Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbtais, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 286 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016 m. lapkričio 30 d., apie 21.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,97 prom. girtumas), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui E. Č. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui G. K., atvykus pagal iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pabeldus į buto duris, stovėdamas už durų pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti pareigūnus, vėliau atrakinęs buto duris rankoje turėdamas kirvį, juo užsimojęs prieš pareigūnus ėjo link jų sakydamas „aš jus sukaposiu gaidžiai“, tačiau panaudojus specialiąsias priemones – ašarines dujas ir fizinę jėgą jis buvo paguldytas ant žemės, ir jo atžvilgiu buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai. Šiais savo veiksmais R. S. pasipriešino policijos pareigūnams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Kaltinamasis R. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kartais su juo gyvena jo sugyventinė Ž. bet ji pas jį būna retai. Vakar kartu su Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 20.00 val., Ž. jį nusiuntė į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Kol jis nuėjo į parduotuvę, Ž. kažkur išėjo, nes grįžęs namo jos nerado. Po kokių 10 min. grįžo ir Ž. Ji grįžo dar labiau išgėrusi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jis ją išvarė, pasakė, kad ji išeitų iš jo namų ir eitų miegoti pas savo motiną. Jis užsirakino namuose. Po kokių 10 min. atėjo iš matymo pažįstamas narkomanas, kuris pradėjo belsti jam į langus, į duris ir prašė pinigų dozei. Jis jam durų neatidarė ir nuėjo miegoti. Po kokios valandos vėl kažkas pradėjo belstis į langus ir į duris. Jis atitraukė užuolaidas pažiūrėti, kas ten atėjo, bet nieko nepamatė. Tuomet pagalvojo, kad vėl atėjo tas pats narkomanas, todėl paėmė į rankas kirvį ir atidarė buto duris. Atidaręs duris pamatė, kad tai policijos pareigūnai, užsimojo prieš juos kirviu. Ar vartojo prieš pareigūnus necenzūrinius žodžius nepamena, nes buvo labai neblaivus. Po to viskas vyko labai greitai, todėl nepamena, kaip pareigūnai jį sulaikė. Jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio, kad grasino pareigūnams kirviu. Alkoholį vartoja dažnai, beveik kiekvieną dieną (b. l. 27).

Liudytojas E. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patruliu G. K., 21.25 val. gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), iš namų išvarė sugyventinis, mušasi. Atvykus juos lauke pasitiko Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos sugyventinis R. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas labai agresyviai elgėsi, konfliktavo su ja ir vėliau išvijo iš namų, užsirakino bute ir durų niekam neatidarė. Kolega G. K. pabeldė į minėto buto duris, pasigirdo vyriškas balsas. Šaukiantis žodžius „Pidarai, eikit (necenzūrinis žodis)“. Prisistačius, kad tai policijos pareigūnai, buvo pareikalauta atidaryti duris. Pasigirdo durų rakinimo garsas, jie su kolega atsitraukė apie du metrus nuo durų. Atsidarius durims, tarpdury pamatė R. S., stovintį su kirviu dešinėje rankoje. R. S. užsimojęs kirviu pagrasino jį tuoj pat panaudoti prieš juos. Jis liepė jam kirvį padėti į šalį, nes kitaip bus panaudota spec. priemonė elektroimpulsinis prietaisas „taser“, tačiau į įspėjimą jis nereagavo ir su kirviu, iškeltu į viršų, judėjo prie jų, tuo pat metu vyr. patrulis G. K. panaudojo ašarines dujas, o jis ištraukė kirvį iš R. S. rankų. Panaudojus imtynių kovinius veiksmus R. S. buvo paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais. Pranešėja pareiškimą rašyti atsisakė, ant jos nesimatė fizinio smurto požymių, ji buvo labai girta, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėtu adresu yra gaunami iškvietimai ne pirmą kartą, pakankamai dažnai. Įvykio metu jis fiziškai nenukentėjo (b. l. 12-13).

Liudytojas G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas E. Č. (b. l. 16-17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Č. 2016 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 30 d., dirbant kartu su vyr. patruliu G. K., apie 21.25 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis mušasi. Atvykus į nurodytą vietą juos pasitiko Ž. D., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdamas girtas, konflikto metu buvo agresyviai nusiteikęs ir išvarė ją iš buto, užsirakino. Jiems priėjus prie durų, pasibeldus ir prisistačius policijos pareigūnais, jie pareikalavo, kad R. S. atidarytų duris, bet jie išgirdo keiksmažodžius. Vėliau išgirdo, kad asmuo atidaro duris. Atsidarius durims jie pamatė R. S., kuris dešinėje rankoje laikė kirvį ir užsimojo sakydamas „aš jus sukaposiu gaidžiai“. R. S. buvo garsiai įspėtas „Policija, mesk kirvį, nes bus panaudotos spec. priemonės“. Vyras į jų reikalavimą nereagavo ir toliau laikė kirvį užsimojęs. Prieš R. S. buvo panaudotos spec. priemonės - ašarinės dujos ir kovinių imtynių veiksmų pagalba kirvis buvo atimtas. R. S. buvo paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai. Apie įvykį buvo pranešta VPK OVS budėtojui. R. S. buvo pristatytas į 2 PK. Pranešėja Ž. D. nuo pareiškimo atsisakė ir pretenzijų savo sugyventiniui neturi (b. l. 8).

Iš prie tarnybinio pranešimo pridėtų fotonuotraukų matyti, jog jose užfiksuotas kirvis, kuriuo buvo kėsintasi į policijos pareigūnus (b. l. 9, 10).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. lapkričio 30 d., 21.25 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sugyventinis agresyviai elgiasi, sumušė ją. Vėliau BPC buvo registruota papildoma informacija apie patikrinimą, iš kurios matyti, kad asmuo išbėgo su kirviu ir puolė policijos pareigūnus, prieš jį buvo panaudotos spec. priemonės, asmuo sulaikytas ir pristatytas į PK (b. l. 4).

Iš fotolentelės matyti, kad joje užfiksuotas kirvis, kuriuo buvo kėsintasi į policijos pareigūnus (b. l. 7).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, jog 2016 m. lapkričio 30 d., 22.26 val. R. S. buvo nustatytas 1,97 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

R. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. S. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kartais su juo gyvena jo sugyventinė Ž., bet ji pas jį būna retai. Vakar kartu su Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 20.00 val., Ž. jį nusiuntė į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Kol jis nuėjo į parduotuvę, Ž. kažkur išėjo, nes grįžęs namo jos nerado. Po kokių 10 min. grįžo ir Ž. Ji grįžo dar labiau išgėrusi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jis ją išvarė, pasakė, kad ji išeitų iš jo namų ir eitų miegoti pas savo motiną. Jis užsirakino namuose. Po kokių 10 min. atėjo iš matymo pažįstamas narkomanas, kuris pradėjo belsti jam į langus, į duris ir prašė pinigų dozei. Jis jam durų neatidarė ir nuėjo miegoti. Po kokios valandos vėl kažkas pradėjo belstis į langus ir į duris. Jis atitraukė užuolaidas pažiūrėti, kas ten atėjo, bet nieko nepamatė. Tuomet pagalvojo, kad vėl atėjo tas pats narkomanas, todėl paėmė į rankas kirvį ir atidarė buto duris. Atidaręs duris pamatė, kad tai policijos pareigūnai, užsimojo prieš juos kirviu. Ar vartojo prieš pareigūnus necenzūrinius žodžius nepamena, nes buvo labai neblaivus. Po to viskas vyko labai greitai, todėl nepamena, kaip pareigūnai jį sulaikė. Kaltinamojo teigimu, jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio, kad grasino pareigūnams kirviu (b. l. 27). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojas policijos pareigūnas E. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patruliu G. K., 21.25 val. gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), iš namų išvarė sugyventinis, mušasi. Atvykus juos lauke pasitiko Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos sugyventinis R. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas labai agresyviai elgėsi, konfliktavo su ja ir vėliau išvijo iš namų, užsirakino bute ir durų niekam neatidarė. Kolega G. K. pabeldė į minėto buto duris, pasigirdo vyriškas balsas. Šaukiantis žodžius „Pidarai, eikit (necenzūrinis žodis)“. Prisistačius, kad tai policijos pareigūnai, buvo pareikalauta atidaryti duris. Pasigirdo durų rakinimo garsas, jie su kolega atsitraukė apie du metrus nuo durų. Atsidarius durims, tarpdury pamatė R. S., stovintį su kirviu dešinėje rankoje. R. S. užsimojęs kirviu pagrasino jį tuoj pat panaudoti prieš juos. Jis liepė jam kirvį padėti į šalį, nes kitaip bus panaudota spec. priemonė elektroimpulsinis prietaisas „taser“, tačiau į įspėjimą jis nereagavo ir su kirviu, iškeltu į viršų, judėjo prie jų, tuo pat metu vyr. patrulis G. K. panaudojo ašarines dujas, o jis ištraukė kirvį iš R. S. rankų. Panaudojus imtynių kovinius veiksmus R. S. buvo paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais (b. l. 12-13). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. Č. (b. l. 16-17). Be to, analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno E. Č. 2016 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8). Netikėti šiais policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes viso tyrimo metu jie buvo nuoseklūs bei išsamūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, be to, nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog policijos pareigūnai būtų linkę apkalbėti kaltinamąjį ir duoti jam nepalankius parodymus. Policijos pareigūnų parodymus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m. lapkričio 30 d., 21.25 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sugyventinis agresyviai elgiasi, sumušė ją. Vėliau BPC buvo registruota papildoma informacija apie patikrinimą, iš kurios matyti, kad asmuo išbėgo su kirviu ir puolė policijos pareigūnus, prieš jį buvo panaudotos spec. priemonės, asmuo sulaikytas ir pristatytas į PK (b. l. 4). Byloje esančioje fotolentelėje bei prie policijos pareigūno tarnybinio pranešimo pridėtose nuotraukose užfiksuotas kirvis, kuriuo buvo kėsintasi į policijos pareigūnus (b. l. 7, 9, 10). Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog įvykio metu R. S. buvo neblaivus, jam 2016 m. lapkričio 30 d., 22.26 val. buvo nustatytas 1,97 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 33). Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. S., būdamas neblaivus, policijos pareigūnams E. Č. ir G. K. atvykus pagal iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pabeldus į buto duris, stovėdamas už durų pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti pareigūnus, vėliau atrakinęs buto duris rankoje turėdamas kirvį, juo užsimojęs prieš pareigūnus ėjo link jų sakydamas „aš jus sukaposiu gaidžiai“, t. y. pasipriešino savo pareigas vykdžiusiems policijos pareigūnams (valstybės tarnautojams). Tokia R. S. veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.

Dėl R. S. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę R. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo grasinant panaudoti fizinį smurtą pasipriešinta valstybės tarnautojams). Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – R. S. yra nedirbantis (b. l. 44); administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 36-43), neteistas (b. l. 35). Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus kaltinamajam R. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, paskyrus viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. lapkričio 30 d., 22.08 val. iki 2016 m. gruodžio 1 d. 9.25 val. (b. l. 20, 21). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. pareiškė, jog jis su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme bei jos dydžiu sutinka (b. l. 46).

Nukentėjusiesiems E. Č. ir G. K. buvo išsiųsti pranešimai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 48), skundų bei prašymų negauta.

Kaltinamajam R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 29), kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, adresu Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (b. l. 19), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę - viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 30 d., 22.08 val. iki 2016 m. gruodžio 1 d. 9.25 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, adresu Vilniuje, Buivydiškių g. 20, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.