresuotoms institucijoms ir viešojo administravimo subjektams manant, kad ji yra girtaujanti narkomanė, yra akivaizdūs bei nereikalauja jokio papildomo įrodinėjimo. Savo pažeminimo ir praradimų masto, netekus galimybės pačiai auginti savo pirmagimio bei mylimo sūnaus T., nematyti jo augančio, jo sėkmės, jo karjeros, jo pasiekimų ir vaikiškos meilės motinai, ji negalinti apsakyti ir jo niekas nesugrąžins. Šalia visų šių pasekmių prisidėjo jos reputacijos nuolatinis bloginimas ir kituose procesuose, tokiuose kaip civiliniai ginčai dėl mažametės E. V. nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo kartu su jai, kaip motina. Visus šiuos pergyvenimus, praradimus, pažeminimą ir neturtinę žalą sunku įvertinti, tačiau mano, kad 100000 Eur žalos atlyginimas padės jai ne tik atgauti dvasinę pusiausvyrą, bet ir bus teisingas jos praradimų įvertinimas bei atsakovės darbuotojų, savo veiksmais prisidėjusių prie melagingų įrašų SPIS sistemoje suvedimo, veiklos įvertinimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus jos teisių pažeidimus, nepagrįstai įrašant jos šeimą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, dėl girtavimo ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo, prašo priteisti jos naudai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 100000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-564 pareiškėja (tuo metu – T.) buvo įrašyta į Šeimų, įrašomų į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Prie minėto įsakymo yra pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis galiojusiais teisės aktais, gauta informacija, priimti vaiko teisių tarnybos vyriausiųjų specialistų sprendimai, kad tikslinga ir būtina įrašyti įsakyme nurodytus asmenis į minėtą sąrašą. Asmenų įrašymą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą reglamentuoja Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2006 m. liepos 28 d. Nr. Al-212. Minėto aprašo, galiojusio aukščiau nurodyto įsakymo priėmimo metu 9 punkte nurodyta, kad šeimą įrašius į apskaitą, Vaiko teisių apsaugos skyrius įrašo duomenis apie socialinės rizikos šeimą į kompiuterinę duomenų bazę - SPIS. Būtina akcentuoti, kad SPIS yra ribotos prieigos kompiuterinė duomenų bazė, ja negali naudotis visi asmenys, o informacija, kurią įrašo duomenų tvarkytojai į šią bazę, suteikia teisę gauti informaciją tik labai ribotam asmenų ratui, ji yra nevieša. Pabrėžia ir tai, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. Al-172, 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad SPIS duomenys teikiami tik tiems duomenų gavėjams, kurie turi teisę gauti SPIS duomenis teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad minėtos informacinės sistemos skiltyje įrašymo į apskaitą priežastys yra klasifikuotos į 8 priežastis, kurias specialistas turi parinkti įvesdamas duomenis apie priimtą sprendimą. Taip pat sistemoje negalima nurodyti dviejų įrašymo priežasčių vienam priimtam įsakymui registruoti. Tai, kad įrašymo į apskaitą priežasčių sąrašas yra tik toks, vertintinas kaip itin svarbi aplinkybė, dėl kurios teismas turėtų atmesti skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kauno miesto savivaldybės administracija yra tik SPIS sistemos duomenų tvarkytoja, tačiau pakeisti ir savo nuožiūra nurodyti kitokių įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą priežasčių negali.

Akcentuoja, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A-564, kuriuo pareiškėja buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, išnykus įrašymo į apskaitą priežastims, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4750 S. T. buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-4230 S. T. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Al-1299 S. T. išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos jai išvykus gyventi į kitą savivaldybę. Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. Al-1395 S. T. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. Al-237 S. T. išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos jai išvykus gyventi į kitą savivaldybę.

Pabrėžia, kad pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu jos šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo, taigi ji iš esmės skundžia Kauno miesto savivaldybės administracijos neva neteisėtus veiksmus, padarytus 2007 m. vasario 15 d. Taip pat nurodo, kad pagal 2007-2015 metais Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos arba Vaiko teisių apsaugos skyriui patvirtintą nomenklatūrą, pateikti daugiau dokumentų liečiančių 2007 metais pareiškėjos įrašymą į socialinės rizikos šeimų sąrašą negali, kadangi jų saugojimo terminas yra 5 metai.

Mano, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai apie tai, kad jai niekada nebuvo žinoma apie jos įrašymą į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pareiškėja nurodo, kad tik iš Kauno rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 7 d. pažymos apie šeimą Nr. T-12 sužinojo, kad ilgus metus nepagrįstai apie ją buvo skleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios apie jos socialinę padėtį, bei apie tai, kad ji buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš teismui pateikto 2012 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 19-2-3647 matyti, kad pareiškėja buvo pasirašytinai informuota apie priimtą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. A-4230.

Akcentuoja, kad pareiškėjai prašant pripažinti nepagrįstu jos šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo, tai leidžia manyti, kad ji skundžia jos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą 2007 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas dešimties metų naikinamasis terminas ir jame imperatyviai nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. O nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo negalima konstatuoti vienos ir svarbiausių aplinkybių žalai atsirasti. Taip pat pažymi tai, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Prašo teismą taikyti ir šioje teisės normoje nurodytą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu skundą atmesti.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 100.000 Eur neturtinės žalos. Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, įtraukiant jos šeimą 2007 m. vasario 15 d. dėl tariamo jos girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą bei tokius melagingus duomenis 2007 m. balandžio 20 d. įrašant į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų bazę (toliau – ir SPIS).

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493) 2 straipsnio 8 dalis nustatė, kad socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Taigi, įtraukimas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą galimas nustačius bent vieną minėtų socialinės rizikos veiksnių, dėl kurių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymui bei saugumui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-564 „Dėl šeimų, įrašomų į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, sąrašo patvirtinimo“ įtraukė pareiškėją (tuo metu S. T.) į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Byloje nėra kitų šeimos įrašymo į apskaitą duomenų (aktą lydinčių dokumentų), kadangi pagal 2007-2015 metais Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos arba Vaiko teisių apsaugos skyriui patvirtintas nomenklatūras, tokių dokumentų saugojimo terminas - 5 metai. Akivaizdu, kad dėl nurodytos priežasties pateikti daugiau dokumentų, susijusių su pareiškėjos įrašymu 2007 metais į socialinės rizikos šeimų sąrašą, atsakovė nebeturi galimybių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9.1 punktu, direktoriui priėmus paminėtą įsakymą dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, VTAT ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas įrašo duomenis apie socialinės rizikos šeimą į kompiuterinę duomenų bazę – SPIS. Šio įsakymo pagrindu duomenys dėl pareiškėjos įtraukimo į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir buvo įvesti į socialinės rizikos šeimai į kompiuterinę duomenų bazę – SPIS sistemą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. Al-172 (toliau – ir Nuostatų), 7 punkte nustatyta, kad SPIS duomenys teikiami tik tiems duomenų gavėjams, kurie turi teisę gauti SPIS duomenis teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi akcentuotina, kad SPIS yra nevieša ir ribotos prieigos kompiuterinė duomenų bazė, kuria gali naudotis ne visi asmenys, bet tik jos tvarkytojai, o informacija, kurią įrašo duomenų tvarkytojai į šią bazę, suteikia teisę gauti informaciją tik labai ribotam asmenų ratui. Taigi pareiškėjos teiginys, kad per SPIS duomenų bazę melaginga informacija apie ją, kaip girtaujančią narkomanę, buvo paskleista itin plačiam asmenų ratui, nepagrįsta. Nuostatų 15.3.5.4 punkte nurodyta, kad socialinės rizikos šeimų įskaitos duomenys: yra įtraukimo į socialinės rizikos šeimų įskaitą protokolo numeris ir data, įtraukimo į socialinės rizikos šeimų įskaitą priežastys, išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų įskaitos protokolo numeris ir data, išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų įskaitos priežastys, auginamų vaikų amžiaus grupės, šeimos gyvenamosios vietos adresas, gyvenamosios vietovės tipas. Atkreiptinas dėmesys, kad SPIS sistemos skiltyje, kurioje nurodomos įrašymo į apskaitą priežastys, yra pateiktas išsamus 8 priežasčių sąrašas, vieną iš kurių, įvesdamas duomenis apie priimtą sprendimą, specialistas turi parinkti. Kaip nurodė atsakovo atstovė, sistemoje negalima nurodyti dviejų įrašymo priežasčių vienam priimtam įsakymui registruoti. Nors Kauno miesto savivaldybės administracija yra SPIS sistemos duomenų tvarkytoja, tačiau pakeisti ar savo nuožiūra nurodyti kitokių, nei nurodytos sąraše, įrašymo į socialinės rizikos šeimų sąrašą priežasčių, negali, todėl nėra pagrindo teigti, kad įrašas apie įtraukimo į socialinės rizikos šeimų įskaitą priežastį, melagingas.

Atsakovė pabrėžia, kad pareiškėjos reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl ginčo atveju prašo taikyti ieškinio senatį.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Pareiškėja į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokiam reikalavimui reikšti CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėja teigia nežinojusi tiek apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. A-564 priėmimą, tiek ir apie jos įtraukimą į SPIS sistemą 2007 m. balandžio 20 d. ir nurodo apie tai sužinojusi tik iš 2016 m. sausio 7 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus jai pateiktos pažymos apie šeimą Nr. T-12. Tokias jos nurodomas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai teisė į reiškiamą reikalavimą atsirado nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą dienos – 2016 m. sausio 7 d. ir ieškinio senatis netaikytina.

Pareiškėja skundu siekia, jog jai būtų priteista neturtinė žala, patirta nuo 2007 m. vasario 15 d., kuomet pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-564 pagrindu buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, taip pat dėl SPIS duomenų bazėje nurodytos neteisingos (melagingos) priežasties –„dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo".

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).