Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiesiems ir privatiems kaltintojams G. V. ir P. V., jų atstovei advokatei Lionei Musteikienei, kaltinamajai V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje privataus kaltinimo tvarka V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-14 teismui pateiktame nukentėjusiųjų G. V. ir P. V. skunde privataus kaltinimo tvarka V. V. buvo kaltinama tuo, kad ji 2012-09-26, daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), LNK televizijos laidos „24 valandos“ darbuotojų bei S. K. akivaizdoje, pasakė, kad nukentėjusieji grobia iš anūkės, o nukentėjusiųjų sūnus E. V. iš dukros, tačiau nenurodė, ką grobia, pasakė, kad nukentėjusioji G. V. anūkę vadina psichiškai nesveika, pasakojo, kad nukentėjusiųjų sūnus ją mušdavo, nes nukentėjusiųjų šeimoje taip priimta, kad jie nieko baisaus dėl to nemato, kad P. V. mušdavo G. V., kad nukentėjusieji ją yra parsivežę sumuštą ir daug kitų tikrovės neatitinkančių teiginių, filmuota medžiaga su šiais V. V. išsakytais tikrovės neatitinkančiais teiginiais buvo parodyta per LNK televiziją, 2012-10-18 laidoje „24 valandos“, šie V. V. teiginiai įžeidė nukentėjusiųjų garbę ir orumą, sutriko sveikata dėl patirtos nervinės įtampos, patyrė pažeminimą, gėdą, todėl yra pagrindo manyti, kad V. V. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius.

Kaltinamoji V. V. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji 2012 m. rudenį buvo išsikvietusi laidos „24 valandos“ žurnalistus, nes E. V. nebuvo atidavęs vaiko daiktų, nelankydavo dukros, tik skųsdavo ją Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad ji neleidžia jam lankyti dukros. Ji su žurnalistais nuvažiavo pas E. V. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems bebendraujant su E. V. atvažiavo ir nukentėjusieji, ji mano, kad nukentėjusiuosius išsikvietė pats E. V.. E. V., kai jie dar gyveno kartu, jai yra ne kartą sakęs, kad jo tėvas P. V. mušdavo jo motiną G. V., ir tai ji pasakė televizijos darbuotojams. Dėl nukentėjusiųjų ir E. V. grobimo iš dukros/anūkės – taip ji pasakė, tačiau ji ne taip išsireiškė, gal nemokėjo pasakyti, bet ji norėjo pasakyti, kad E. V. neatidavė visų dukros daiktų – rūbų, lovytės ir pan. G. V. yra jos brolio vaikus išvadinusi debilais, nesveikais, jos dukrą išvadinusi sergančia autizmu, vandene, nesveika, ją pačią išvadinusi psichiškai nesveika. Ji televizijos darbuotojams sakė, kad G. V. jos dukrą vadino psichiškai nesveika. E. V. ją mušdavo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų ji neturi, tik yra liudytojų, kurie matė.

Nukentėjusysis P. V. parodė, kad datų nepamena, galėjo būti 2012-09-26, nuvyko pas sūnų, kuris gyvena daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir namo kieme pamatė atvykusią LNK televiziją ir palink daug susirinkusių žmonių. Kaltinamoji rėkė prieš kameras viešai apšmeiždama jį ir nukentėjusiąją G. V., kad jie iš anūkės grobia. Kai jie atvyko buvo kaltinamoji ir jos motina S. K., jo sūnus ir LNK žurnalistai. Kaltinamoji šnekėjo, kad jie iš anūkės grobia, kas jie per žmonės, kad jis savo žmoną muša, kad taip yra įpratę elgtis. Tai labai paveikė jo sveikatą ir po kurio laiko iš pergyvenimo buvo paguldytas į reanimacijos skyrių, nes sunegalavo širdis. Kaltinamoji viešai sakė, kad jis muša savo sutuoktinę. Kaltinamoji sakė, kad G. V. liepia savo sūnui E. V. mušti savo žmoną, sakė, kad jie yra ją parsivežę sumuštą. Tikrovės neatitinkantys teiginiai, jog jie nori padaryti anūkę psichiškai nesveiką. Viskas vyko daugiabučio namo kieme, kiti žmonės – namo gyventojai, matė, buvo didelis susidomėjimas.

Nukentėjusioji G. V. parodė, kad 2012-09-26 netikėti atvažiavo pas sūnų į daugiabučio namo kiemą ir rado LNK televizijos atstovus, V. V. ir jos mamą S. K.. V. V. ją išvadino grobike, sakė, kad ji grobia iš savo anūkės, o sūnus gobia iš savo dukros, suprato, kad jie grobia kažkokius daiktus ar pinigus. Pradėjo sakyti ant jos vyro, kad jis pastoviai mušdavo ją, o ji nekreipdavo į tai dėmesio. Tai ji laiko didžiausiu įžeidimu, kad taip yra nuvertinta. Jų šeimoje nebuvo jokio smurto, jie gražiai nugyveno. Dar laidos pabaigoje buvo parodyta, kad ji liepia savo sūnui kaltinamąją mušti. Po laidos parodymo kaimynai, kurie pažįsta, giminės, artimieji žinojo, kad tai netiesa, kad tai yra šmeižtas, bet mažiau pažįstantys žmonės pradžioje būdavo susitinki ir galvoji, ką apie juos mano. Buvo pasakyta, kad ji anūkę vadina psichiškai nesveika. Gal nesuprato jos pasakytų žodžių, nes ji sakė, kad mergaitę reikia nuvesti neurologą, nes mergaitė mažai kalba pagal savo amžių ir buvo nuvesta, buvo pripažintas sutrikimas, bet tai nereiškia, kad ji psichiškai nesveika. Daugiabučio namo gyventojai buvo susidomėję ne tik pro langus, bet ir kieme stovinčių žmonių buvo.

Liudytojas E. V. parodė, kad buvo iškviesta televizijos laida „24 valandos“, tiksliai datos nepasakys, žino, kad metai po jų su kaltinamąja santuokos nutraukimo. Filmavimo metu kaltinamoji pasakė neteisingų teiginių apie jo tėvus. Viskas vyko jo gyvenamojoje vietoje, daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Be jo kieme dar buvo kaltinamoji, jos mama, jo tėvai, filmavimo grupė (operatorius ir laidos vedėja) ir praeinantys žmonės – kaimynai. Vykstant diskusijai kaltinamoji teigė, kad jis vaiko nelanko, kad seneliai vaiką apvaginėja, bando padaryti psichiškai nesveiką, kad jis augo tokioje šeimoje, kur buvo smurtaujama, kad jo šeimoje tai priimtina ir nieko čia tokio. Kaltinamoji, nors pažodžiui neatkartos, sakė, kad G. V. daro vaiką psichiškai nesveiką, kad jis smurtautojas, kad P. V. mušdavo G. V.. Iš kaltinamosios žodžių turinio buvo galiam suprasti, kad P. V. mušdavo G. V.. Po to filmavimo tėvukui buvo pablogėjusi sveikata. Jo tėvai jam sakydavo „kaip dabar mums jaustis, Joniškis mažas miestelis, visi žmonės pažįsta“. Mamai taip pat blogai ir dabar ligoninėje gulėjo. Kas pažįsta jų šeimą, jų nuomonė tokia, kaip žmogus gali kalbėti netiesą. Artimųjų ir juos gerai pažįstančių žmonių nuomonės tas įvykis nepakeitė.

Liudytoja S. K. parodė, kad rudenį kaltinamoji V. V. buvo išsikvietusi laidos „24 valandos“ žurnalistus. Ji su kaltinamąja ir laidos žurnalistais nuvažiavo pas E. V. į namus, laukė jo lauke. Vėliau atvažiavo P. V. ir G. V.. Filmavimo metu kaltinamoji pasakė, kad „nenorėkit, kad aš irgi taip gyvenčiau“, kad E. V. yra sakęs, kad jo mama „gauna į kailį“ nuo P. V., bet vis tiek gyvena. Filmavimo metu kaltinamoji V. V. nesakė, kad nukentėjusieji grobia iš savo anūkės, o tėvas iš savo dukros, nes nieko iš jos ir negali pagrobti. Kaltinamoji V. V. filmavimo metu sakė, kad nukentėjusioji G. V. savo anūkę vadina psichiškai nesveika. Pati nukentėjusioji G. V. ją yra išvadinusi aferiste, beprote, o jos anūkus – daunais, debilais, o anūkę – psichiškai nesveika, autizmu ir vandene sergančia. Kaltinamoji V. V. nesakė apie tai, kad nukentėjusioji G. V. liepė savo sūnui E. V. mušti savo žmoną, t. y. V. V.. Ne V. V. sakė, kad ją yra pasivežę sumuštą, o taip sakė ji, nes yra buvę, kad ji parsivežė nėščia sumuštą V. V. iš nukentėjusiųjų.

Iš UAB „Laivas ir nepriklausomas kanalas“, pateikto kompaktinio disko matyti, kad jame yra užfiksuotas laidos „24 valandos“ 2012-10-18 vaizdo įrašas. Peržiūrėjus laidos vaizdo įrašą matyti, kad siužeto pradžioje S. K. pasakė „apie mušimą jau nebekalbu, nėščią parsivežėm sumuštą“, po šio teiginio siužete rodoma, kaip kaltinamoji V. V. aiškina, kad buvo ji nėščia, pasiliko pas mamą, kitą dieną E. V. su tėvais atvažiavo atsiprašyti, prižadėjo „aukso kalnus“ ir ji tuo patikėjo. Kaltinamoji pirmiausia su liudytoju E. V. kalbėjo apie tai, kad jis šmeižia jos dukrą, kad jų dukra serga autizmu, nors yra medicininės išvados, kad jų dukra yra psichiškai sveika, į tai liudytojas E. V. atsako, kad yra įtariama, kad jų dukra turi raidos sutrikimų ir serga vandene. Šis pokalbis tarp kaltinamosios ir E. V. vyko dar neatvykus nukentėjusiesiems. Atvykus nukentėjusiesiems kaltinamoji jiems pasakė „Jūs psichiškai nesveika anūkę laikot, kaip Jūs galit? Aš stovėsiu už savo vaiką. Yra pažymos, kad ji sveika“. Po to, kaltinamoji nukentėjusiajai G. V. pasakė „Jūs nuo savo anūkės grobiat, tėvas nuo savo vaiko“, į tai G. V. atsakė „Klausyk, Violeta, juk pati pasiėmei jau išvažiuodama“, kalba vyksta apie vaiko daiktus. Vėliau kaltinamoji V. V. nukentėjusiajai G. V. pasakė „Jumis jeigu vyrs ... gal Jums davė, jeigu jisai mane muš“. Nukentėjusiajai G. V. pradėjus kalbėti, kad tai netiesa, kad ją vyras muša, kaltinamoji V. V. paaiškino, kad taip jai sakė jų sūnus E. V.. Vėliau rodoma, kaip kaltinamoji V. V. žurnalistei pasakojo, kad E. V. buvo nuvažiavęs pas kaltinamosios tėvą į darbovietę Joniškyje ir E. V. motina, t. y. nukentėjusioji G. V., sakė „duok į kailį“, žurnalistė patikslino, kad ar taip motina moko sūnų, kaip elgtis su moterimi, tai kaltinamoji patvirtino. Vėliau kaltinamoji V. V. pasakė, kad E. V. yra jai pasakojęs, kad „jo mama gaudavo iš tėvo, ji išaugino tris vaikus ir nieko blogo niekas nematė“ (59 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013).

Šmeižimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti, apšmeižti. Byloje nėra duomenų, kad V. V. būtų turėjusi tikslą 2012-09-26 kviesdama laidos „24 valandos“ kūrybinę grupę, tyčia apšmeižti, paniekinti ar pažeminti nukentėjusiuosius G. V. ir P. V.. Iš byloje esančių kaltinamosios V. V., liudytojos S. K. parodymų, 2012-10-18 parodytos laidos „24 valandos“ vaizdo įrašo akivaizdu, kad laidos „24 valandos“ kūrybinė grupė buvo kviečiama ne dėl nukentėjusiųjų G. V. ar P. V., o dėl jų sūnaus E. V.. Pačioje pokalbio su žurnalistais pradžioje V. V. pasakė, kad yra problema, nes buvęs vyras meluoja, kad ji neleidžia jam lankyti dukros ir Vaiko teisių apsaugos skyriui apie tai rašo skundus, nors jis pats nelanko, nesidomi ir nevažiuoja pas dukrą, vėliau iš siužeto aišku, kad V. V. su laidos žurnalistais nuvažiuoja pas E. V., siekdama atsiimti iš buvusio sutuoktinio nepilnametės dukters lovytę, kitus daiktus. Nukentėjusieji G. V. ir P. V. į jų sūnaus E. V. gyvenamąją vietą atvažiuoja jau prasidėjus konfliktui tarp jų sūnaus E. V., kaltinamosios V. V. ir jos motinos S. K.. Tai patvirtina, kad V. V., kviesdamasi žurnalistus, neturėjo tikslo apšmeižti nukentėjusiuosius, t. y. jos veikoje nebuvo tiesioginės tyčios.

Tiek pati kaltinamoji, tiek byloje esantis laidos „24 valandos“ vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamoji nuketėjusiųjų atžvilgiu išsakė žodžius „Jūs nuo savo anūkės grobiat, tėvas nuo savo vaiko“, į tai nukentėjusioji G. V. atsakė „Klausyk, Violeta, juk pati pasiėmei jau išvažiuodama“ ir kalba vyksta dėl daiktų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta, kad tarp kaltinamosios, jos buvusio sutuoktinio E. V. ir jų tėvų, iki laidos filmavimo vyko konfliktai dėl dukros (anūkės) lankymo, jos sveikatos būklės, dukros (anūkės) daiktų atsiėmimo iš E. V., kad tuo metu tarp konflikto šalių buvo stresinė situacija, kurios metu pakeltu tonu kalbėjo beveik visi konflikto dalyviai, laikytina, kad kaltinamoji, kaip ji ir patvirtino teismo posėdžio metu, netinkamais žodžiais suformulavo mintį, kad E. V. negrąžinant dukros daiktų, o E. V. tėvams, t. y. nukentėjusiesiems, užstojant jų sūnų, jų anūkė lieka be jai priklausančių daiktų. Nukentėjusieji, žinodami ir suprasdami, kad jų 2 metų amžiaus anūkė realiai nedisponuoja turtu, kuriuo ją aprūpina tėvai, tiesiogiai suprasdami kaltinamosios žodžius apie tariamą grobimą, perdėtai jautriai reagavo ir kaltinamosios jų atžvilgiu išsakytus žodžius ir juos palaikė šmeižimu.

Tiek pati kaltinamoji, tiek byloje esantis laidos „24 valandos“ vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamoji nuketėjusiųjų atžvilgiu išsakė žodžius „Jūs psichiškai nesveika anūkę laikot, kaip Jūs galit? Aš stovėsiu už savo vaiką. Yra pažymos, kad ji sveika“. Prieš tai laidos „24 valandos“ įraše užfiksuotas V. V. ir E. V. pokalbis apie tai, kad E. V. šmeižia dukrą, kad pastaroji yra psichiškai nesveika, nors yra medicininės pažymos patvirtinančios, kad jų dukra yra psichiškai sveika, E. V. sako, kad yra ar buvo įtariama, kad jų dukra serga raidos sutrikimu ir vandene. Iš šių aplinkybių, nukentėjusiųjų parodymų, teismas daro išvada, kad tarp konflikto šalių yra buvusi kalba apie V. V. dukros, nukentėjusiųjų anūkės galimą sirgimą psichine liga, tačiau teismas kartojasi, kad konfliktinėje situacijoje vienos konflikto šalies pasakyti žodžiai, kitos konflikto šalies perdėtai jautriai jie priimti, negali būti laikomi šmeižimu.

V. V. tiek teismo posėdžio metu, tiek laidos „24 valandos“ vaizdo įraše teigė, kad E. V. yra sakęs, kad P. V. mušdavo G. V.. Toks teiginys negali būti laikomas informacija, galinčia paniekinti ar pažeminti nukentėjusiuosius, kadangi tai iš esmės yra informacija apie E. V. ir jo išsakytus žodžius.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, daro išvadą, kad V. V. laidos „24 valandos“ išsakyti teiginiai apie nukentėjusiuosius P. V. ir G. V. negalėjo nukentėjusiųjų paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą jais. Nei vienas iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų nukentėjusiųjų nenurodė, kad po laidos „24 valandos“ parodymo per televiziją kas nors iš jų pažįstamų, kaimynų, giminių, būtų pakeitę nuomonę apie juos, ėmę apie pastarąjį blogiau galvoti, nepasitikėti P. ir G. V.. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistosios V. V. neigiami pasisakymai apie P. ir G. V. savaime negali būti vertinami kaip galintys paniekinti ar pažeminti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio prasme. Teismo nuomone, nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu veikimu, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina, kad V. V. siekė paniekinti ar pažeminti P. V. ir G. V. ir laidos „24 valandos“ metu pateikta informacija apie P. V. ir G. V. siekia tokį pavojingumo lygį, kad būtų taikomos baudžiamosios teisės priemonės, ir konstatuoja, kad V. V. veiksmuose nenustatyta jos tyčia paniekinti ar pažeminti P. V. ir G. V., pakirsti pasitikėjimą jais, todėl ji išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendė:

V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, kaltinamajai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.