- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- AN2-183-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02504-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. J. (toliau – apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. G. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. spalio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ANK 108 straipsnį 90 Eur dydžio bauda, jam skirtas įpareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018 m. lapkričio 3 d. atlyginti 150 Eur turtinę žalą. Nuobauda G. A. skirta už tai, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 12.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ G. A. buvo suteikta 150 Eur vertės konsultacija už kurią šis nesusimokėjo, nurodęs, kad eina nusiimti grynųjų pinigų, į kliniką negrįžo, tokiu būdu įvykdė vagystę sukčiavimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. A. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiamu 2019 m. sausio 15 d. nutarimu, tenkinęs G. A. skundą, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutarimą, kuriuo G. A. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog šiuo atveju tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. A. yra įžvelgiami civiliniai santykiai, susiklostę dėl galimų vartotojo teisių pažeidimų, kurie ginami civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeistų teisių gynimo būdai nėra apsunkinti, klinika savo galimai pažeistas teises gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog šioje administracinio nusižengimo byloje G. A. veikoje nenustatyti visi būtinieji pažeidimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymiai, administracinio nusižengimo bylą nutraukė, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t.y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutarimą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nurodo, kad iš byloje esančio G. A. ir L. A. skundo į Sveikatos apsaugos ministeriją bei į profesorės A. Bendrovos kliniką (dėl atseit netinkamų suteiktų paslaugų) yra matyti, kad šis skundas parašytas tik tada, kai G. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas policijoje. Iki tol jokių pretenzijų nei G. A., nei L. A. niekam neturėjo, tiesiog sutarę su suteiktos paslaugos kaina, pabėgo nesusimokėję, o skundus pradėjo rašyti tik po protokolo surašymo. Taip pat nurodoma, kad kaip matyti iš minėto skundo, rekomendaciją, kaip gydytis, jie su savimi atsinešė. Nurodoma ir tai, kvitai įmonėje žmonėms už paslaugas yra išrašomi, jie buvo išrašyti ir A. šeimai, bet jiems neįteikti, nes jie pabėgo nesusimokėję. Asmenims buvo paaiškinta, kad kol pinigų nesumokės, tol kvito negaus, tačiau pinigai nesumokėti iki šiol.Todėl prašo palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apskrities vyriausijo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus atstovė atsiliepime į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. J. apeliacinį skundą pareiškė, jog sutinka su skunde išdėstytais argumentais.
5. G. A., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atsiliepimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. J. apeliacinį skundą, prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą. G. A. mano, jog apeliantas teikia melagingus pareiškimus ir apgaulingus dokumentas, siekdamas įgyti lėšas už jo neteisėtai teikiamas paslaugas. G. A., dėstydamas aplinkybes dėl suteiktų paslaugų kokybės, jų teisėtumo, akcentuoja, jog apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad pinigų paėmimo kvito G. A. nėra gavęs. Šį kvitą turi tik policija, kuri leido su kvitu susipažinti tik po administracinio protokolo ir nutarimo surašymo, kai policijai buvo pateiktas atskiras prašymas dėl susipažinimo su bylos dokumentais. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad: „Po keleto dienų sulaukiau telefono skambučio iš kito numerio, nei bendravo telefonu su A. J. Asmuo, prisistatęs A. J., paklausė, kada apmokės už paslaugas. Aš atsakiau, kad apmokėsiu, kai gausiu sąskaitą-faktūrą. A.J. atsakė „supratau“.“ Taip pat byloje nustatyta, kad „Iki šios dienos nesame gavę jokios sąskaitos-faktūros ar kito finansinio dokumento už aprašytas neva suteiktas paslaugas.“. Pažymima, jog G. A. dokumentų iš apelianto nėra gavęs nei elektroniniu paštu, nei tiesiogiai. Jis prašė pateikti sąskaitą-faktūrą, kadangi joje būna informacija apie suteiktas paslaugas, įmonės rekvizitus bei sudarytų sutarčių informacija. Kadangi klinika tokios informacijos nesuteikė, jis (G. A.) paruošė raštišką pretenziją klinikai. Ruošiant dokumentus, buvo surašytas ANK protokolas ir nutarimas, todėl nutarties aplinkybes įtraukė į pretenziją klinikai. Klinika iki šiol nėra pateikusi jokio atsakymo į pretenziją. Nesulaukęs atsakymo iš klinikos ir išlaukęs privalomą 20 dienų terminą nuo pretenzijos išsiuntimo, jis (G. A.) skundą pateikė Valstybinės Akreditavimo Sveikatos Priežiūros Veiklai Tarnybai Prie Sveikatos Apsaugos Ministerijos, registruotą Nr. (duomenys neskelbtini). Jame prašė įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teisėtumą bei atitikimą LR sveikatos įstatymams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas G. A. skundą dėl Institucijos nutarimo bei spręsdamas dėl jo nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Apylinkės teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, apklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą G. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą A. J., liudytoją L. A. ištyrė visus duomenis, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos itin detaliai aprašė skundžiamame nutarime, palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, jog nenustatyti visi būtinieji pažeidimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymiai.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
9. ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t.y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarime išsamiai išanalizuotos tiek administracinėn atsakomybėn patrauko G. A., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. J. nurodytos aplinkybės, teisingai įvertinti tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu gauti duomenys, teismo priimtame sprendime padarytos išvados pagrįstos aktualia teismų praktika sukčiavimo bylose ir motyvuotos, su jomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, todėl jų detaliai nekartoja.
11. Apylinkės teismas, priimdamas procesinį sprendimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, kurio 3 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai numato, jog vartotojai turi teisę ginti pažeistas teises; kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Šio įstatymo 8 straipsnis numato, jog vartotojų teisių apsaugos sritys yra prekių pirkimas–pardavimas ir su jomis susijusios paslaugos, visos atlygintinos paslaugos, kai prekės įsigyjamos ar paslaugos teikiamos vartotojams. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatas homeopatijos paslaugos įeina į šio įstatymo taikymo sferą.
12. Iš bylos medžiagos matyti ir dėl to ginčo nėra, kad G. A. „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta 150 Eur vertės konsultacija, už kurią jis nesusimokėjo, nurodęs, kad eina nusiimti grynųjų pinigų ir į kliniką negrįžo. Teisme apklaustas G. A. paaiškino, kad radęs informaciją interneto svetainėje apie gydytojo homeopato A. J. teikiamas homeopatinio gydymo paslaugas elektroniniu paštu paprašė jo konsultacijos, suderino jos laiką, tačiau, atvykęs į konsultaciją, suabejojo homeopato naudojamos įrangos patikimumu (visiems organams patikrinti buvo naudojama aukšto dažnio dėžutė). Tyrimas truko apie 30 min, po to tyrimus atliko jo žmonai. Per tą laiką, kol tyrė žmoną, jis mobiliojo ryšio telefonu pasidomėjo ir išsiaiškino: buvo atliktas tyrimas A. J. atžvilgiu; aparatas neakredituotas Lietuvoje; aparatu negalima atlikti tyrimų. A. J. po tyrimo paprašė pinigų, bet jie grynųjų neturėjo. Sutarė, kad nueis iki bankomato. Grįždami nuo bankomato, pažiūrėjo receptą, kurį gydytojas A. J. išrašė. Ant recepto nebuvo antspaudo. Įsitikinęs, kad A. J. sukčius, pinigų nutarė nemokėti. Po pusvalandžio gydytojas jam paskambino. A. J. pasakė, kad pinigų nemokės. Nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir G. A. žmona L. A.. Tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad G. A. nusprendė nemokėti už, jo nuomone, fiktyviai suteiktas paslaugas po to, kai jos buvo suteiktos, t. y. kai grįždamas po pinigų išgryninimo, apžiūrėjo receptą. Tai, kad pareiškėjas neturėjo ketinimų apgauti A. J. patvirtina ir G. A. veiksmai bei elgesys. Jis gydytojui rašydamas elektroninį laišką klausė dėl paslaugų įkainių, nurodė savo vardą, pavardę, telefono numerį (b. l. 12), vizito metu abu su žmona nurodė ir darbovietes, be to sutuoktiniai nuėjo iki bankomato ir tik po to viską apsvarstę nusprendė nemokėti, suabejoję paslaugas teikusiu asmeniu ir jo naudojama įranga. Aiškindamas šį savo poelgį G. A. nurodė, kad pamanė, jog gydytojas sukčiauja, jo suteiktos paslaugos netinkamos, o jo kvalifikacija abejotina, teigė, kad paslaugos teikiamos fiktyviai, ne tuo aparatu, ne tame pastate, aparatas neregistruotas. Būdami pas gydytoją apie tai nekalbėjo, nes tuo metu dar nebuvo įsitikinęs. Tai, kad pareiškėjas buvo nepatenkintas paslaugų kokybe patvirtina ir ta aplinkybė, jog G. A. skundu kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. atliekamos medicinos praktikos (b. l. 75-80).
13. Taigi aptarti duomenys ir nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę šalių konflikto prigimtį tarp G. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimų vartotojo teisių pažeidimų, kurie ginami civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes administracinės teisės prasme nepakanka vien susitarimo nevykdymo. Tam, kad konstatuoti buvus apgaulę, reikalingas neabejotinos išankstinės tyčios nevykdyti įsipareigojimą nustatymas, o tokios aplinkybės G. A. tiriamoje veikoje nėra nustatytos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeistų teisių gynimo būdai nėra apsunkinti, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys duomenys liudijantys apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo iniciatyva (duomenys neskelbtini) departamente dėl šio įvykio liudytojos L. A. atžvilgiu buvo pardėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, todėl klinika savo galimai pažeistas teises gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Bylos duomenys leidžia teigti, kad G. A. veikoje nėra subjektyvaus požymio – kaltės, todėl nėra ir nusižengimo sudėties, numatytos ANK 108 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vagystė sukčiavimo būdu negali būti paremta vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kitaip vertina bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas.
14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skunde nurodyta aplinkybė, jog G. A. iki protokolo surašymo jokių pretenzijų neturėjo, o skundus pradėjo rašyti tik po protokolo surašymo nėra vada administracinei teisenai kilti, šiuo atveju minėta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes, kaip ir minėta, teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. vartotojui suteikia Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu ir šie teiginiai neturi esminės reikšmės padarytai pagrindinei išvadai G. A. veikoje nenustatyti visi būtinieji pažeidimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymiai.
15. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skunde, tiek G. A. atsiliepime dėstomos aplinkybės susijusios dėl suteiktų paslaugų kokybės bei teisėtumo klausimų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes kaip matyti iš bylos duomenų G. A. su skundu kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl jam suteiktų paslaugų kokybės ir teisėtumo įvertinimo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. atliekamos medicinos praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, o padarytos išvados paremtos aktualia teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Todėl apygardos teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog G. A. veikoje nenustatyti visi būtinieji pažeidimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymiai, todėl administracinio nusižengimo byla pagrįstai nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuodamas, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarimą nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.