Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje Nr. 2-1901-480/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl sutarčių sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje keliamas civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo klausimas.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032545 11.2.3 bei 11.3 punktuose ir 2006 m. gegužės 4 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT032546 11.2.3 bei 11.3 punktuose išdėstytas sąlygas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio). Ieškovas taip pat prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015.

Atsakovas su ieškovo pareikštu prašymu nesutiko ir manė, kad nėra kliūčių nagrinėti šią bylą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015 pagal ieškovo BUAB „Forest brothers“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sumokėtų įmokų ir palūkanų priteisimo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2868-603/2015 pagal ieškovo BUAB „Forest brothers“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sumokėtų įmokų ir palūkanų priteisimo ir 2015 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą. Šiame sprendime Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad sutarčių 11.2.3 punkte išdėstytos nuostatos, kurias nagrinėjamoje byloje prašoma pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio), negali būti taikomos ieškovo atžvilgiu, nes jos gali būti taikomos tik lizingo sutarčių nutraukimo atveju, kai tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ginčo sutartis kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas.

Teismo vertinimu, nesustabdžius nagrinėjamos bylos, ateityje gali nepavykti išvengti prieštaringų sprendimų Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, o įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo priimtam sprendimui, procesas nagrinėjamu atveju būtų įvykęs be reikalo, todėl teismas pripažino, jog civilinę bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015, procesas nagrinėjamoje byloje gali būti beprasmis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad procesas nagrinėjamoje byloje yra beprasmis visais atvejais. Pateikdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje ieškovas turi vienintelį tikslą – susigrąžinti išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu sumokėtas įmokas. Sutartinių nuostatų ginčijimas yra tik priemonė, kuria pasinaudodamas ieškovas tikisi šį tikslą pasiekti. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015 ir yra pareikštas reikalavimas dėl sumokėtų įmokų susigrąžinimo. Taigi pagrindinis šalių ginčas yra sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015 ir nepriklausomai nuo to, koks bus apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo sprendimas minimoje byloje, procesas nagrinėjamoje byloje bus beprasmis. Kokius finansinius reikalavimus atsakovui gali reikšti ieškovas, bus atsakyta teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015. Teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, kuris būtų priimtas tik įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015, neturės jokios įtakos sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015 galiojimui ir atitinkamai ieškovo galimybėms susigrąžinti sumokėtas sutartines įmokas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bankroto proceso tikslus, kad bankroto procedūros privalo būti vykdomos ekonomiškai ir koncentruotai. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Akivaizdu, kad laukiant kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2868-603/2015 ir tik tuomet atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovo bankroto procesas užtruks nepagrįstai ilgai. Be to, nereikalingų teisminių procesų vedimas reiškia ir papildomas išlaidas ieškovui, o tai pažeidžia visų ieškovo kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, todėl visos su ieškovu susijusios bylos privalo būti išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (CPK 162³ str.). Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo yra išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.).

Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015 pagal ieškovo BUAB „Forest brothers“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sumokėtų įmokų ir palūkanų priteisimo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nesustabdžius nagrinėjamos bylos, ateityje gali nepavykti išvengti prieštaringų sprendimų Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

CPK 164 straipsnyje nustatyti fakultatyvūs bylos sustabdymo pagrindai, inter alia kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (4 punktas). Fakultatyvinių bylos sustabdymo pagrindų taikymas priklauso teismo diskrecijai, ši teismo teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiamas jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).

Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2868-603/2015, kurioje ieškovas pareiškė ieškinį dėl 2006 m. gegužės 4 d. išperkamųjų nuomos sutarčių Nr. LT032545 ir Nr. LT032546 nutraukimo pasekmių bei teigė, kad atsakovas nepagrįstai taikė sutarčių nuostatas, kuriose nurodyta, kad iki sutarčių nutraukimo ieškovo sumokėtos sutartinės įmokos ieškovui nėra grąžinamos. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl minėtų sutarčių nuostatų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015 priėmus atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjo, civilinei bylai Lietuvos apeliaciniame teisme suteiktas Nr. 2A-922-XX/2015, iki kurios išnagrinėjimo skundžiama nutartimi ir sustabdyta byla.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamos ir šiuo metu sustabdytos bylos ir paminėtos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos ratio decidendi yra itin panašus. Dėl to civilinės bylos Nr. 2A-922-XX/2015 išnagrinėjimo rezultatas gali būti reikšmingas sprendžiant šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Priimto procesinio sprendimo tikslas - išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.). Nagrinėjamu atveju sustabdžius bylos nagrinėjimą bus išvengta prieštaringų sprendimų susijusiose bylose priėmimo galimybės bei užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas, taip minimizuojant apeliacijos bei kasacijos tikimybę. Dėl to šioje situacijoje apelianto argumentai dėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, laikytini nepagrįstais, nes neatmestina, kad galutiniame rezultate būtent bylos sustabdymas gali lemti trumpesnį ginčo išsprendimo laikotarpį. Taip pat pažymėtina, kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B1-1044-221/2015 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis, kuria bankroto procesas, įsiteisėjus šiai nutarčiai, atsakovo UAB „Forest brothers“ atžvilgiu bus nutrauktas. Nors nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra įsiteisėjusi, ji apskųsta apeliacine tvarka, tačiau būtent minėtos bylos, o ne nagrinėjamos bylos, trukmė nagrinėjamu atveju lems bankroto proceso trukmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartimi yra pažeidžiami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, kad bankroto procedūros būtų vykdomos ekonomiškai ir operatyviai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo fakultatyvųjį pagrindą, jų nepažeidė, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties. Todėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.