Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. J. 2009 metų gruodžio 26 dieną, apie 21.49 valandą, dirbdamas uždarojoje (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju, Šiaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu esančioje pėsčiųjų perėjoje, nereguliuojamoje šviesoforo signalu, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį RENAULT ESAPCE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Tilžės gatve trečia eismo juosta (įskaitant pirmąją eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui) nuo P. Cvirkos gatvės link Dubijos gatvės ir, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prie Šiaulių miesto autobusų stoties, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio būklę ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiuosius, ir dėl to kliudė iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją bėgusį nepilnametį D. G., gimusį (duomenys neskelbtini),tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužalotas pėstysis D. G., kuriam padaryti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva dešinėje momeninėje ir pakaušinėje srityje, nubrozdinimai kairio žasto, kairio klubo ir dešinio kelio sąnario srityje, tai yra D. G. dėl specialiais tyrimo metodais nustatyto galvos smegenų sumušimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju, 2009-12-26 apie 21.45 val. Šiauliuose, važiavo jam priklausančiu automobiliu RENAULT ESPACE, vežė du keleivius. Jis važiavo Tilžės gatve nuo P. Cvirkos gatvės link Šiaulių miesto pietinio rajono pusės. Tuo metu jau buvo tamsus paros metas. Buvo dargana, kelias buvo šlapias ir apsnigtas. Jis važiavo trečiąja eismo juosta, esančia prie salelės, skiriančios eismo juostų kryptis, artėjo prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie autobusų stoties. Prie „Stop“ linijos nestabdė. Matė, kad mirksėjo geltonas šviesoforo signalas, iš dešinės pirmojoje eismo juostoje, stotelėje stovėjo maršrutinis autobusas. Jis pro dešinės pusės priekinį automobilio langą pamatė žmogaus šešėlį, kaip pėstysis išbėgo į pėsčiųjų perėją nuo šaligatvio. Jis jį pamatė tik įbėgantį į pirmąją eismo juostą. Tuo metu buvo kažkur prie “Stop“ linijos, nuo kuris iki pėsčiųjų perėjos pradžios buvo likę apie 3 metrai. Stovintis autobusas pėsčiojo neužstojo. Pradėjo stabdyti, kertant “Stop“ liniją, nes tada jį pamatė. Ant pėsčiojo užvažiavo pėsčiųjų perėjos pabaigoje kaire priekine automobilio dalimi. Nukentėjusiajam nespėjus nubėgti iki pėsčiųjų salelės, skiriančios eismo juostas, apie vieną metrą, t.y., baigiant perbėgti perėją. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ant priešingos krypties eismo juostų skiriamosios dalies. Mano, kad nukentėjusysis D. G. į perėją įbėgo per greitai, o jis neturėjo jokios galimybės sustabdyti automobilio. Jei nukentėjusysis nebūtų bėgęs, nieko nebūtų įvykę. Leistinas greitis toje vietoje yra 50 k/h, bet jis niekada tokiu greičiu toje vietoje nevažiuoja. Įvykio metu jis taip pat susižalojo, gulėjo ligoninėje. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nors kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusysis D. G. paaiškino, kad įvykio aplinkybių jis neprisimena. Žino, kad per pėsčiųjų perėją negalima bėgti. Tačiau negali pasakyti, ar jis ėjo per perėją, ar bėgo. Jis labai ilgai buvo gydomas ligoninėje, reabilitacijoje, patyrė operacijas. Jam iki šiol svaigsta galva, sutrikusi atmintis. Negali sportuoti. Jam paskirtas namų mokymas. Prieš įvykį susitiko su draugais V. A. ir N. V. „Saulės mieste“ ir daugiau nieko neprisimena. Tą vakarą buvo apsirengęs tamsia trumpa striuke, tamsiai mėlynais džinsais. Jis prašo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nežino, ar pasveiks. Apie 12000 Lt žalos jam atlygino draudimo kompanija. Kaltinamasis buvo atvykęs pas jį į ligoninę, atsiprašė.

Nepilnamečio nukentėjusiojo D. G. atstovas, nukentėjusysis S. G. paaiškino, kad 2009-12-26 apie 21.45 val. buvo susitaręs su sūnumi D. G. susitikti ties autobusų stotimi kitoje gatvės pusėje. Atvykęs į sutartą vietą apie 21.50 val., pamatė už eismo juostas skiriančios salelės stovintį taksi automobilį su įjungtais avarinio sustojimo žibintais ir sūnų, gulintį ant salelės, prie metalinių gatvės pertvarų. Autoįvykio metu Dovydas buvo sužalotas sunkiai. Gresia apakimas, susirgti epilepsija. Todėl ir prašo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sūnui. Turinė žala 3467, 50 Lt pilnai atlyginta draudimo kompanijos, todėl šios ieškinio dalies atsisako. Be to, draudimo kompanija atlygino ir dalį neturtinės žalos. Todėl prašo priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį 41368, 00 litus.

Liudytojas V. A. paaiškino, kad 2009 m. prieš Naujuosius metus, dienos nepamena, su N. V. ir D. G. buvo „Saulės mieste“. Pas D. G. turėjo atvažiuoti tėtis, todėl jis turėjo pereiti į kitą gatvės pusę. Buvo jau tamsu. Jis su N. V. pasiliko stovėti prie „Saulės miesto“ pastato kampo ant laiptelių, o D. G. nuėjo prie pėsčiųjų perėjos. Tuo metu mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Toje vietoje yra dvi vienos krypties eismo juostos mašinoms, bet šaligatvis baigiasi ir pėsčiųjų perėja prasideda nuo autobusams skirtos pačios pirmos eismo juostos. D. G. sustojo ant šaligatvio ties perėja, pastovėjo gal dvi sekundes apsidairė ir pradėjo bėgti per perėją, bėgo lėtai. Jis tuo metu stovėjo ant laiptelių prie Autobusų stoties ir žiūrėjo į D. G., kai pamatė, kad D. G. betrūko perbėgti iki salelės mažo žingsnio, kai jį pertrenkė nuo centro pusės atvažiavęs taksi automobilis. Taksi automobilis prieš atsitrenkdamas nestabdė, stabdė po trenksmo. D. G. po smūgio nukrito ant salelės, prie atitvarų. D. G. buvo apsirengęs su tamsia striuke. Eksperimento metu jis bandė atkurti greitį, kuriuo D. G. bėgo per perėją, t.y. bėgo taip, kaip matė bėgant D.G.

Liudytojas N. V. paaiškino, kad prieš metus žiemą jis su draugais V. A. ir D. G. vakare iš „Saulės mieste“ ėjo link autobusų stotelės važiuoti į namus. Pas D. G. turėjo atvažiuoti tėvas nuo pietinio rajono pusės ir jam reikėjo pereiti į kitą Tilžės gatvės pusę. Jis su N. V liko prie Autobusų stoties. Toje pusėje stovėjo tik autobusas, todėl jis matė D. G., kai jis pradėjo eiti per perėją. Per ją jis bėgo palengva. Tada jis žvilgtelėjo, ar neatvažiavo jo autobusas, ir vėl žiūrėdamas į D. G., pamatė jį prie mašinos, atvažiuojančios nuo miesto centro pusės,-sekundė, ir D. G. pertrenkė. Jis mano, kad mašina važiavo apie 60-70 km/h greičiu. Perėjoje mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Jis rodė, kokiu greičiu per perėją bėgo D. G. Po susidūrimo mašina sustojo už kokių 7 metrų už perėjos. D. G. gulėjo prie “salelės“ turėklų. Automobilis kliudė D. G. priekiniu vairuotojo pusės žibintu, kai D. G. tebuvo likęs koks vienas žingsnis iki salelės. Toje vietoje matomumas geras.

Liudytojas M. S. paaiškino, kad įvykio metu su draugu M. B. taksi automobiliu važiavo namo. Draugas sėdėjo gale už jo, o jis priekyje, keleivio vietoje. Važiavo Tilžės gatve nuo Vytauto gatvės link autobusų stoties. Tuo metu jis segėsi saugos diržą. Ties „Saulės miestu“ kaltinamasis sušuko “o, dieve, iš kur jis atsirado“, buvo smūgis, pabiro stiklai. Jis sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje, o smūgis buvo vairuotojo pusėje. Nejuto, kad prieš smūgį būtų stabdomas automobilis, kurioje vietoje įvyko susidūrimas, negali pasakyti. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b.l.117).

Liudytojas M. B. paaiškino, kad prieš pusantrų metų gruodžio mėnesį važiavo taksi automobiliu. Prie „Saulės miesto“ iš dešinės pusės išbėgo žmogus. Ji jį pamatė prieš pat automobilį prieš smūgį. Jis bėgančio nukentėjusiojo nematė, sėdėjo automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje ir kalbėjosi su draugu, sėdinčiu priekinėje sėdynėje. Mano, kad vairuotojas važiavo iki 50 km/h greičiu. Jie važiavo nuo miesto centro link Pietinio Šiaulių miesto rajono Tilžės gatve. Iki susidūrimo vairuotojas nestabdė.

Liudytojas V. Š. paaiškino, kad daugiau kaip prieš metus jis dirbo taksi automobilio vairuotoju ir stovėjo autobusų stoties taksi aikštelėje priekiu į centro pusę. Jo stovėjimo ir matomumo atstumas nuo perėjos buvo apie dešimt metrų. Tuo metu stotelėje, link miesto pietinio rajono pusės, stovėjo miesto maršrutinis autobusas. Autobusas nuo perėjos stovėjo apie 5-6 metrus atstumu, autobusas išleidinėjo keleivius. Tilžės gatvėje maršrutiniam transportui yra atskira eismo juosta. Jis matė momentą, kai vaikinas ant parduotuvės laiptų atsisveikino su draugais ir pradėjo bėgti per pėsčiųjų perėją į kitą gatvės pusę. Mano, kad automobilis važiavo antra juosta, nes vaikinui jau būnant kairėje pusėje gatvės, jį trinktelėjo automobilis. Vaikinas bėgo ties perėjos riba. Berniukas šuoliavo greitai. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu(I tomas, b.l.110-111). Sankryžoje automobilių nebuvo. Mano, kad kaltinamasis važiavo apie 50 km/h greičiu.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad ji labai gerai žino įvykio vietą, nes kiekvieną dieną pereina tą perėją. Prieš įvykį ji stovėjo prie “Danske banko“. Tamsiai apsirengęs jaunuolis išėjo prie „Saulės miesto“, o ji stovėjo priešais kitoje gatvės pusėje. Tai buvo 2009 m. per Kalėdas. Jaunuolis praėjo pro stovinčio autobuso priekį. Šviesoforas degė budinčiu rėžimu. Ji pamatė, kaip jaunuolis, peršokdamas sniego kauburius, bėgo pėsčiųjų perėja arčiau jos pabaigos nuo centro pusės. Tai buvo ne bėgimas, o galima laikyti jo pradžia, nes greitam bėgimui reikia įsibėgėti .Jis šokinėjo per sniego kauburius. Tada ji pamatė atvažiuojantį taksi automobilį iš Centro pusės. Automobilis važiavo antra eismo juosta, einančia prie salelės, skiriančios eismo krypčių juostas link Pietinio miesto rajono. Ji automobilį pamatė ties autobusų stotelės riba, o nukentėjusįjį pamatė, kaip jis šoko nuo laiptelių, prašokavo pro stovinčio autobuso priekį. Ji nukentėjusįjį pamatė prieš kokius du žingsnius iki perėjos pradžios. Po to buvo smūgis, berniukas skrido per mašiną ir nukrito ant salelės, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Automobilio nebuvo labai didelis greitis. Prieš susidūrimą stabdymo garsų negirdėjo.

Liudytojas B. B. paaiškino, kad 2009 m. prieš Naujuosius metus vairavo autobusą. Sustojo Tilžės gatvėje “Saulės miesto“ stotelėje. Vieni keleiviai išlipo, kiti įlipo. Jis prekiavo bilietais. Pasilenkęs pamatė kairėje pusėje prie „salelės“ iš taksi automobilio iššokantį vairuotoją. Jis pripuolė prie pertrenkto žmogaus. Ten susirinko daugiau žmonių ir jis nuvažiavo. Nuo 21 valandos dega tik signaliniai geltonos spalvos šviesoforai. Įvykio aplinkybių nematė, tačiau iš praktikos žino, kad toje vietoje iš Autobusų stoties ir „Saulės miesto“ eina ir eina žmonės. Jis stovėjo autobusų stotelėje už pusmetrio nuo „Stop“ linijos. Keleiviai į kitą gatvės pusę eina per pėsčiųjų perėją pro autobuso priekį.

Iš 2009-12-26 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad jame užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ties Tilžės g. 109 namu, apžiūra. Eismo įvykio apžiūros metu tamsus paros metas, gatvės apšvietimas įjungtas, dulksna. 3-jų eismo juostų, kurių važiavimo kryptis link pietinio miesto rajono, plotis - 10 m. Automobilis RENAULT ESPACE stovi Tilžės g. trečioje eismo juostoje, link Ragainės gatvės. Įvykio vietoje rastas nukentėjusiojo mobilusis telefonas ir batas, schemoje užfiksuota jų padėtis .Nuo „STOP“ linijos iki pėsčiųjų perėjos pradžios yra 5 metrai. Pėsčiųjų perėjos plotis yra 4 metrai. (I tomas, b. l. 5-12).

Iš 2009-12-28 papildomos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, užfiksuoti prie pėsčiųjų perėjos esantys kelio ženklai. Kelio ženklas “STOP“, šviesoforas su kelio ženklu “Pėsčiųjų perėja“ (I tomas, b. l. 14-17).

Iš 2009-12-31 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota „Saulės miesto" apsaugos darbuotojo pateikto vaizdo įrašo, esančio CD kompakte, apžiūra. Vaizdo įraše matyti, kaip vienas iš trijų vaikų, tamsiai apsirengęs, normaliu tempu nueina prie Tilžės gatvėje esančios perėjos ir, kiek pastovėjęs, staiga pradeda bėgti pėsčiųjų perėja (I tomas, b. l. 18-21).

Iš 2010-01-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota dviejuose CD kompaktuose esančių vaizdo įrašų, pateiktų „Danske Bank", apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti, kaip žemo ūgio žmogaus siluetas pajuda į Tilžės gatvės važiuojamosios kelio dalies pirmąją eismo juostą pėsčiųjų perėjoje, link „Danske Bank" pastato, esančio kitoje gatvės pusėje (I tomas, b. l. 23-27).

Iš 2009-12-26 transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti šie automobilio RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. J., išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinis kairys žibintas, posūkis, variklio dangtis, priekinis stiklas (I tomas, b. l. 28-29). Automobilis RENAULT ESPACE 2010-02-20 buvo apžiūrėtas papildomai, sugadinimo požymiai užfiksuoti fotolentelėse naudojant matavimo liniuotę (I tomas, b. l. 38-45).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2009-12-26 d. 22:09:33 val. kaltinamajam R. J. nustatytos 0,00 promilės (I tomas, b. l. 48).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 2020 matyti, kad R. J. po eismo įvykio - 2009-12-26 22:35 buvo blaivus (I tomas, b .l. 49).

Iš 2010-02-17 Parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad R. J. įvykio vietoje parodė vietas, kur jis pamatė bėgantį pėstįjį, kur buvo tuo metu jo vairuojamas automobilis, kur sustojo jo automobilis, kur nukrito pėstysis. Jo parodymai atitinka kaltinamojo parodymus teisme, kad jis pėstįjį pamatė pravažiuodamas “STOP“ liniją. (I tomas, b. l. 55-65).

Iš 2010-01-12 specialisto išvados Nr. G 48/10(04) matyti, kad R. J. buvo padaryti šie sužalojimai: kairio smilkinkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po minštaisiais galvos smegenų dangalais ir į kairės ausies būgnelio ertmę, kairės ausies trauminis uždegimas, poodinė kraujosruva kairės ausies srityje. Galvos smegenų sumušimo diagnozė nepatvirtinta specialiaisiais instrumentiniais tyrimais. R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio smilkinkaulio lūžio, kraujo išsiliejimo po minštaisiais galvos smegenų dangalais ir į kairę ausies būgnelio ertmę, kairės ausies trauminio uždegimo jo sveikta sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (I tomas, b. l. 69-70).

Iš 201-03-26 eksperimento protokolo matyti, kad užfiksuota, kaip liudytojas V. A. tris kartus bėgo 8 m atstumą, tokiu greičiu, kaip bėgo nukentėjusysis D. G. per pėsčiųjų perėją. Išmatuotas laiko vidurkis - 4,02 sekundės (I tomas, b. l. 103-104).

Iš 2010-03-19 eksperimento protokolo matyti, kaip liudytojas N. V. tris kartus bėgo 8 m atstumą, tokiu greičiu, kaip bėgo nukentėjusysis D. G. per pėsčiųjų perėją. Išmatuotas laiko vidurkis - 2,88 sekundės (I tomas, b. l. 108-109).

Iš 2010-01-25 parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad užfiksuota, kaip liudytojas B. B. įvykio vietoje parodė vietą, kur stovėjo jo maršrutinis autobusas eismo įvykio metu (I tomas, b. l. 130-134).

Iš 2010-03-01 specialisto išvados Nr. G 237/10(04) matyti, kad D. G. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, povoratlinkinė kraujosruva, kraujosruva dešinėje momeninėje ir pakaušinėje srityje, nubrozdinimai kairio žasto, kairio klubo ir dešinio kelio sąnario srityse. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurdodytam laikui, padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais, sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai be pašalinės jėgos poveikio. D. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl specialiais tyrimo metodais nustatyto smegenų sumušimo (I tomas, b. l. 153-154).

Iš 2010-03-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota apžiūra daiktų, rastų įvykio vietoje - mobiliojo telefono ir bato (I tomas, b. l. 158-162).

Iš 2010-09-20 Specialisto išvados Nr. 11-2339 (10) matyti, kad apskaičiuoti (nustatyti), koks buvo automobilio RENAULT ESPACE greitis pėsčiojo pertrenkimo metu, negalima. Automobilio RENAULT ESPACE vairuotojas R. J., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleistų iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja judantį pėstyjį. Jeigu pėstysis D. G. iki susidūrimo vietos bėgo ne didesniu kaip 13,9 km/h greičiu, o automobilis RENAULT ESPACE važiavo leistinu 50 km/h greičiu, tuomet automobilio RENAULT ESPACE vairuotojo R. J. veiksmai, - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl to pertrenkė pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį bėgusį D. G., - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. (II tomas, b. l. 23-26). Kad pėstysis iki susidūrimo bėgo didesniu kaip 13, 9 km/h greičiu, byloje duomenų nėra. Duodamas paaiškinimus teisme, specialistas V. V. savo išvada patvirtino. Į teisėjos klausimą jis atsakė, kad tam, jog pėstysis įveiktų nustatytą 8, 2 metrų atstumą iki susidūrimo vietos, automobilis, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, turėjo būti už 23-57 metrų iki susidūrimo. Situacija, kurią kaltinamasis nurodo, kad jis pėstyjį pamatė bėgant nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, kirsdamas “STOP“ liniją, nuo kurios iki susidūrimo vietos yra apie 8 m., t.y. toks pats atstumas, kurį turėjo į veikti ir pėstysis, susidūrimo galimybė yra nereali, nes pėstysis turėtų judėti tokiu pat greičiu, kaip ir automobilis, apie 40-50 km/h.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Jei Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (2011-01-11 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-73/2011). R. J., vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį RENAULT ESAPCE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“ ir praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Iš bylos duomenų matyti, kad R. J. veikė nusikalstamo nerūpestingumo pagrindu – nenumatė, kad į pėsčiųjų perėją gali išeiti pėstysis, dėl ko būtų sukelta avarinė situacija ir jam būtų padarytas sveikatos sužalojimas, tačiau, pagal veikos aplinkybes (tamsus paros metas, šlapia kelio danga, nereguliuojama sankryža labai judrioje miesto vietoje) ir savo asmenines savybes (ilgametė vairavimo patirtis), galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 str. 3 d.). Visgi, KET 51, 52, 55.4. punktai įpareigoja ir pėsčiąjį, nepriklausomai nuo to, ar jis važiuojamąją kelio dalį kerta pėsčiųjų perėjoje, ar sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, tai daryti saugiai, įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir jos greitį. Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. saugiai nesielgė – tamsiu paros metu šviesoforu nebereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ne ėjo, o bėgo, buvo apsirengęs tamsiais rūbais ir užsidėjęs kapišoną. Tačiau D. G. padaryti KET pažeidimai nustatytomis bylos aplinkybėmis nepaneigia R. J. atsakomybės dėl kilusių padarinių, nes kaltinamasis pažeidė KET taisykles, kurios buvo susijusios priežastiniu ryšiu su padarytais D. G. sunkiais sveikatos sutrikdymais. Nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl, vykdydamas KET 9, 133, 37 reikalavimus vairuotojas, matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tamsiu paros metu, itin judrioje miesto vietoje (Autobusų stoties-Prekybos ir poilsio centro “Saulės miestas teritorijoje), privalo būti itin atidus ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (2009-04-07 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-158/2009). Nors specialisto išvadoje Nr. 11-2339(10) yra pateikta nevienareikšmiška išvada dėl priežastinio ryšio tarp kaltinamojo, nukentėjusiojo veiksmų ir kilusių padarinių, visgi R. J. kaltę patvirtina specialisto teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad, kai pėsčiasis įžengė, įbėgo į važiuojamąją kelio dalį, automobilis buvo nuo 23 iki 57 m. iki susidūrimo vietos. Kad vairuotojas neturėtų visiškai jokios galimybės pamatyti per perėją bėgančio D. G., pėsčiasis turėjo judėti tokiu pat greičiu, kaip ir automobilis, tai yra apie 50-40 km/h., tai yra nerealu. Jo kaltę patvirtina ir liudytojų M. B., M. S. ir R. V. paaiškinimai, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas. Esant šiems įrodymams, kaltinamojo R. J. padaryti KET pažeidimai laikomi tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais ir padaryti esant nusikalstamam nerūpestingumui. Todėl jo kaltė dėl kelių transporto eismo saugumo pažeidimo yra įrodyta visiškai ir veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.