- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- I1-3631-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01126-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir D. A.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, ir atsakovės atstovas, ir pataisos įstaiga) priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų per 2019 m. vasario 19 d. – 2020 m. kovo 30 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginti (1 t., b. l. 1-5).
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4677-279/2020 pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (1 t., b. l. 140-145).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį tiek, kiek ja atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jam nebuvo leista įsigyti akinių, panaikino ir perdavė bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 13 d. nutarties 23 punkte konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildino iš, jo nuomone, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neleidžiant už savo lėšas įsigyti gydytojo išrašytų akinių (I t., b. l. 172-178).
Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį, konstatuojama, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra D. A. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad per 2019 m. vasario 19 d. - 2020 m. kovo 30 d. laikotarpį, atliekant bausmę Marijampolės PN, jam iš asmeninių lėšų nebuvo leista įsigyti akinių.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.