- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-98-123/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00049-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus, N. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui
- Ieškovas
- D. O.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui, D. T., VĮ „Valstybės žemės fondas“
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-98-123/2016
2016 m. vasario 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Giedrė Seselskytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus ir atsakovės N. T. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. O. ieškinį atsakovams N. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, D. T., VĮ „Valstybės žemės fondas“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų įrašymą Nekilnojamo turto registre pagal žemėtvarkos instituto vyresniojo techniko R. M. parengtą 2001-10-21 ir žemėtvarkos skyriuje 2001-10-24 suderintą planą neteisėtu ir įrašą panaikinti. Nustatyti jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Profilena“ matininko J. V. parengtą planą. Ieškovas nurodo, jog pagal 1996-05-14 dovanojimo sutartį, tėvas A. O. jam padovanojo 2,0 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas iki dovanojimo buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2014 m. atlikus matavimus ir parengus kadastrinių matavimų bylą ieškovas 2014-10-17 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patikrinti duomenų bylas, pakeisti sklypo kadastro duomenis. Nacionalinė žemė tarnyba 2014-11-03 pateikė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. l5KAM-102571, kuriame konstatavo, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatyta neteisinga žemės sklypo ribų atitiktis, t. y. žemės sklypas nesiderina su gretimybėje esančiu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kerta šio sklypo ribas, nors žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai yra atlikti vadovaujantis šio žemės sklypo planu. Akte konstatuota, kad iš turimų duomenų (žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) planų) negalima nustatyti sklypų ribų (sklypų ribos nesiderina, kertasi), todėl ribas nustato teismas. Nacionalinė žemės tarnyba 2014-11-26 pateiktame atsakyme dar kartą konstatavo, kad ieškovo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pagal parengtą planą kertasi su gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio N. T., ribomis. Ieškovas nurodo, kad jam, kaip gretimo sklypo savininkui nežinant, jam nedalyvaujant ir su juo nederinus, Žemėtvarkos instituto vyresnysis technikas R. M. 2001-10-21 parengė N. T. sklypo planą, jį suderino Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2001-10-24, ir šio plano pagrindu buvo atlikti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų įrašymo Nekilnojamo turto registre pakeitimai, todėl prašo įrašą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-09-28 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino atsakovės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą parengtą 2001-10-21 VĮ žemėtvarkos instituto vyresniojo techniko R. M. ir suderintą 2001-10-24 Skuodo rajono žemėtvarkos skyriuje neteisėtu ir panaikino įrašus Nekilnojamo turto registre, susijusius su žemės sklypo ribų nustatymu. Nustatė ieškovo D. O. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinę ir vakarinę ribas, kuriomis ribojasi su atsakovės N. T. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Profilena“ matininko J. V. 2015-05-21 parengtą planą. Priteisė iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir N. T. ieškovui D. O. po 265,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad teritorinio planavimo dokumentas pakeitė ieškovo žemės sklypo ribas be žemės sklypo savininko sutikimo. Teismas nustatė, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus bei juos derinant turėjo būti vadovaujamasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-24 įsakymu Nr. 207. Teismas konstatavo, kad rengiant teritorinio planavimo dokumentą turėjo būti kviečiami savininkai. Jei buvo daryti sklypų ribų pakeitimai, tai turėjo būti aptarta protokole. Atlikus pakeitimus teritorinio planavimo dokumente, atitinkamai turėjo būti koreguojami ir savininkų dokumentai. Nesant dokumentų patvirtinančių atliktus pakeitimus laikytina, kad šie keitimai padaryti neteisėtai, nesilaikant nustatytos procedūros. Teismas sprendė, kad visi paskesni dokumentai, kuriuose atkartota ši klaida taip pat negali būti laikomi teisėtais. Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas patikslintas žemės sklypo planas sudarytas UAB „Profilena“ 2015-05-21 buvo įvertintas vietoje, dalyvaujant profesionaliems matininkams ir bylos šalims. Teismo vertinimu, toks ribų nustatymas atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus ir iš dalies atstato pirminę padėtį, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Ieškinį patenkinus ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir 31,58 Eur žyminio mokesčio, iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteisė 265,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2001-10-21 Žemėtvarkos instituto vyresnysis technikas R. M., rengdamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, neturėjo ir negalėjo vadovautis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta metodika, nes nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo baigtas dar 1994 metais. Mano, kad R. M. rengdamas naują žemės sklypo planą, kuris atitiko Žemėtvarkos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas bei konfigūraciją, pagal suinteresuotų asmenų prašymus pakoregavo N. T. priklausančio žemės sklypo ribas, tačiau Skuodo skyriuje nėra išlikę rašytinių šį faktą patvirtinančių įrodymų. Nurodo, kad neišvengiamai turėjo egzistuoti buvusių žemės savininkų susitarimas dėl tokių šių žemės sklypų ribų nustatymo ir naudojimo. Nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes byla nebuvo sudėtinga, todėl ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (531,58 Eur) yra akivaizdžiai per didelės. Nurodo, kad ginčas kilęs tik tarp privačių žemės sklypų savininkų, ieškovas net keletą kartų atsakovei N. T. siūlė taikaus ginčo sprendimo būdus šioje byloje, ji nesutiko, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ne proporcingai iš abiejų atsakovų, o tik iš šios atsakovės.
Apeliaciniu skundu atsakovė N. T. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. O. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo D. O. atsakovei N. T. visas bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas ginčą dėl 2001-10-21 parengto žemės sklypo plano teisėtumo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietoje rengimo metodika. Byloje nenustatyta, kad S. O., A. O. ar D. O. būtų teikę pastabas dėl suprojektuoto 2,0 ha žemės sklypo, todėl darytina išvada, kad buvę gretimų sklypų savininkai A. S. ir A. O. kreipėsi į projekto autorių dėl preliminaraus projekto koregavimo ir jų pageidavimai buvo išpildyti. A. S. ir A. O. sutarimu projekto autorius koregavo žemės sklypų ribas žemėtvarkos projekte, nes nepateikta įrodymų, kad svarstant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektą, A. O., ir vėliau ieškovas D. O., būtų teikę pastabas ar pretenzijas dėl projekto. Teismas išskirtinę reikšmę teikė 2015-05-21 parengtam planui, bet visiškai netyrė kitų byloje surinktų įrodymų ir svarbių bylai aplinkybių, būtent, kad šalių žemės sklypų ribos yra pažymėtos Klaipėdos apskrities Skuodo rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Taip pat teismas netyrė ir nevertino nusistovėjusios faktinės sklypų ginčo ribos ir ilgamečio faktinio žemės sklypų naudojimo. Mano, kad teismas gynė išskirtinai ieškovo teises ir interesus, pažeisdamas atsakovės konstitucinę teisę į nuosavybę. Perkėlus sklypo ribas pagal ieškovo planą, iš atsakovės paimtas išdirbtas ariamos žemės plotas. Byloje nepateikta įrodymų, kad UAB „Profilena“ 2015-05-21 parengtas planas atitinka normatyvinių aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pagal ieškovo pateiktą planą keisis žemės sklypo dydis. Teismas nepagrįstai leido ieškovui tikslinti ieškinio reikalavimus. Nurodo, kad šalių bylą turi spręsti nešališkas teisėjas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus apeliacinį skundą ieškovas D. O. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovo patirtas išlaidas dėl apeliacinio proceso. Pats atsakovas teismo posėdžių metu ne kartą nurodė, kad atsakovės N. T. sklypo planas buvo pakeistas koreguojant (rengiant) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektus. Apeliantas nurodo, kad neišvengiamai turėjo egzistuoti buvusių žemės savininkų susitarimas dėl tokių šių žemės sklypų ribų nustatymo ir naudojimo, ir teismas turi vadovautis faktišku susiformavusiu žemės sklypo valdymu, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas. Leidimas pasinaudoti žemės sklypo dalimi negali būti sutapatintas su susitarimu pakeisti žemės sklypų ribas. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad nesutinka, jog byla nesudėtinga. Nurodo, kad ginčas kilo dėl apelianto veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos.
Atsiliepimu į atsakovės N. T. apeliacinį skundą ieškovas D. O. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovo patirtas išlaidas dėl apeliacinio proceso. Apeliantės nurodyti teisės aktai nesuteikė teisės be žemės sklypo savininko valios keisti jo sklypo ribas ir konfigūraciją. Mano, kad teismas turėjo pagrindą vadovautis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika. Byloje nėra įrodymų apie A. S. ir A. O. sudarytus susitarimus dėl žemės sklypo ribų koregavimo. Buvo pažeistos ieškovo D. O., kaip žemės sklypo savininko, teisės, jo neinformuojant apie žemėtvarkos projekto koregavimą, sklypų pažymėjimą vietovėje. Nurodo, kad leidimas pasinaudoti žemės sklypo dalimi negali būti sutapatintas su susitarimu pakeisti žemės sklypų ribas. Tiek ieškovo, tiek apeliantės sklypų plotai išlieka nepakitę, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeista apeliantės konstitucinė teisė į nuosavybę. Mano, kad teismas pagrįstai leido tikslinti ieškinį.
Atsiliepimu į atsakovės N. T. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – D. O. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad teismas suklydo nurodydamas, jog rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą turėjo būti kviečiami žemės sklypų savininkai. Ieškovas patvirtino, jog žinojo apie tai, kad ankstesni žemės sklypų savininkai buvo susitarę dėl tokių sklypų tarpusavio ribų, tačiau jis pats įteisinti tokios konfigūracijos savo sklypą nepageidauja. Pritaria apeliantei, kad rengiant žemės sklypo planą, nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai. Nemano, kad nagrinėjamoje byloje teismas buvo šališkas ir peržengė pareikštus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino atsakovės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą parengtą 2001-10-21 VĮ žemėtvarkos instituto vyresniojo techniko R. M. ir suderintą 2001-10-24 Skuodo rajono žemėtvarkos skyriuje neteisėtu ir panaikino įrašus Nekilnojamo turto registre, susijusius su žemės sklypo ribų nustatymu. Nustatė ieškovo D. O. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinę ir vakarinę ribas, kuriomis ribojasi su atsakovės N. T. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Profilena“ matininko J. V. 2015-05-21 parengtą planą.
Atsakovė nurodė, kad atsakovės N. T. sklypo planas buvo pakeistas koreguojant (rengiant) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektus. Buvusiems savininkams žemės sklypai buvo grąžinti atkuriant nuosavybės teises grąžinus sklypus natūra. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, „pagal buvusių savininkų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, pageidavimus buvo atliktas preliminarinio projekto sprendinių koregavimas šioje dalyje, tik nebuvo parengtas ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, pagal projekto sprendinius, tačiau jokių rašytinių šį faktą patvirtinančių įrodymų nėra išlikę“. Be to, atsakovas pripažįsta, kad buvo žemėtvarkos projekto koregavimas, tačiau nesutinka, kad turėjo būti vadovautasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“. Tačiau kito teisinio pagrindo, kuriuo teismas turėjo vadovautis, apeliantas nenurodo, todėl pirmosios instancijos teismas nurodytu teisės aktu vadovavosi pagrįstai.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju reikia vertinti ne tik ginčijamo žemės sklypo plano parengimo, derinimo procedūrą, bet ir spręsti klausimą kaip teritorinio planavimo dokumente buvo pakeistos savininkų žemės sklypų ribos. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos ieškovo D. O., kaip žemės sklypo savininko, teisės, jo neinformuojant apie žemėtvarkos projekto koregavimą, sklypų pažymėjimą vietovėje ir kitus veiksmus. Ieškovas D. O. sklypo savininku tapo 1996-05-14 privačios žemės sklypo dovanojimo sutartimi tėvui A. O. padovanojus sklypą, o N. T. sklypo matavimo ir derinimo veiksmai atlikti 2001 metų rudenį. Todėl bet kokie veiksmai, susiję tiek su N. T., tiek su D. O. sklypu, turėjo būti derinami su ieškovu D. O.
Apeliantai nurodo, kad teismas turėjo vadovautis tik faktišku susiformavusiu žemės sklypo valdymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu argumentu. CK 4.45 straipsnio l dalis nustato, lad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Taigi faktinis žemės sklypo valdymas yra tik vienas iš kodekse nurodytų pagrindų, nustatinėjant ginčytinų sklypų ribas. Sutiktina su ieškovo nuomone, kad leidimas pasinaudoti žemės sklypo dalimi negali būti sutapatintas su susitarimu pakeisti žemės sklypų ribas.
Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ginčo ribas pagrįstai įvertino, kad atliekant atsakovės N. T. sklypo matavimo ir derinimo procedūras, buvo akivaizdžių pažeidimų, be to, ieškovas siūlė įvairius variantus atsakovei N. T. dėl sklypo ribų, bet atsakovė juos atmetė, nesutiko nė su vienu pasiūlymu ir pati neteikė jokių savo pasiūlymų atvaizduotų planuose. Esant tokiai situacijai pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris atitinka sklypų savininkų interesų pusiausvyrą.
Apeliantė N. T. nurodo, kad UAB „Profilena“ 2015-05-21 parengtas planas (pateiktas su patikslintu ieškiniu), pagal kurį teismas sprendimu nustatė žemės sklypo ribas, neatitinka normatyvinių aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad sklypo planas, pagal kurį teismo sprendimu nustatytos ribos, pateiktas bylos nagrinėjimo metu atsižvelgiant į apeliantės pastabas, be to, ginčo atveju ginčo ribas nustato teismas, todėl apeliantės nurodyta pasiūlymų planų derinimo tvarka šiuo atveju nėra taikoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka, kad iš jos šioje byloje būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ginčas kilęs tik tarp privačių žemės sklypų savininkų, atsakovė nesutiko dėl taikaus ginčo sprendimo, todėl mano, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ne proporcingai iš abiejų atsakovų, o tik iš atsakovės N. T.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byla teisiniu požiūriu yra pakankamai sudėtinga, ieškovas rengė pasiūlymus teikdamas planus, buvo reikalinga analizuoti žemėtvarkos dokumentus, planus, projektus, archyvinę medžiagą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 2, 8 p.).
Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjui 2001-10-24 suderinus atsakovės N. T. žemės sklypo planą, šio plano pagrindu buvo atlikti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų įrašymo Nekilnojamo turto registre pakeitimai, todėl kilo šis ginčas. Esant nurodytai aplinkybei, bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš abiejų atsakovų.
Dėl teismo šališkumo
Apeliantė N. T. mano, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, tačiau atsakovė nepareiškė teisėjui nušalinimo įstatymų nustatyta tvarka (CPK 65, 66 str.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, apeliantės argumentas dėl teismo šališkumo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad ieškovas siekė, jog ginčas būtų išspręstas abiem šalims priimtinu būdu. Atsakovė nesutiko nė su vienu pasiūlymu ir pati neteikė jokių savo pasiūlymų atvaizduotų planuose. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos CPK 141 straipsnio l dalies normos dėl ieškinio tikslinimo. Pažymėtina, kad atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius nesutinka su atsakovės N. T. argumentais, jog nagrinėjamoje byloje teismas buvo šališkas, peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir nepagrįstai tikslinio ieškinio reikalavimus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atsakovų apeliacinius skundus ieškovui iš atsakovų priteistina po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir N. T. ieškovui D. O. po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.