Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro Kosto Vinersko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2019-12-11 apie 13 val. 35 min., Varėnos r., Matuizų k., Statybininkų - Dzūkų gatvių sankryžoje vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį VOLKSWAGEN-VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo E. D. 2019-12-11 tarnybiniu pranešimu, kad 2019-12-11 dirbant su Veiklos skyriaus tyrėju V. A., 13:35 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Varėnos r., Matuizų k., Statybininkų g. ant šaligatvio užvažiavęs baltos spalvos Volkswagen Passat, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo stovintį su įjungtu varikliu ir įjungta avarine signalizacija pilkos spalvos lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Automobilio galinis dešinysis ratas buvo užvažiavęs už gatvės bortelio, priekinis dešinysis ratas buvo užklimpęs. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. V., kuriam nustatytas neblaivumas. (b. l. 12-15)

Įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis, kai 2019-12-11 buvo apžiūrėta vieta esanti Statybininkų ir Dzūkų gatvių sankryžoje, šalia Dzūkų g. esančio namo (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-30). Daiktų apžiūros protokolu bei fotolentelėmis buvo apžiūrėtas automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-81).

VĮ „Regitra“ informacija, kad automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas ir savininkas (duomenys neskelbtini). (b. l. 51)

VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, kad pagal pateiktus duomenis automobilio VW Passat Variant DTI, vidutinė rinkos kaina yra 1091 eurų (be PVM). (b. l. 68)

Nutarimu grąžinti daiktus, pakvitavimu, automobilis grąžintas (duomenys neskelbtini) direktoriui T. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 87-91)

Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0251, patikros sertifikato Nr. 1174741, 2019-12-11 V. V. pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, antruoju – 2,36 promilių neblaivumas. (b. l. 105)

Liudytojo V. B. parodymais, kad 2019-12-11 apie 13 val. 25 min. jis jo darbovietės (duomenys neskelbtini) automobiliu „Volkswagen Sharan“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini). Išvažiavus iš Kalno gatvės, pasuko link Dzūkų gatvės. Važiuojant Dzūkų gatve pamatė, kaip nuo Varėnos miesto pusės Statybininkų gatve atvažiavo pilkos spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, kuris įvažiavo į Dzūkų gatvę, privažiavo per daug arti gatvės bortelio. Automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas pradėjo važiuoti atbuline eiga ir užvažiavo ant bortelio galiniu ratu, jį pervažiavo ir įvažiavo į salelę, o priekiniu dešinės pusės ratu užklimpo. Jis tuo metu jau buvo išlipęs iš automobilio ir stebėjo, ką vairuotojas toliau darys. Vairuotojas mėgino išvažiuoti, tačiau išvažiuoti nepavyko, išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo, paprašė, kad jis jam padėtų išvažiuoti. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, eidamas link jo svyravo. Jis atsisakė jam padėti išvažiuoti ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iškvietė policijos pareigūnus. Visą laiką kol atvyko policijos pareigūnai, jis vairuotoją stebėjo. Per tą laiką vairuotojas alkoholio nevartojo. (b. l. 35-37)

Liudytojo M. P. parodymais, kad jis yra (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovas. Nuo 2019 m. rugsėjo m. dirba Varėnoje, čia turi statybos objektą. V. V. jų įmonėje įsidarbino nuo 2019 m. spalio mėn. pabaigos. Nuo 2019-12-09 V. V. buvo duotas (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis atvežtų darbininkus į objektą ir po darbo parvežtų į namus. 2019-12-11 apie 07.30 val. jam paskambino V. V. ir pasakė, kad į darbą neateis, nes motinos mirties metinės, reikia surasti kunigą. 2019-12-12 apie 12.00 val. jam paskambino (duomenys neskelbtini) direktorius T. P., kuris pasakė, kad įmonės darbininkas V. V. vairavo įmonei priklausantį automobilį būdamas neblaivus, policijos pareigūnai jį sulaikė, o įmonės automobilį pastatė į automobilių saugojimo aikštelę. (b. l. 45-47)

Liudytojo E. D. parodymais, kad 2019-12-11 dirbo kartu su Veiklos skyriaus tyrėju V. A.. Apie 13 val. 35 min. iš Alytaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad Varėnos r., Matuizų k., Statybininkų g. ant šaligatvio užvažiavęs baltos spalvos VW PASSAT, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo stovintį su įjungtu varikliu ir įjungta avarine signalizacija pilkos spalvos lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Automobilio galinis dešinysis ratas buvo užvažiavęs už gatvės bortelio, priekinis dešinysis ratas buvo užklimpęs. Vyras prisipažino, kad jis vairavo automobilį, taip pat nurodė, kad maždaug prieš valandą vartojo alkoholį. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. V., gim. 1973-03-21, gyv. Varėna, Savanorių g. 46-1. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. V. V. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, 13 val. 43 min. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,08 prom. neblaivumas. Po to buvo atlikti veiksmai, numatyti vairuotojo neblaivumo nustatymo akte. Apie 14 val. 08 min. buvo atliktas antrasis neblaivumo tikrinimas, V. V. buvo nustatytas 2,36 prom. neblaivumas. (b. l. 49-50)

Įtariamojo V. V. parodymais, kad jis kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus. Parodė, kad nuo 2019-10-20 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jam buvo priskirtas įmonei priklausantis automobilis VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vežioti darbininkus. 2019-12-11 jis nedirbo, buvo pasiėmęs išeiginę. 2019-12-11 būdamas namuose vienas gėrė alų 7,5 stiprumo. Išgėrė du 1 litro talpos butelius. Apie 13.30 val. nusprendė važiuoti pas draugus į Matuizų k. Važiavo (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu. Privažiavęs Matuizų kaime sankryžą, suko į kalną ir užvažiavo ant salelės. Bandė išvažiuoti, tačiau nepavyko. Kadangi buvo dienos metas, pro šalį važiavo automobiliai, ėjo žmonės, kažkas iš jų turbūt paskambino policijai. Policijos pareigūnas jo paklausė, ar jis vairavo automobilį. Atsakė, kad jis vairavo. Tada policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Jam buvo nustatytas apie 2 promiles neblaivumas. (b. l. 127-129)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamojo V. V. veika kvalifikuota pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Kaltinamajam V. V. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra žinomi, tai, kad jam buvo nustatytas neblaivumas, patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai.

Kaltinamasis V. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Už administracinius teisės pažeidimus baustas 2015-04-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163(2) straipsnio 5 dalį (neteisėtai įgijo ir savo namuose laikė cigaretes, kurios nepaženklintos numatyto pavyzdžio banderolėmis, paskirta bauda sumokėta, b. l. 99-100). Nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis kaltinamasis dirba, teistas, teistumas išnykęs.

Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę. Už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina BK 64-1 straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis, gavęs pranešimą apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė baudos dydį sumažinti, skiriamą baudą išdėstyti dalimis.

Kaltinamojo prašymas jam skiriamą bausmę - baudą sumažinti netenkinamas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už tai, kad neteisėtai įgijo ir savo namuose laikė cigaretes, kurios nepaženklintos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (2,08 promilės – vidutinis girtumo laipsnis), vairavo transporto priemonę Varėnos r., Matuizų k., Statybininkų – Dzūkų sankryžoje bei pats apklausos protokole patvirtinęs, kad būdamas namuose vienas gėrė alų 7,5 stiprumo. Išgėrė du 1 litro talpos butelius ir tada nusprendė važiuoti (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu pas draugus į Matuizų k. v. V. pats patvirtinęs, kad buvo dienos metas, pro šalį važiavo automobiliai, ėjo žmonės, todėl akivaizdu, kad jis kėlė didelį pavojų savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei.

Kaltinamojo prašymas jam skiriamą bausmę - baudą sumokėti dalimis, tenkinamas. Analizuojant bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatomas ilgesnis tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), tačiau V. V. nurodęs, kad sumokėti baudos iš karto negalėtų dėl sunkios materialinės padėties (jis slaugė neįgalią mamą, todėl negavo pajamų), todėl V. V. nustatytinas ilgesnis, t. y. 12 (dvylikos mėnesių) baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281-1 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Šiuo atveju V. V. ryžosi vairuoti transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (pirmuoju bandymu buvo nustatytas 2,08, o antruoju 2,36 promilės girtumas). V. V. įtariamojo apklausos protokole nurodęs, kad jis išgėręs alkoholio nutarė važiuoti pas draugus į Matuizų kaimą, (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu.

Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. V., jo veiksmus, asmenybę bei atsižvelgiant į atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam sugriežtinimą, V. V. tikslinga ir būtina taikyti uždraudimą naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – dvejiems metams. Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Vairuotojų registro įrašo peržiūroje pažymėta, jog V. V. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jokie specialiosios teisės suvaržymai nenurodyti (b. l. 104).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volkswagen VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas - (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 51). Daugelyje dokumentų yra nurodoma, kad buvo vairuojamas automobilis VW Passat, tačiau vadovaujantis registro duomenimis konstatuotina, jog šio automobilio markė yra ,,Volkswagen VW“. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio reglamentavimu. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, - pereina į valstybės nuosavybę. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad kai turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, automobilio vertė yra 1091,00 Eur (be PVM). Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad konkrečiu atveju turtas – automobilis, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, priklauso (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamasis dirba. Teismas laiko, kad teisinga būtų turto – automobilio, kuris yra grąžintas teisėtam jo savininkui (duomenys neskelbtini) direktoriui nekonfiskuoti, tačiau iš kaltinamojo išieškoti valstybei konfiskuotino turto - automobilio vertę, t. y. 1091,00 Eur.

Byloje prašoma priteisti iš V. V. proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidas nuo 2019-12-11, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui). Alytaus apskrities VPK pateikė pažymą, kad transporto priemonės nuvežimo išlaidos yra 60,50 Eur, saugojimo išlaidos nuo 2019-12-11 skaičiuojant po 1,21 Eur už parą (b. l. 55). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į teisinį tokių išlaidų atlyginimo reglamentavimą, į faktiškai patirtas išlaidas, kurios yra nulemtos išskirtinai tik pačio kaltinamojo veiksmų (vairavo automobilį neblaivus, buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilis turėjo būti nuvežtas kaip kliūtis saugiam eismui, apsaugant asmens turtą nuo fizinio sugadinimo, taip pat užtikrinant galimo konfiskavimo įvykdymą), nusprendžia transporto priemonės nuvežimo bei saugojimo išlaidas priteisti iš kaltinamosios.

V. V. buvo laikinai sulaikytas 2019-12-11 13:43 val. BPK 140 straipsnio tvarka (b. l. 113), paleistas iš sulaikymo 2019-12-12 12:08 val. (b. l. 132), šis laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Tyrėjos Raimondos Čilčiūtės nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b. l. 134-135)

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 281-1 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad V. V. paskirta 50 MGL – 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Į bausmės laiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio sąlygomis įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-12-11 iki 2019-12-12 (vieną parą), ją prilyginant 2 MGL baudos.

Nustatyti V. V. 12 (dvylikos) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą (per šį terminą bauda gali būti mokama ir dalimis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda.

Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą V. V. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. V. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1091,00 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt vieno euro) sumą, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

Priteisti iš V. V. proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidas nuo 2019-12-11, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) dienos. Proceso išlaidos savanoriškai turi būti sumokėtos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT887044060007907118 AB SEB banke per vieną mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Dėl priverstinio proceso išlaidų išieškojimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti V. V. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Išaiškinti V. V., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei V. V. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.