Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui R. V., jo atstovui advokatui Arnui Stačiokaičiui, taip pat atstovaujančiam ir trečiąjį asmenį S. Š. (S. Š.),

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Žemės bylų skyriaus vyriausiosioms specialistėms Samantai Luganeckaitei ir Ievai Dusevičienei,

tretiesiems asmenims E. B., jo atstovui advokatui Lukui Vitauskui, S. Š. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiajam patarėjui Olegui Kalužinui,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys S. Š., E. B. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas R. V. (toliau – ir ieškovas) 2024 m. spalio 7 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu (toliau – ir ieškinys) (1 t., b. l. 2-3), prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. rugsėjo 6 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. ŽPA2-843 (toliau – ir Aktas) (1 t., b. l. 6-19) nurodymą pašalinti dalį tvoros ir nurodymą pašalinti šiltnamį. 2024 m. spalio 16 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas teisme, o Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi byla perduota Vilniaus regiono apylinkės teismui konstatavus, jog ginčas susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (1 t., b. l. 67-68). Ieškovas sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir parengiamojo posėdžio metu patikslino, kad ieškiniu prašo teismo panaikinti Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 6 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1070 (toliau – ir Nurodymas) (1 t., b. l. 20-23). Inspekcijos atstovė parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus.

2. Ieškovas nurodė, kad sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 7601), yra privati nuosavybė (nei valstybė, nei savivaldybė nėra sklypo bendrasavininkiai), jis nėra priskiriamas saugomoms teritorijoms, jame nėra viešosios paskirties objektų bei jo naudojimą ribojančių servitutų (išskyrus kelią, kuriuo pravažiavimas yra laisvas visiems ir teritorija išilgai jo skirta elektros tinklų ir vandentiekio bei kanalizacijos komunikacijoms), Sklypas Nr. 7601 nei viena kraštine nesiriboja su valstybine žeme. Niekas iš Sklypo Nr. 7601 bendrasavininkų neturi prieštaravimų dėl jo naudojimosi tvarkos, bendrasavininkai yra pasirašę rašytinį sutikimą šiltnamio statybai.

3. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog Sklypo Nr. 7601 naudojimo paskirtis nėra niekaip pažeista. Pasak ieškovo, pagal žemės paskirties apibrėžimą sklypas skirtas botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms, todėl toks apibrėžimas nedraudžia apželdinti žemės sklypą, sodinti jame medžius ar statyti jame šiltnamį. Be to, Sklypas Nr. 7601 yra privati penkių asmenų nuosavybė, jis nėra priskiriamas saugomoms teritorijoms, jame nėra viešosios paskirties objektų, todėl jis negali būti traktuojamas kaip vieša teritorija ir dėl to jo teisėtiems savininkams nekyla prievolė atiduoti (suteikti prieigą) savo Sklypo Nr. 7601 viešam naudojimui, nes savininkai moka visus valstybės nustatytus žemės mokesčius, investavo savo privačias lėšas į minėto sklypo apželdinimą ir gerbūvio gerinimą. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad savininkų teisę į nuosavybę saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija.

4. Inspekcija atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 37-44). Inspekcija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Priežiūros įstatymas), Inspekcijai pavesta vykdyti žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. rugsėjo 2 d. atliko neplaninį Sklypo Nr. 7601 naudojimo patikrinimą ir 2024 m. rugsėjo 6 d. surašė Aktą, konstatuodami, kad Sklypo Nr. 7601 dalis (plotas 720 kv. m) naudojama ne pagal nustatytą pagrindinį žemės naudojimo būdą. Aptvertas 720 kv. m plotas uždaru kontūru metaline tvora šiaurinėje, rytinėje, dalinai pietinėje bei vakarinėje dalyse ir naudojama kartu, kaip vientisas žemės sklypas, su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 8718). Taip pat minėtame 720 kv. m plote pastatytas šiltnamis. Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Inspekcija ieškovui surašė Nurodymą, įpareigodama iki 2025 m. kovo 5 d. vieną iš Sklypo Nr. 7601 savininkų (ieškovą) naudoti Sklypo Nr. 7601 dalį (Akto Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje M1:1000 (toliau – Schema) (1 t., b. l. 18) pažymėtą taškais 11-12-13-14) pagal nustatytą žemės naudojimo būdą, sudaryti laisvą patekimą į šią dalį Sklypo Nr. 7601 pašalinant dalį (Schemoje pažymėtą taškais 11-12) metalinės tvoros ir šiltnamį. Inspekcija pažymėjo, kad žemės sklypų savininkai turi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 punkte įtvirtintą imperatyvią pareigą žemės sklypus naudoti tik pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Anot atsakovės, nustačius, jog dalis minėto sklypo naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą, o būtent naudojant jį išimtinai vien ieškovo asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, atsakovė nurodė, jog pagrįstai surašė ginčijamą Nurodymą.

5. Dublike (1 t., b. l. 138-144) ieškovas papildomai pažymėjo, kad Inspekcija Nurodyme nedetalizavo, kokiu būdu yra pažeidžiama Sklypo Nr. 7601 naudojimo paskirtis, neatskleidė, jog Sklype Nr. 7601 tvoros ir šiltnamio statyba yra negalima. Dublike ieškovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo teritoriją laikyti visu paros metu laisvai prieinamą. Ieškovas pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Bernardinų sodas yra užtvertas tvora visu perimetru, nustatytos sodo lankymo taisyklės ir t. t. Pasak ieškovo, Inspekcija neturi kompetencijos spręsti, kurioje Sklypo Nr. 7601 turi būti užtikrinamas patekimas į ieškovo valdomą sklypo dalį.

6. Triplike (1 t., b. l. 195-199) Inspekcija papildomai pažymėjo, kad šiuo atveju ji vykdė ne statybos valstybinę priežiūrą, o žemės naudojimo priežiūrą ir įpareigojo pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o ne savavališkos statybos padarinius. Inspekcija pažymėjo, kad sklypo savininkas negali ignoruoti to, kad viešoji erdvė pagal teisės aktus turi atspindėti bendrąjį interesą, t. y. būti prieinama ir skirta bendruomenei.

7. Trečiasis asmuo S. Š. (S. Š.) atsiliepime prašė ieškinį patenkinti (1 t., b. l. 105-111). S. Š. nurodė, kad Sklype Nr. 7601 nėra draudžiama statyti statinius, be to, ginčo šiltnamis yra kilnojamasis daiktas, kuriam Lietuvos Respublikos statybos įstatymas netaikomas, todėl Inspekcija dėl jo neturi kompetencijos pasisakyti. S. Š. taip pat nurodė, kad Inspekcija neturi teisinio pagrindo spręsti per kurią Sklypo Nr. 7601 dalį yra užtikrinamas patekimas į ginčo dalį. Ieškovas, būdamas tiek ginčo sklypo, tiek ir Sklypo Nr. 8718 savininku, turi teisę pasirinkti, koks patekimas ieškovui yra priimtiniausias. Be to, pasak S. Š., teisės aktais nėra numatyta, iki kada sklypų savininkai privalo įgyvendinti detaliuoju planu numatytus sprendinius – įrengti bendrojo naudojimo teritoriją. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tvirtindama minėtus sprendinius ir numačiusi Sklypo Nr. 7601 naudojimo būdą, kaip savivaldybės reikmėms skirtą žemės sklypo dalį, turėjo atitinkamai numatyti ir tokio sklypo perdavimo/perėmimo tvarką, tačiau to nepadarė ir tokių veiksmų neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos sąžiningiems vartotojams, t. y. ieškovui.

8. Trečiasis asmuo E. B. atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti (2 t., b. l. 1-6). E. B. nurodė, kad tretieji asmenys, turėdami teisę naudotis tam tikra teritorija pagal paskirtį ar kitus teisinius pagrindus, šia teise gali naudotis nepriklausomai nuo bendrasavininkų vidinių susitarimų. Be to, pagal detaliųjų planą, Sklype Nr. 7601 statyba yra negalima, todėl tvora turi būti pašalinta kaip tai yra nurodyta skundžiamame Inspekcijos Nurodyme. E. B. nuomone, ieškovas suabsoliutina nuosavybės neliečiamumą, neteisingai interpretuoja teisės aktus, į dalį jų neatsižvelgdamas.

9. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

10. Teismo posėdžių metu ieškovas, jo ir trečiojo asmens S. Š. atstovas prašė ieškinį tenkinti. Inspekcijos atstovės ir trečiojo asmens E. B. atstovas teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti. Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Nurodymo teisėtumo. Ginčijamame Nurodyme pateikta informacija, kad objektas, dėl kurio teikiamas Nurodymas, yra Sklypas Nr. 7601 (1 t., b. l. 20). Nurodyme įrašytas reikalavimas vienam iš Sklypo Nr. 7601 savininkų (ieškovui) naudoti Sklypo Nr. 7601 720 kv. m (Schemoje pažymėtą skaičiais 11-12-13-14) pagal nustatytą žemės naudojimo būdą, sudaryti laisvą patekimą į šią sklypo dalį pašalinant metalinės tvoros dalį (Schemoje pažymėtą skaičiais 11-12) ir šiltnamį (1 t., b. l. 21). Nurodyme pateikti motyvai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vienas iš Sklypo Nr. 7601 savininkų (ieškovas) aptvėrė Sklypo Nr. 7601 dalį (720 kv. m) uždaru metalinės tvoros kontūru ir naudoja kaip vientisą žemės sklypą su Sklypu Nr. 8718, be to, aptvertoje dalyje pastatė šiltnamį. Nurodyme motyvuojama, kad tokiais veiksmais ieškovas pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus.

7. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtas Sklypas Nr. 7601 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. Š., B. V., R. V., D. S. ir A. S. (1 t., b. l. 24-25), minėto sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, minėto sklypo plotas yra 0,2681 ha, iš jų didžioji dalis (0,2455 ha) yra pievų ir natūralių ganyklų plotas, o 0,0226 ha plotas yra skirtas keliams (1 t., b. l. 24). Į bylą pateiktas 2024 m. kovo 14 d. susitarimas dėl šiltnamio/oranžerijos įrengimo, kuriame nurodyta, kad šiuo dokumentu patvirtinamas geranoriškas bendrasavininkų sutarimas leisti ieškovui įrengti šiltnamį-oranžeriją Sklypo Nr. 7601 ribose, pažymėtose sklypo naudojimosi tvarkos plane skaičiais 2, 3, 14, 15, 1, 2. Susitarime nurodyta, jog sutariama, kad šiltnamis-oranžerija bus įrengtas neformuojant stacionaraus betoninio pamato laikantis visų statybos reglamente numatytų aukštingumo ir atstumų iki kaimyninių sklypų ribų reikalavimų (1 t., b. l. 28). Nurodyta, kad susitarimą pasirašo ieškovas ir B. V., o S. Š., D. S. ir A. S. neprieštarauja dėl šiltnamio-oranžerijos įrengimo.

8. Į bylą ieškovas pateikė matininkės V. Š. 2022 m. sausio 14 d. parengtą Sklypo Nr. 7601 naudojimo tvarkos planą, pagal kurį minėtas sklypas padalintas į keturias dalis A, B, C ir D. Pastaroji D dalis yra 720 kv. m ploto (1 t., b. l. 29). Iš minėto plano matyti, kad D dalis nuo C dalies yra atskirta pasvirusia linija (nurodytas ilgis 28,04 m), kurios vietoje iš esmės ir yra tvoros dalis, kurią Inspekcija ginčijamu Nurodymu reikalauja ieškovo pašalinti (1 t., b. l. 18). Iš Schemos taip pat matyti, kad šiltnamis pastatytas ieškovui priskirtoje naudoti Sklypo Nr. 7601 D dalyje, jos rytinėje pusėje (1 t., b. l. 18). Iš esmės byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas jam naudoti priskirtą nuosavybės teise valdomą Sklypo Nr. 7601 dalį naudoja taip, kad savo veiksmais (tvoros užtvėrimu, šiltnamio pastatymu) nepažeidžia minėto žemės sklypo įregistruoto naudojimo būdo (bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos). Kaip minėta, ginčijamame Nurodyme tvirtinama, kad ieškovas savo veiksmais pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus.

9. Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d., t. y. galiojusi ginčijamo Nutarimo priėmimo metu) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o minėto straipsnio 1 dalies 7 punktas numatė, kad žemės savininkai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Inspekcija tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdyje savo Nurodymo pagrįstumą grindė argumentais apie tai, jog ginčo sklypo dalį ieškovas naudoja ne pagal šiam sklypui nustatytą jo naudojimo būdą.

10. Kitos paskirties žemei pagal Žemės įstatymo 28 straipsnį priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą, be kita ko, skirstomi į bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių viešųjų erdvių) teritorijas. Būtent toks ginčo Sklypo Nr. 7601 naudojimo būdas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (kadastrinių duomenų nustatymo data 2018 m. rugpjūčio 21 d.). Ieškovas nuosavybę į dalį Sklypo Nr. 7601 įgijo 2022 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. jau žinodamas apie šio sklypo naudojimo būdą (bendrojo naudojimo teritorijos). Inspekcija atsiliepime vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40. Šiuo metu minėtas įsakymas negalioja (neteko galios nuo 2024 m. lapkričio 1 d.). Ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojusiu įsakymu buvo patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas, kurio 24 punkte buvo numatyta, jog bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, tai žemės sklypai, skirti bendram viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms. Šiuo metu galiojantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199. Minėto aprašo 24 punkte bendrojo naudojimo teritorijų turinys yra apibrėžiamas iš esmės taip pat, kaip ir ginčijamo Nurodymo priėmimo metu galiojančiame reguliavime. Nagrinėjamu atveju Sklype Nr. 7601 nėra nei botanikos, nei zoologijos sodo, taip pat nėra kapinių ir palaikų laikymo statinių. Dėl šios faktinės aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Taigi, nagrinėjamu atveju, tam, kad Sklypas Nr. 7601 būtų naudojamas pagal naudojimo būdą (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių viešosios erdvės), reikšminga išsiaiškinti, kas yra laikoma viešosiomis erdvėmis. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d., t. y. galiojusi ginčijamo Nurodymo priėmimo metu) 2 straipsnio 45 punktą, viešoji erdvė - tai gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams. Kaip minėta, nekilnojamojo turto registre įregistruota, jog 0,2455 ha Sklypo Nr. 7601 ploto yra pievos ir natūralios ganyklos, o 0,0226 ha Sklypo Nr. 7601 ploto yra keliai. Taigi, tiek Sklype Nr. 7601 esantis kelias, tiek ir pieva šiuo atveju yra skirti visuomenės bendriesiems interesams. Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, jog ginčijamoje Sklypo Nr. 7601 dalyje (Schemoje pažymėtoje taškais 11-12-13-14) kelio nėra, taigi darytina išvada, kad minėta Sklypo Nr. 7601 dalis, nors ir įgyta kaip privati nuosavybė, bet turi būti naudojama pagal tą naudojimo būdą, kuris yra įregistruotas, t. y. šioje Sklypo Nr. 7601 dalyje turi būti visuomenės bendriesiems interesams skirta viešoji erdvė (šiuo atveju – pieva). Byloje ieškovas neįrodė, kad ginčijamoje Sklypo Nr. 7601 dalyje esančioje pievoje stovintis 7 kv. m ploto šiltnamis yra skirtas visuomenės bendriesiems interesams, todėl Inspekcija ginčijamu Nurodymu pagrįstai konstatavusi Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti iš Sklypo Nr. 7601 šiltnamį. Ieškovo ir trečiojo asmens S. Š. argumentai, susiję su tuo, jog šiltnamis yra kilnojamasis daiktas, kuriam Statybos įstatymo reikalavimai netaikomi, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, nes šiltnamis turi būti pašalintas ne kaip griautinas neteisėtos statybos rezultatas, o kaip daiktas, neleidžiantis visa apimtimi Sklypo Nr. 7601 naudoti visuomenės bendriesiems interesams pagal sklypo naudojimo būdą – bendrojo naudojimo teritorijos (viešosios erdvės).

11. Ginčijamu Nurodymu Inspekcija taip pat reikalauja ieškovo pašalinti dalį metalinės tvoros Schemoje pažymėtos skaičiais 11-12. Ieškovas ieškinyje, kaip minėta, nurodė, kad nei vienas iš Sklypo Nr. 7601 bendrasavininkų neturi prieštaravimų dėl Sklypo Nr. 7601 naudojimo. Šie ieškinio argumentai neturi teisinės reikšmės, atsižvelgiant į nustatytą Sklypo Nr. 7601 naudojimo būdą (bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių) teritorijos) bei į Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 24 punktą, numatantį, kad tokie žemės sklypai yra skirti bendram viešajam naudojimui (šiuo atveju urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms). Atmetami kaip nepagrįsti ir ieškovo dubliko bei trečiojo asmens S. Š. atsiliepimo argumentai, kad teisės aktais nėra numatyta, iki kada sklypų savininkai privalo įrengti bendrojo naudojimo teritoriją. Bendrojo naudojimo teritorija yra žemės naudojimo būdas, kuris įpareigoja žemės sklypo savininkus užtikrinti, kad žemės sklypą būtų galima naudoti viešai – bendriesiems visuomenės interesams. Nagrinėjamu atveju Sklypo Nr. 7601 ginčo dalyje numatyta urbanizuotos teritorijos viešoji erdvė (pieva) turi būti prieinama visai visuomenei nepaisant to, kad minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims.

12. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose, kaip minėta, atkreipė dėmesį į tai, kad savininkų teisę į nuosavybę saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių. Savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo. Vis dėlto, kartu Konstitucinis Teismas nurodė, kad, pagal Konstituciją, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, be kita ko, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo dėl to, jog ieškovas, kartu su kitais asmenimis įsigydamas Sklypą Nr. 7601, žinojo, koks žemės naudojimo būdas šiam sklypui yra nustatytas, t. y. suprato ir tokio sklypo įsigijimo sandorio sudarymu sutiko su tuo, kad jo nuosavybės teisės šiuo atveju bus ribojamos dėl visuomenės poreikio urbanizuotoje teritorijoje turėti tam tikras viešąsias erdves – žaliąsias zonas – šiuo atveju bendriems visuomenės interesams skirtą pievą.

13. Ginčijamu Nurodymu ieškovas buvo įpareigotas pašalinti metalinės tvoros dalį (Schemoje pažymėtą taškais 11-12) tam, kad sudaryti laisvą pateikimą į Sklypo Nr. 7601 dalį, Schemoje pažymėtą taškais 11-12-13-14 (1 t., b. l. 21). Ieškovo nuomone, Inspekcija negali nurodyti, kokioje konkrečioje vietoje turi būti patekimas į Sklypą Nr. 7601. Tam iš esmės pritarė ir trečiasis asmuo S. Š. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad patekimas į Sklypą Nr. 7601 yra. Ši faktinė aplinkybė yra nustatyta Akte, kuriame nurodyta, kad į Sklypą Nr. 7601 galima patekti iš Sklypo Nr. 8718 ir iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8). Inspekcijos atstovės teismo posėdžiuose paaiškino, kad šiuo metu egzistuojantis patekimas į Sklypą Nr. 7601 nėra laisvas, nes patekimas yra iš privačių žemės sklypų. Tam iš esmės teismo posėdyje pritarė ir trečiojo asmens E. B. atstovas. Tokius Inspekcijos ir trečiojo asmens E. B. argumentus teismas pripažįsta pagrįstais, nes patekimas į viešąją erdvę (bendriems visuomenės interesams skirtą pievą) per privatų žemės sklypą nelaikytinas laisvu patekimu į viešąją erdvę, nes tam, kad patekti į viešąją erdvę pirmiausiai reikėtų patekti į privatų sklypą, kuris kitaip nei Sklypas Nr. 7601 nepatenka į bendro naudojimo teritoriją, o yra gyvenamosios teritorijos dalis (1 t., b. l. 151, 163). Be to, Sklypo Nr. 7601 dalis Schemoje pažymėta taškais 11-12-13-14, t. y. bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorija yra aptverta tvora, kuri toliau uždaru kontūru apjuosia ir Sklypą Nr. 8718, kuriame yra gyvenamieji pastatai, taip kitiems asmenims sudarant klaidingą įspūdį dėl vientiso namų valdos sklypo egzistavimo. Nesudarant laisvo patekimo į bendrojo naudojimo teritorijas, užkertama galimybė bendrojo visuomenės intereso įgyvendinimui – visuomenei bendrai naudotis urbanizuotos teritorijos viešosiomis erdvėmis. Sklype Nr. 7601 pagal detaliųjų planą numatyta 402,15 kv. m ploto želdynų, įskaitant veją ir gėlynus, teritorija (1 t., b. l. 153). Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad nei viena Sklypo Nr. 7601 kraštinė nesiriboja su valstybine žeme, tačiau iš detaliojo plano matyti, kad Sklypas Nr. 7601 pats patekdamas į inžinerinės infrastruktūros koridorių, ribojasi su kitu 1 544 kv. m ploto žemės sklypu, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (1 t., b. l. 151, 163) ir taip susiekia su viešojo susisiekimo gatve, skirta viešojo transporto eismui, t. y. D kategorijos gatve. Taigi, Inspekcija, neribodama Sklypo Nr. 7601 savininkų teisių labiau nei būtina, įpareigojo pašalinti tą tvoros dalį, kuri yra reikšminga laisvam patekimui į aptariamą Sklypo Nr. 7601 dalį iš vakarinės pusės. Bylos nagrinėjimo metu laisvam patekimui kliūtis sudarė ir tvora, Schemoje pažymėta taškais 9-10 (dėl to Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-15195-1115/2025), tačiau tai nereiškia, kad Inspekcijos reikalavimai ieškovui dėl tvoros, Schemoje pažymos taškais 11-12, nėra pagrįsti ir neturi būti vykdomi.

14. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcijos priimtas Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ieškinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškinį, nėra pagrindo priteisti ieškovui ir ieškovo pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui S. Š. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

15. Trečiasis asmuo E. B., dalyvavęs byloje Inspekcijos pusėje, prašė priteisti iš ieškovo 968 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 57-59). Teismas šio prašymo netenkina, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas į bylos procesą E. B. neįtraukė. Nagrinėjamu atveju pats E. B. pasiprašė įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Šis prašymas teismo buvo patenkintas, tačiau E. B. teismo nebuvo įpareigotas byloje pateikti atsiliepimą (teismas pateikti atsiliepimą tik pasiūlė, patenkinęs E. B. prašymą dėl jo įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų). Tai, kad E. B. nusprendė prašyti įtraukiamas į procesą, o vėliau nusprendė byloje pateikti atsiliepimą buvo susiję išimtinai su paties E. B. valia ir jo priimtais sprendimais, todėl nepaisant to, kad jo pozicija buvo priešinga ieškovo pozicijai, ieškovas nėra atsakingas už E. B. bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl neturi jų atlyginti minėtam trečiajam asmeniui. Šių išlaidų susidarymą sąlygojo E. B. priimti sprendimai ir prisiimta rizika, todėl šios išlaidos neatlygintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo R. V. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.