- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-146-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08398-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- T. D.
- Civilinis ieškovas
- R. P.
- Advokatai
- Nijolė Petraitienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.7.1Turto iššvaistymas (BK 184 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (300 Eur).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (300 Eur).
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. iš T. D. priteista 300 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš T. D. priteista 6,65 Eur proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, 2017 m. lapkričio 27 d. su R. P. sudaręs buto nuomos sutartį, pagal kurią jam laikinam naudojimuisi buvo perduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais be teisės daiktus realizuoti, tyčia neatlygintinai perleido teisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui R. P. priklausantį bute buvusį 300 Eur vertės šaldytuvą „Whirlpool“, tai yra tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad T. D. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių nekelia. Skirdamas bausmę teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti laisvės apribojimo bausme.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į piniginę baudą arba viešuosius darbus; leisti atlyginti nukentėjusiajai R. P. priteistą žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
3.1. Skunde nurodė, kad vykdant nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę jam bus apribota galimybė bendrauti su dukromis D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurios po skyrybų gyvena (duomenys neskelbtini), o jis pats (duomenys neskelbtini). Laisvu nuo darbo ir mokslų metu jis vyksta pas jas į (duomenys neskelbtini) ir tuo laikotarpiu būna su jomis ne savo gyvenamojoje vietoje. Tvirtina, jog pats jų atsivežti į (duomenys neskelbtini) neturi galimybės. Didžiąją laiko dalį dirba, vakarais mokosi (duomenys neskelbtini), po paskaitų grįžta apie 22.45 val. Be to, nuo gruodžio mėnesio turi planų papildomai dirbti vakarais, tačiau darbai šiuo metu dar yra derinami.
3.2. Prašyme dėl ilgesnio laiko priteistai žalai atlyginti nurodė, kad dėl sudėtingos jo finansinės padėties, mažo darbo užmokesčio bei atskaičiuojamų alimentų (teismo paskirta po 150 Eur kiekvienam vaikui) negalės ir nespės per 3 mėnesius įvykdyti teismo sprendimo. Todėl prašo jį nustatyti ne 3 mėnesiams, o 6 mėnesiams.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis T. D. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą ir prašo paskirti švelnesnę baudos arba viešųjų darbų bausmę, bei pratęsti priteistos žalos atlyginimo terminą. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
8. Pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam T. D. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
9. BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kaip jau buvo minėta, teismas, parinkdamas vieną iš atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių, privalo savo pasirinkimą tinkamai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju T. D. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
9.1. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas įvertino, jog buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuris buvo užbaigtas, taip pat buvo vertinta T. D. asmenybė – anksčiau teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko (1 t., b. l. 105–107), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 112–114), dirbantis (1 t., b. l. 111). Nors nuteistasis yra dirbantis ir prašė skirti jam baudos bausmę, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad baudos bausmės skyrimas nebūtų efektyvus, nes nuteistojo materialinė padėtis nėra gera, o vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą galima skirti baudą nuo 50 iki 2000 MGL, t. y. nuo 2500 iki 100 000 Eur, kas apeliantui būtų pernelyg didelė finansinė našta.
9.2. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirta laivės apribojimo bausmė ir su ja paskirti įpareigojimai (dirbti ar būti registrutam Užimtumo tarnyboje ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą) niekaip nevaržo nuteistojo galimybių gyventi pilnavertį gyvenimą, būti socialiai aktyviam, dirbti įvairiuose darbuose ar bendrauti su šeima. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytos bendrosios probuojamųjų pareigos, tame tarpe ir pareiga pranešti apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, todėl įvykdžius šią pareigą nuteistasis ir toliau galės bendrauti su kitame mieste gyvenančiais mažamečiais vaikais.
9.3. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas T. D. skiriamos bausmės dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į jam skiriamos bausmės rūšį ir pagrįstai sprendė skirti nuteistajam bausmę mažesnę nei BK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. D. taip pat prašė nustatyti ilgesnį terminą priteistai žalai atlyginti. Nurodė, kad žalą galėtų atlyginti per 6 mėnesius. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis turėjo pakankamai laiko bent iš dalies atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai, tačiau to nepadarė, nepateikė duomenų, kad atlygino bent dalį žalos. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad šiuo metu dirba, tikisi susirasti geriau apmokamą darbą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas trijų mėnesių terminas laikytinas proporcingu, adekvačiu ir yra pakankamas tokiam įpareigojimui įvykdyti.
11. Įvertinusi išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.