- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-222-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01980-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- K. J.
- Nukentėjusysis
- A. I.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo A. I. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. J. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. veikdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 30 d., patalpinęs internetiniame puslapyje www.facebok.com melagingą skelbimą apie parduodamą žaidimo konsolę „Sony Playstation 5“ už 575 Eur sumą, kurios neturėjo, po to bendraudamas susirašinėjimo programa „Messenger“ nurodė parašiusiam pirkėjui A. I., kad jis parduoda žaidimų konsolę „Sony Playstation 5“ bei sutarus dėl žaidimų konsolės pirkimo sąlygų, nurodė pervesti rezervacijos mokestį - 200 Eur - į N. J. vardu esančią banko sąskaitą AB „Š. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), po to suklaidintas nukentėjęs A. I., manydamas, jog skelbime nurodytą žaidimų konsolę turės galimybę nusipirkti, 2020 m. gruodžio 30 d. 13.21 val. pervedė 200 Eur, kuri jam turėjo būti atsiųsta 2021 m. sausio 4 d.. Po to pagal susitarimą nukentėjęs A. I. turėjo pervesti likusią 375 Eur sumą, tačiau nurodytą dieną žaidimų konsolės neatsiuntė ir pinigų negražino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą A. I. priklausantį turtą - 200 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad K. J. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 3 dalyje nustatytų baudžiamojo nusižengimo požymių: objektyviosios pusės - apgaulės ir subjektyviosios pusės – tyčios.
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rolandas Juškevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: K. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 45 parų arešto bausmę. Nukentėjusiojo A. I. ieškinį palikti nenagrinėtą.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados aiškiai neatitinka bylos aplinkybių. Teismas byloje surinktus duomenis įvertino netinkamai, nepagrįstai vieniems įrodymams teikė prioritetą prieš kitus, atskirais atvejais savo teiginius grindė tik prielaidomis, todėl netinkamai vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis padarė neteisingas išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas byloje surinktų įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetą teikė išteisintojo K. J. parodymams ir jais vadovavosi, nors jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
3.2. Skunde pažymi, kad teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis K. J. nukentėjusiajam A. I. žaidimų konsolės „Sony Playstation 5“ neišsiuntė ne dėl to, jog norėjo pasisavinti jo pinigus, o dėl objektyvių priežasčių - t. y. ją jam turėjo atsiųsti tiekėjai į Lietuvą, tačiau procesas sustojo dėl galiojusio karantino. Nei teisminio nagrinėjimo metu, nei atliekant ikiteisminį tyrimą jokių objektyvių duomenų, kurie šias aplinkybes patvirtintų, nėra. K. J. parodymai yra nenuoseklūs, kiekvieną kartą užduodant papildomus klausimus, jis sugalvoja naujas, kitokias prekės užsakymo ir jos negavimo faktines aplinkybes, kurių negali patvirtinti įrodymais. K. J. viso proceso metu nenurodė kas yra tikrasis tiekėjas, iš kurio užsakinėjo „Sony Playstation 5“ žaidimų kompiuterį, nepateikė jokių duomenų apie įmonę, nors teigia, kad jis pardavė ne vieną Lietuvoje žaidimų konsolę ir buvo daromas ne vienas užsakymas. Išteisintasis nenurodo jokių tiekėjo duomenų ar tiekėjo pavadinimo. Abejotina, kad perkant ne vieną prekę, už kurios vieną vienetą jis tiekėjui turėjo sumokėti apie 500 Eur, nebuvo sudaromos jokios sutartys, nėra išlikę jokių oficialių užsakymų dėl prekių. Taip pat kelia abejones ir išteisintojo teiginiai, kad įmonė, iš kurios buvo užsakęs žaidimų kompiuterius, neturi savo internetinės svetainės.
3.3. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2021 m. sausio 21 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. 1. 69-138) pateiktų susirašinėjimų „Messenger“ programoje tarp išteisintojo K. J. ir nukentėjusiojo A. I., matyti, jog jokių ar panašių pokalbio aplinkybių, susijusių su prekės nepristatymu, kurias aiškino nukentėjusiajam, kai jis negavo prekės, K. J. teisminio nagrinėjimo metu nenurodė. Pokalbio su nukentėjusiuoju metu, K. J. vis nurodydavo, kad užsakyta prekė atkeliaus vis kitą dieną, nurodė, kad pats yra išvykęs į užsienį paimti prekės ir ją asmeniškai pristatys nukentėjusiajam (nors pagal gautus duomenis jis tuomet buvo Ukrainoje, o ne Ispanijoje, kur neva buvo užsakęs prekes). Šis susirašinėjimas rodo, kad buvo naudojama apgaulė prieš nukentėjusįjį, kad jis patikėtų K. J. ir nukentėjusysis pervedęs jam pinigus, vis laukė, kada jam bus pristatyta prekė, tačiau jos negavo.
3.4. Skunde pažymima, kad iš esmės vieninteliai duomenys, kuriuos teisminio nagrinėjimo metu pateikė išteisintasis K. J., yra mokėjimo nurodymas ir susirašinėjimas su E.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuosprendyje nėra pasisakyta pagal ką teismas sprendžia, kad pateiktas susirašinėjimas yra tikras, kaip teismas identifikavo susirašinėjimo šalis. Pažymėtina, kad iš išteisinamąjį charakterizuojančios medžiagos, t. y. administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2019 m. birželio 21 d. nutarimas, kur K. J. buvo skirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, pasinaudodamas „P. V.“ vardu, užsakė kambarį viešbutyje „B. I.“ dviems paroms ir atsiuntė netikrą pavedimo kopiją. Vertinant šiuos duomenis, negalima atmesti aplinkybės, kad teismui pateiktas susirašinėjimas yra netikras ir gali būti sukurtas paties išteisintojo.
3.5. Prokuroro teigimu, teismas nuosprendyje nurodė, kad K. J. versiją, jog jis užsakinėdavo prekes iš užsienio ir vėliau jas parduodavo klientams Lietuvoje, patvirtina ir 2021 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog N. J. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi jo sūnus K. J., priskirta kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaitoma (galimai prisijungiant prie internetinių prekių parduotuvių ar paslaugų teikėjų) su Vengrijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Estijos ir Lietuvos įmonėmis. Tokie teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti, teismas tik formaliai įvertino šiuos duomenis ir neaišku kodėl būtent sprendė, kad atlikti K. J. pavedimai buvo susiję su prekių pirkimu iš užsienio valstybių. Vertinant atliktus pavedimus užsienio valstybių įmonėms, būtina įvertinti jų turinį. Atliktų pavedimų sumos, kai kuriais atvejais yra labai nedidelės, pavedimai atliekami skirtingoms įmonėms, todėl abejotina, kad tai yra vykdomi atsiskaitymai už žaidimų kompiuterį „Sony Playstation 5“, kurį užsisakė nukentėjusysis. Kaip jau minėta žaidimų kompiuterio kaina, pagal išteisintojo parodymus, perkant iš jo tiekėjo, turėtų būti apie 500 eurų, tačiau nebuvo atliktas nei vienas tokio dydžio pavedimas įmonėms. Be to, atliktuose pavedimuose matyti įmonių pavadinimai. Vengrijos įmonei padarytas pavedimas, galimai už kelionę, kadangi „W. A.“ yra skrydžių paslaugas teikianti įmonė. Estijos įmonė yra pavežėjimo paslaugas teikiantis subjektas „B.“ (veikiantis ir Lietuvoje, taip pat ir Lietuvoje atsiskaitant su šia įmone bus rodoma, kad pavedimas atliktas Estijos įmonei). Nemaža dalis pavedimų atliekami Ukrainos įmonėms, taip pat yra netgi nusiimami grynieji pinigai pačioje Ukrainoje, matyti, kad kai kuriais atvejais yra atsiskaitoma už produktus, yra naudojamasi pavežėjo paslaugomis (U.) ir pan. Labiau tikėtina, kad šis banko išrašas rodo, jog K. J. buvo išvykęs į Ukrainą (ką ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė ir tėvas N. J., jog sūnus 2020 m. gruodžio gale išvyko į Ukrainą ir ten buvo apie savaitę laiko) ir ten atsiskaitinėjo už įvairias paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad K. J. pagal atliekamus mokėjimus Ukrainoje galėjo būti nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. sausio 10 d., o tai yra būtent tas laikotarpis, kada jis neva turėjo gauti žaidimų kompiuterį „Sony Playstation 5“ iš savo tiekėjo ir jį išsiųsti nukentėjusiajam. Be to, ir pats K. J. apklausų metu nenurodė jokių duomenų ar sąsajų, kad jis būtų bendradarbiavęs su tų šalių tiekėjais. Pažymėtina ir tai, jog K. J. teigė, kad turi užsienio valstybėse sąskaitų, tačiau nenurodė nei kokiose valstybėse, nepateikė jokių išrašų apie užsienio valstybių sąskaitose atliktas finansines operacijas užsakant prekes. Taigi, visi šie minėti duomenys visiškai nepatvirtina, jog K. J. užsakinėjo prekes ir vėliau jas parduodavo Lietuvoje, o kaip tik rodo, kad jis nebuvo Lietuvoje ir neketino vykdyti savo susitarimo su nukentėjusiuoju.
3.6. Prokuroro vertinimu, teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog iš N. J. banko sąskaitos, esančios AB „Š. B.“ 2020 m. sausio 12 d. pinigai įvairiomis sumomis buvo grąžinti ne tik nukentėjusiajam A. I., tačiau ir dar trims asmenims, patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog jis su draugu užsakinėdavo prekes iš užsienio ir pristatydavo prekes pirkėjams, tačiau dėl COVID 19 pandemijos buvo atšauktas ne vienas užsakymas, jis pats negavo žaidimų konsolės „Sony Playstation“, todėl negalėjo jos išsiųsti A. I.. Tokios išvados padarytos remiantis tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, kadangi minėti trys asmenys nebuvo apklausti, su jais nesiaiškinta, ar jie iš K. J. užsakinėjo kokias nors prekes, kokias konkrečiai, ar jie gavo užsakytas prekes, ką aiškino K. J. dėl nepristatytų prekių, už ką jiems buvo pervesti pinigai ir pan.
3.7. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad tarp K. J. ir nukentėjusiojo A. I. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka teisme, yra nepagrįsta. Šiuo atveju su teismu galima sutikti tik dėl to, kad nukentėjusysis A. I. žinojo išteisintojo vardą ir pavardę, taip pat, jam buvo žinoma išteisintojo tėvo vardas ir pavardė, tėvo banko sąskaita, bet daugiau jokių duomenų nukentėjusysis neturėjo. Nukentėjusysis nežinojo K. J. asmens kodo, telefono numerio, jo gyvenamosios vietos adreso. Kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka ieškovas privalo žinoti duomenis, kurie identifikuoja atsakovą, būtina žinoti atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kad jam būtų įteikti procesiniai dokumentai. Visų šių duomenų nukentėjusysis nežinojo. Be to, iš K. J. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad administracine tvarka jis baustas daugybę kartų, jam yra paskirta daug piniginių baudų, kurių jis nėra sumokėjęs. Taip pat, teisminio nagrinėjimo metu jis pats nurodė, kad: „turiu antstolių, todėl dėl antstolių negaliu Lietuvoje sąskaita naudotis. Turiu užsienietiškų sąskaitų, bet į jas eina ilgai pavedimai.“ Byloje aiškiai matyti, kad jis naudojosi ne savo banko sąskaita, o savo tėvo N. J., o šią aplinkybę patvirtino ir tėvas N. J.. Taigi, šie duomenys rodo, kad nukentėjusiojo teisių gynimas civilinio proceso priemonėmis būtų esmingai pasunkintas ir tikriausiai, jei ne šis baudžiamasis procesas, nukentėjusiajam padaryta žala vis dar nebūtų atlyginta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Regina Juškevičienė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o išteisintojo K. J. gynėja advokatė Marytė Vietaitė prašė skundą atmesti.
5. Kauno
apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su K. J. išteisinimu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
8. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
9. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl K. J. inkriminuoto sukčiavimo. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo išsamiai motyvuotos, todėl prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, būtent prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis, subjektyvia nuomone. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokuroras, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.
10. K. J. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (pakeitus kaltinimą), tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė kaltinamąjį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad tarp kaltinamojo K. J. ir nukentėjusiojo A. I. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka teisme, kadangi nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis, kaltinamasis nuo nukentėjusiojo nepasislėpė, jie tarpusavyje susirašinėjo programoje „Messenger“, kaltinamasis savo kontaktinių duomenų neslėpė, todėl nukentėjusiojo pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka nėra apsunkintas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. J. veiksmuose nagrinėjamu atveju nėra BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.
11. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie skolininko asmenybę ar jo turtą. Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019).
12. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019 ir kt.). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformuotų iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).
13. Nagrinėjamu atveju tampa svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, laikyti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-170-895/2018).
14. Byloje nustatyta, kad K. J. ir A. I. per programėlę ,,M.“ susitarė dėl žaidimų konsolės „Sony Playstation 5“ pirkimo, K. J. nurodė pervesti rezervacijos mokestį - 200 Eur į savo tėvo N. J. banko sąskaitą. Nukentėjusysis A. I. pervedė prašomus 200 Eur (kitą dieną dar 375 Eur) į išteisintojo tėvo N. J. sąskaitą, tačiau prekės negavo. Šių aplinkybių neginčija nei K. J., nei pinigus pervedęs A. I.. Vis dėlto, dėl tokio sandorio vertinimo proceso dalyvių nuomonės išsiskiria. K. J. teigimu, jis su draugu užsakinėjo prekes iš užsienio ir pristatydavo jas pirkėjams Lietuvoje, tačiau dėl koronaviruso infekcijos COVID-19 susidarė situacija, dėl kurios A. I. negavo prekės. Nurodė, kad sužinojęs, kad yra atšauktas jo užsakymas dėl žaidimų konsolės „Sony Playstation 5“, jis 375 Eur pervedė A. I., o 200 Eur turėjo pervesti firma, iš kurios jis pirko žaidimų konsolę. Vis dėlto, nukentėjusiojo A. I. teigimu, iš pradžių prekę kaltinamasis žadėjo atsiųsti per dvi savaites, vėliau – pats atvežti, po to vis atidėdavo. Prekės, kurią įsigijo iš K. J., jis negavo, todėl suprato, kad yra apgautas.
15. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad K. J. parodymai yra nenuoseklūs, kaskart nurodomos vis kitokios prekės užsakymo ir jos negavimo faktinės aplinkybės, kurių negali patvirtinti įrodymais. Nors K. J. parodymai išties proceso metu kito, kiekvienos apklausos metu nurodant naujas aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis/įtariamasis turi teisę viso proceso metu atsisakyti duoti parodymus, pakeisti savo paties anksčiau duotus parodymus, siekiant apsiginti nuo pareikštų kaltinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas ir įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Nors išteisintasis K. J., kaip teisingai skunde teigia prokuroras, nenurodė konkrečių fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais, anot jo, buvo susitarta dėl žaidimų konsolės pirkimo, tačiau išteisintasis į bylą pateikė rašytinį įrodymą, sudarantį pagrindą manyti, kad žaidimų konsolė, vykdant A. I. užsakymą, iš tiesų buvo užsakyta, t. y. susirašinėjimą el. paštu su E. (2 t., b. l. 27-28) iš kurio matyt, kad K. J. teiraujasi dėl užsakyto ,,Sony Playstation 5“ A. I.. Kartu akcentuotina, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Taigi, lieka nepaneigta išteisintojo versija, kad žaidimų konsolės nukentėjusiajam nepavyko pristatyti dėl koronaviruso infekcijos COVID-19. Nors apklausiamas apylinkės teisme K. J. pripažino kaltę, kad elgėsi neatsakingai, nes gavo pinigus iš nukentėjusiojo, tačiau pastarojo užsakymas buvo atšauktas dėl pandemijos ir jo nepavyko įvykdyti, pinigus nukentėjusiajam A. I. jis grąžino. Be to, nors išteisintasis kaltę pripažino, tačiau akcentuotina, kad asmens kaltę privalo patvirtinti ne tik jo paties parodymai, bet ir byloje esantys įrodymai.
16. Nagrinėjamu atveju prokuroras teigia, kad byloje esančių duomenų pakanka K. J. kaltei pagrįsti. Prokuroro teigimu, „M.“ programoje vykęs susirašinėjimas tarp išteisintojo K. J. ir nukentėjusiojo A. I. patvirtina, kad išteisintasis nenurodė jokių aplinkybių dėl prekės nepristatymo, buvo naudojama apgaulė prieš nukentėjusįjį, kad jis patikėtų K. J. ir, pervedęs pinigus, tikėtųsi gauti prekę. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, tarp šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad K. J. nukentėjusiojo prašė pervesti tik 200 Eur žaidimų konsolės rezervacijai, o likusius pinigus (375 Eur) nurodė pervesti tik tada, kai bus gauta prekė. Nepaisant to, nukentėjusysis A. I. pats rodė iniciatyvą kuo greičiau pervesti likusius pinigus, nors išteisintasis nereikalavo (1 t., b. l. 40-49). Antra, priešingai, nei teigia prokuroras, K. J. susirašinėjime nurodė, kad prekė vėluos, o kiek vėliau ir sutiko grąžinti sumokėtus pinigus. Kaip jau minėta, norint veiką, pasireiškusią prievolės nevykdymu, laikyti nusikaltimu, būtina įrodyti, kad išteisintasis sandorio metu naudojo esminę apgaulę, kuri nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą perduoti turtą, sąmoningai sudarė situaciją, kad jis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas bei jau sandorio sudarymo metu ketino nevykdyti savo įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės byloje surinktais duomenimis nebuvo įrodytos, todėl susidariusi situacija, kaip teisingai sprendė apylinkės teismas, gali būti vertinama tik kaip civiliniai teisinai santykiai, o ne kaip veika, atitinkanti BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam A. I. nebuvo apsunkinta galimybė prisiteisti K. J. sumokėtus pinigus civilinio proceso tvarka. Byloje esantys duomenys nepatvirtina išankstinės K. J. tyčios apgaule užvaldyti iš nukentėjusiojo gautus pinigus, jų negrąžinti, kadangi po pinigų pervedimo K. J. ir toliau susirašinėjo su nukentėjusiuoju, o po kiek laiko ir grąžino visus sumokėtus pinigus. Be to, akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis žinojo išteisintojo ir tėvo vardą, pavardę, banko sąskaitos numerį, tad galėjo pinigus atgauti civilinio proceso tvarka, kreipiantis į teismą. Ir nors, kaip teigia prokuroras, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nežinojo K. J. asmens kodo, telefono numerio, jo gyvenamosios vietos adreso, tačiau vien tai neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kadangi minėtus duomenis teismas gali išsiaiškinti savo iniciatyva, prašant besikreipiančiam asmeniui. Aplinkybės dėl K. J. administracinių nusižengimų, charakterizuojančios medžiagos, kad naudojosi savo tėvo N. J. banko sąskaita, priešingai, nei teigia skunde prokuroras, neapsunkina nukentėjusiojo teisių gynimo civilinio proceso priemonėmis, kadangi nukentėjusysis turėjo pakankamai duomenų inicijuoti tarp šalių kilusio ginčo sprendimą civilinio proceso tvarka.
17. Prokuroras apeliaciniame skunde išreiškia abejonę dėl byloje esančio K. J. susirašinėjimo su ,,E.“ tikrumo, kadangi K. J. administracine tvarka yra baustas už tai, kad jis užsakė kambarį viešbutyje „B. I.“ ir atsiuntė netikrą pavedimo kopiją. Vis dėlto, tai tėra tik prokuroro subjektyvi nuomonė ir daromos prielaidos, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių prokuroro keliamą abejonę šio susirašinėjimo tikrumu. Be to, pažymėtina, kad K. J. praeities teistumai ir padaryti administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja išteisintąjį, tačiau jie niekaip nepatvirtina jo kaltės nagrinėjamu atveju ir nėra susiję su šia byla. Pažymėtina, kad asmens kaltumas kiekvienu atveju turi būti nustatytas ir įrodytas, o ne preziumuojamas, todėl prokuroro argumentas dėl praeities administracinių nusižengimų, nelaikytinas K. J. kaltės įrodymu.
18. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad K. J. versiją, jog jis užsakinėdavo prekes iš užsienio ir vėliau jas parduodavo klientams Lietuvoje, patvirtina 2021 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog N. J. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi jo sūnus K. J., priskirta kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaitoma su Vengrijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Estijos ir Lietuvos įmonėmis (1 t., b. l. 159-169). Su šiais argumentais sutinka ir apygardos teismas. Iš byloje esančio N. J. banko sąskaitos išrašo matyti, kad, kaip teisingai pastebėjo prokuroras, atliktų pavedimų užsienio valstybių įmonėms sumos dažnu atveju yra labai nedidelės, pavedimai atliekami skirtingoms įmonėms, todėl tai nepatvirtina, kad mokėjimai vykdomi už žaidimų kompiuterį „Sony Playstation 5“. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis atsiskaitymų galimai buvo už skrydžių, pervežimo paslaugas, kadangi jie atlikti Vengrijos įmonei „W. A.“, kuri yra skrydžių paslaugas teikianti įmonė; Estijos įmonei ,,B.“, kuri teikia pavežėjimo paslaugas. Be to, dalis atsiskaitymų atliekami Ukrainos įmonėms, maitinio įstaigoms, grynieji pinigai nuimamai taip pat Ukrainoje, todėl labiau tikėtina, kad šis banko išrašas rodo, jog K. J. arba jo tėvas N. J. buvo išvykęs į Ukrainą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroru, kad N. J. banko sąskaitos išrašas nepatvirtina, jog K. J. užsakinėjo prekes ir vėliau jas parduodavo Lietuvoje. Be to, sutiktina su prokuroro nuomone ir dėl to, kad iš N. J. banko sąskaitos, esančios AB „Š. B.“ 2020 m. sausio 12 d. pinigai įvairiomis sumomis buvo grąžinti ne tik nukentėjusiajam A. I., tačiau ir dar trims asmenims, patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog jis su draugu užsakinėdavo prekes iš užsienio ir pristatydavo prekes pirkėjams. Nors N. J. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pinigų grąžinimas išties buvo atliekamas ir kitiems fiziniams asmenims, tačiau nėra aišku kokiu pagrindu buvo atliekamas pinigų grąžinimas, kokiomis aplinkybėmis, kadangi šie asmenys byloje nebuvo apklausti. Vis dėlto, akcentuotina, kad nagrinėjamu byloje esančių duomenų nepakanka K. J. kaltei pagrįsti. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys nepatvirtina K. J. išankstinės tyčios ir apgaulės, suklaidinant nukentėjusįjį A. I., o nesant šių nusikalstamos veikos požymių K. J. veiksmuose, nėra pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
19. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių civiliniai teisiniai santykiai būtų peraugę į baudžiamuosius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Laikomasi nuomonės, kad tiek bendrieji teisės principai, tiek ir pati baudžiamosios teisės paskirtis, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, nulemia tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013, 2K-470/2014, 2K-56-696/2018).
20. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Serie s A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime K. J. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, būtina vadovautis ir in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-96-788/2021). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šioje byloje nenustatyta, jog K. J. kokiu nors būdu naudojo apgaulę prieš A. I. ir taip apgaulės būdu įgijo svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą ir nepagrįstai apsunkino pažeistų teisių gynimo galimybę civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistas, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Kauno apygardos teisme buvo gauta garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl išlaidų už išteisintojo gynėjo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju procesas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundas, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, todėl iš K. J. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš išteisintojo K. J..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.