Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus (toliau tekste – suinteresuota institucija) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimo, kuriuo D. O. nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 45 str. 2 d., nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. O. 2015 m. gegužės 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 43AT-1-(14.43.78), kuriame nurodyta, kad 2015 m. kovo 27 d. žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad 0,2484 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė D. O., būdama įsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-1-371/2015 pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., už 0,0267 ha nesuformuotos valstybinės žemės dalies, esančios prie jos žemės sklypo, savavališką užėmimą - užtvėrimą, šios valstybinės žemės dalies nėra atlaisvinusi, dėl to valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 43SD-(14.43.104.)-742 D. O. įspėta iki 2015 m. gegužės 2 d. atlaisvinti užimtą 0,0267 ha nesuformuotos valstybinės žemės dalį, tačiau 2015 m. gegužės 12 d. žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad D. O. iki nustatyto termino pabaigos be pateisinamų priežasčių savavališkai užimtos 0,0267 ha nesuformuotos valstybinės žemės dalies neatlaisvino, kadangi ši valstybinės žemės dalis lieka D. O. aptverta, tuo savo neveikimu D. O. po valstybinės žemės patikėtinio rašytinio įspėjimo vengia grąžinti savavališkai užimtą valstybinės žemės dalį ir toliau nevykdo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. numatytos pareigos, savo žemės sklype vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidinėti gretimo žemės sklypo savininko teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. O., pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., po Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimo įsiteisėjimo, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, ir turint pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę, net ir po raštiško įspėjimo, nesiėmė jokių veiksmų šią žemę atlaisvinti. Tokie teisei priešingi veiksmai vertinami kaip vengimas grąžinti savavališkai užimtą valstybinės žemės dalį.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad D. O. teiginys, kad aptvertą valstybinės žemės dalį jai šiuo metu leista išpirkti ir ji tvarko žemės išpirkimo dokumentus, nėra tikslus ir teisingas. 2014 m. rugpjūčio 29 d. D. O. kreipėsi su prašymu dėl galimybės išpirkti valstybinės žemės plotą, iš šiaurės pusės besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Suinteresuota institucija 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu D. O. informavo, kad patikrinus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį nustatyta, kad žemės sklypas iš šiaurės pusės ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu prie pastato (duomenys neskelbtini). Šis valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos ir D. O. negali būti parduotas. Dėl šio dokumento teismas nepasisakė, nors šis suinteresuotos institucijos priimtas sprendimas yra nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantis bei turintis didesnę įrodomąją galią. 2014 m. spalio 24 d. D. O. kreipėsi į suinteresuotą instituciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą valstybinėje žemėje. Suinteresuotos institucijos vedėjas 2014 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta pradėti rengti kitos paskirties žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, kurio tikslas - įsiterpusio žemės ploto tarp sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kelio Vilnius-Šalčininkai prijungimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš įvykių chronologijos matyti, kad veiksmų dėl užimtų žemės sklypų įteisinimo D. O. ėmėsi dar iki Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimo įsiteisėjimo, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po šio nutarimo įsiteisėjimo taip pat buvo imtasi aktyvių veiksmų, susijusių su įsiterpusiu žemės plotu tarp sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kelio Vilnius-Šalčininkai prijungimu prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) arba veiksmų teisės pažeidimui pašalinti. Pažymima ir tai, kad prašymo išsipirkti valstybinės žemės plotą padavimas ir suinteresuotos institucijos vedėjo sprendimas nesuteikia teisės naudotis tuo žemės plotu bei nešalina veikos neteisėtumo. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad D. O. 2015 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės įsigyti valstybinio žemės sklypo dalį, taip pat negali būti laikoma reikšminga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtu, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Skundžiamu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla D. O. atžvilgiu pagal ATPK 45 str. 2 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą ir pripažinti D. O. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 2 d., bei paskirti jai nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. ATPK 35 str. 1 d. nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).

Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju, šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Antra vertus, ATPK 35 str. nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 str. numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2015).

Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad D. O. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 2 d., požymiai paskutinį kartą buvo nustatyti 2015 m. gegužės 12 d. (b. l. 20). Nuo šios dienos skaičiuojamas ATPK 35 str. 1 d. numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Šalčininkų rajono apylinkės teismui 2015 m. spalio 19 d. nutarimu D. O. atžvilgiu nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 45 str. 2 d. ir suinteresuotai institucijai apskundus šį nutarimą (Šalčininkų rajono apylinkės teisme apeliacinis skundas gautas 2015 m. lapkričio 6 d. (b. l. 86)), minėtas terminas ATPK 35 str. 3 d. tvarka Šalčininkų rajono apylinkės teismo nebuvo pratęstas ir pasibaigė 2015 m. lapkričio 12 d. (administracinio teisės pažeidimo byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2015 m. lapkričio 19 d. (b. l. 92), iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo byla išsiųsta 2015 m. lapkričio 17 d. (b. l. 92)). Kaip minėta, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, t. y. pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Paisant nekaltumo prezumpcijos principo, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, D. O. kaltės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-52-2014).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, suėjus ATPK 35 str. 1 d. nustatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutartis neskundžiama.