- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-28
- Bylos Nr.
- e2-14004-285/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07815-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, uždarajai akcinei bendrovei „ Kauno vandenys “
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Agnė Golubevienė, Jolanta Triponė, Renaldas Baliūč, Renaldas Baliūt
- Kategorijos
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ atstovei advokatei Agnei Golubevienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „ Gjensidige “ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ Kauno vandenys “ ir Kauno miesto savivaldybei dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ Miesto šiluma “.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2017 m. birželio 20 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 677 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ – 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 177–180). Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) draudėjai uždarajai akcinei bendrovei „Autosvaras“ išdavė transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. PZULT 2014321, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo apdrausta transporto priemonė „MAN 18.240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 28 d. eismo įvykio metu Kaune, Tunelio gatve važiuojantis transporto priemonės MAN vairuotojas įvažiavo į Tunelio gatvėje esančią nepažymėtą duobę. Dėl to buvo padaryta žala transporto priemonei MAN. Automobilio vairuotojo kaltės nebuvo nustatyta, nes pastarasis negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje bus duobė. Šias aplinkybes patvirtina 2016 m. rugsėjo 26 d. Kauno apskrities VPK raštas „Dėl informacijos suteikimo apie eismo įvykį“, įvykio schema. Dėl padarytos žalos automobiliui MAN ieškovė išmokėjo 677 Eur dydžio draudimo išmoką. Padarytos žalos dydį (CK 6.249 str.), žalos atlyginimo faktą bei kitas esmines aplinkybes dėl automobilio MAN apgadinimo patvirtina: 2016 m. sausio 28 d. pranešimas apie įvykį, 2016 m. vasario 8 d. transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas, 2016 m. balandžio 4 d. žalos sąmata, 2016 m. kovo 22 d. pranešimas dėl žalos atlyginimo, 2016 m. balandžio 5 d. pranešimas dėl žalos atlyginimo. Vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių savininkas Kauno mieste, įskaitant ir Tunelio gatvę, kurioje eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovės bendrovėje draustas automobilis MAN, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (LR Kelių įstatymo 4 str. 3 d.), kuri privalėjo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas. Kauno miesto savivaldybė neužtikrino jai priklausančių kelių saugumo, dėl ko buvo apgadintas ieškovės draustas automobilis MAN ir išmokėta 677 Eur draudimo išmoka. Taip pat 2016 m. autoįvykio vietoje buvo atliekami vandens tinklų avarijos šalinimo darbai. Nuotekų tinklai priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, o faktinius avarijos šalinimo darbus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“. Avarijos šalinimo padarinius uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ vykdė nesilaikydami taisyklių, todėl taip pat atsakinga už automobiliui MAN padarytą žalą. Priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis vienodas, t. y. abiejų atsakovų veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Dėl šios priežasties Kauno miesto savivaldybė, neužtikrinusi jai priklausančių kelių saugumo, bei uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ netinkamai vykdžiusi vandentiekio remonto darbus, už transporto priemonei MAN padarytą žalą atsako solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo patikslintą ieškinį Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui, nusprendus, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, atmesti kaip visiškai nepagrįstą (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 1–10). Nurodė, kad 2016 m. sausio mėnesį, nurodomoje vietoje buvo atliekami avarijos šalinimo darbai. 2016 m. sausio 5 d. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ atstovai informavo Kauno miesto savivaldybę bei atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Kauno vandenys“, jog nuo 2016 m. sausio 5 d. bus vykdomi avariniai darbai Tunelio g. Iš pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ Užduoties Nr. 2, ieškovės nurodomų aplinkybių bei įvykio schemos matyti, kad eismo įvykis galimai įvyko prie Tunelio g. 26 namo, ties Neste degaline, kur tuo metu vyko kanalizacijos šulinio avarijos šalinimo darbai dėl trūkusio bendro įvado. Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktos Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16054926551 medžiagos galima spręsti, kad 2016 m. sausio 28 d., apie 11 val. (t. y. šviesiu paros metu ir ne piko laiku), transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas Tunelio g., ties namu Nr. 26, įvažiuodamas į aikštelę, įvažiavo į užlietą vandeniu, nepažymėtą duobę. Transporto priemonės vairuotojas savo 2016 m. sausio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai taip pat nurodo, kad įvažiavo į blogai užtaisytą po remonto darbu duobę, kuri po dviejų dienų lietaus buvo nematoma. Galima žala dėl galimai apgadintos transporto priemonės atsirado ne dėl pačios kelio dangos nepriežiūros, tačiau galimai dėl minėtų įrenginių netinkamos priežiūros ir eksploatacijos, netinkamai užbaigtų remonto, avarijos šalinimo darbų už ką Kauno miesto savivaldybė nėra ir negali būti laikoma atsakinga. Todėl šioje byloje Kauno miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas ir solidarioji civilinė atsakomybė jai netaikytina. Nuotekų tinklus valdo, naudoja, eksploatuoja, jais pilnai disponuoja ir juos prižiūri uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė. Todėl, kaip nurodytų statinių savininkė ir faktinė valdytoja, atsakinga už galimai kilusią žalą, laikytina uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė, kuriai teisės aktais nėra numatyta pareigos prižiūrėti kitam savininkui priklausančių nuotekų tinklų ir jokių kitų vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių, kurie 1998 m. gruodžio 14 d. Sutarties pagrindu priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“. Į bylą nepateikta įrodymų, kad 2016 m. sausio 28 d. įvykio metu visi darbai buvo užbaigti ir jokių darbų trečiasis asmuo įvykio dieną nevykdė. Nuotekų šulinio valdytoja yra uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, kuri atsakinga už šio objekto tinkamą priežiūrą. Nei iš ieškovės pateiktų duomenų, nei iš policijos pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos negalima nustatyti, kokio dydžio (pločio, ilgio) bei kokio gylio buvo minima ginčo duobė, dėl ko nėra objektyvių galimybių nustatyti ir vertinti, ar minima „duobė“, t. y. galimai nesutvarkyta kelio danga aplink vandentiekio šulinį po avarijos šalinimo darbų, buvo tokio dydžio, kuris galėjo lemti ar sąlygoti nurodomus sunkiasvorės transporto priemonės sugadinimus. Policijos pareigūnai nebuvo atvykę į įvykio vietą, nenustatinėjo ir iš esmės netyrė, ar transporto priemonės vairuotojo nurodomi sunkiasvorės transporto priemonės tariami pažeidimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į paminėtą ginčo „duobę“, rėmėsi išimtinai vairuotojo paaiškinimais, paties nubraižyta eismo įvykio schema bei fotonuotraukomis. Policijos pareigūnai nenustatinėjo, ar paties vairuotojo veiksmai galėjo turėti įtakos eismo įvykiui bei patirtos žalos mastui. Ieškovės pridedamos fotonuotraukos padarytos ne tik eismo įvykio dieną, t. y. 2016 m. sausio 28 d., tačiau didžioji jų dalis užfiksuotos gerokai vėliau, t. y. 2016 m. vasario 8 d. ir dėl to kyla pagrįstų abejonių ar jos gali būti siejamos su ginčo eismo įvykiu, bei ar automobilis nebuvo eksploatuojamas nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 28 d. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad vertintojas vertino tik tuos transporto priemonės sugadinimus, kurie galimai atsirado dėl autoįvykio užvažiavus ant šulinio/į duobę. Neįmanoma nustatyti kuo ieškovės 2016 m. balandžio 4 d. remonto sąmata yra susijusi su eismo įvykiu, įvykusiu prieš daugiau nei tris mėnesius, tuo labiau, kad joje nurodomi apgadinimai negali būti tiesiogiai susiję su įvažiavimu į duobę (purvasaugiai, laipteliai, slenksčiai/sparnai, akumuliatoriaus dėžės dangtis, kairės pusės žibintas ir pan.). Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad visi nurodomi apgadinimai galėtų atsirasti įvažiavus į Tunelio g. buvusią duobę/šulinį, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Atsakovei nesuprantama, kodėl vairuotojas kaip atsakingas ir atidus eismo dalyvis galėjo nepamatyti ir įvažiuoti į kelyje buvusią duobę/šulinį bei patirti tokio masto automobilio apgadinimus, kuomet nurodoma, kad tariamas įvykis įvyko šviesiu paros metu (11:04), sukant į automobilių stovėjimo aikštelę, t. y. atitinkamai privalant sulėtinti transporto priemonės greitį. Mano, kad vairuotojas nesilaikė bendrųjų atsargumo pareigų, todėl dėl eismo įvykių yra ir jo kaltės. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“ atsiliepime į patikslintą ieškinį / triplike nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 11–13). Nurodė, kad palaikė 2017 m. birželio 5 d. atsiliepime į ieškinį išdėstytus kontrargumentus (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 170–172), kuriame nurodė, kad trečiajam asmeniui nekyla atsakomybė už ieškinyje nurodytą eismo įvykį, todėl jis nepagrįstai į civilinę bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu. 2016 m. sausio 28 d. įvykio metu visi darbai buvo užbaigti ir jokių darbų trečiasis asmuo įvykio dieną nevykdė. Tai, jog vairuotojas nesugebėjo išvengti kliūties kelyje, įrodo, kad jis nesilaikė jam KET ir CK 6.270 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir būtent jo didelis neatsargumas sąlygojo žalos atsiradimą. Byloje turi būti nustatyta, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į matomumą, kelio ir meteorologines sąlygas, ar buvo bandoma stabdyti siekiant išvengti kliūties ar kliūtį apvažiuoti. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių faktą, jog vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Taigi darytina išvada, jog eismo įvykis galimai kilo dėl vairuotojo kaltės. Nustačius vairuotojo kaltę, ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas arba Kauno miesto savivaldybės civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į vairuotojo kaltės dydį. Apžiūrint apgadintą automobilį nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti atsakovams ir pateikti savo žalos įvertinimą; atsakovams nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti fiksuojant automobilio trūkumus bei patikrinti defektų akte nurodytų automobilio trūkumų pagrįstumą, nustatyti jų atsiradimo priežastis. Ieškovės reikalavimas dėl 677 Eur žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti žalą iš abiejų atsakovų solidariai. Nėra teisinio pagrindo priteisti žalą iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“; dublike ieškovė nepagrįstai nurodo, kad kilo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ sutartinė atsakomybė. Ieškovė nėra sutarties, sudarytos tarp Kauno miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ šalis, todėl neturi teisės reikšti reikalavimų pagal minėtą sutartį.
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ patikslintas ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ji pateikimo įteikti per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 189–190) (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ nepateikė teismui atsiliepimo į 2017 m. birželio 20 d. patikslintą ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ dublike palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 23–27). Papildomai nurodė, kad nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kokiu pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“ vykdė nuotekų tinkų tvarkymo darbus, nepateikta jokia paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“, todėl uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ atsakomybė nėra įrodyta. Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės nurodytų aplinkybių nėra aišku, kurioje Tunelio g. vietoje konkrečiai buvo atliekami remonto darbai, darbų atlikimo laikotarpis, kad kelio dangos duobė atsirado būtent dėl galimų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ avarinių darbų vykdymo. 2016 m. sausio 30 d. Kauno apskr. VPK Nutarime nurodyta, kad vairuotojas įvažiavo į užlietą vandeniu nepažymėtą duobę. Dėl kokių priežasčių duobė atsirado, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nenurodyta. Dėl šios priežasties atsakovė daro klaidingas ir nepagrįstas išvadas, kad žala transporto priemonei padaryta ne dėl pačios kelio dangos nepriežiūros, tačiau galimai dėl minėtų įrenginių netinkamos priežiūros ir eksploatacijos, netinkamai užbaigtų remonto, avarijos šalinimo darbų ir t. t. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės pareiga atlyginti žalą kyla deliktinės atsakomybės pagrindais, kaip gatvės savininkei, o uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ – sutartinės atsakomybės pagrindais. Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ veikė 1998 m. gruodžio 14 d. sutarties, sudarytos tarp Kauno miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pagrindu, todėl atsakomybė dėl netinkamos kelio dangos kyla ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, kuri nevykdydama Sutarties sąlygų netinkamai atliko nuotekų tinklų tvarkymo darbus, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo, dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Ieškovė pažymi, jog iš Administracinio teisės pažeidimo bylos nuotraukų duobės matmenys yra akivaizdūs, duobė buvo matuota ir vertinant jos santykį su šalia esančiu šulinio dangčiu, aiškiai nustatytinas jos dydis. Kliūtis nebuvo nei pašalinta, nei pažymėta atitinkamu ženklinimu, todėl pastebėti kliūties vairuotojams galimybės nesudaryta. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę. Vairuotojas, važiuodamas į aikštelę, įvažiavo į užlietą vandeniu, nepažymėtą duobę. Pagal 2016 m. vasario 8 Transporto priemonės techninės apžiūros–defektų aktą, po įvykio transporto priemonei MAN keistinos detalės: kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės laiptelio apatinė dalis, stabdžių rezervuaro vamzdeliai, kairės pusės sparno gabarito žibintas, kairės pusės priekinis posparnis. 2016 m. balandžio 4 d. žalos sąmatoje nurodyti analogiški remonto darbai: slenksčio keitimas, sparno dalies keitimas, gabaritų žibinto keitimas, ratlankių remontas, ašies suvedimas ir t. t. Transporto priemonės apgadinimus patvirtina ir 2016 m. sausio 28 d. vairuotojo paaiškinimai, jog įvykio metu nulaužė priekinio rato posparnį, suskaldė įlipimo laiptą, kažkas pradėjo klibėti priekinėje važiuoklėje, kas, vertinant transporto priemonės svorį ir duobės dydį, yra visiškai natūralu. Lokalinėje sąmatoje išvardinti remonto darbai yra visiškai pagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė triplike palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui, nusprendus, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, atmesti kaip visiškai nepagrįstą (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 35–42). Papildomai nurodė, kad iš Avarinių kasinėjimų (informuojant telefonograma) registracijos žurnalo matyti, kad kaip rangovas vandentiekio remontui nurodoma uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“; nurodoma, kad avarinių darbų vykdymo vieta (adresas) – Tunelio g. 26, atstatoma danga – asfaltas, kiekis – 10 m². Ginčo duobė yra būtent konkreti po avarijos tvarkymo darbų atsiradusi duobė, nes sutampa tiek įvykio vietos schemoje nurodyta vieta, tiek vairuotojo pateiktuose paaiškinimuose, tiek uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ Užduoties Nr. 2 informacijoje ir priede Avarinių kasinėjimų (informuojant telefonograma) registracijos žurnale nurodoma vieta – adresas: Tunelio g. 26 (ties Neste degaline). Minėtoje vietoje jokių kitų duobių/išdaužų ar pan. nebuvo. Kažkokie (nedetalizuojami) darbai ten vis dėlto buvo vykdomi, tik iki 2016 m. sausio 28 d. jie tariamai buvo užbaigti. Tai, kad įvykio dieną uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“ teigia jokių darbų nevykdžiusi, dar nereiškia, kad ji po vykdytų avarijos šalinimo darbų buvo deramai sutvarkiusi sugadintą kelio važiuojamąją dalį ir asfalto dangą. Atsakomybė tenka vamzdynus eksploatuojančiai įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“. Nei uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“, nei uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ nepateikia jokių konkrečių duomenų, dokumentų ar nepaaiškina aplinkybių, susijusių su konkrečiais ties ginčo šulinio vykdytais avarijos šalinimo darbais, nedetalizuoja nei kokie darbai buvo atlikti, nei nepaaiškina, ar sugadinta asfalto danga buvo apskritai sutvarkyta ir pan. Duobė atsirado po vykdytų avarijos šalinimo darbų, apie kurių pradžią Savivaldybė buvo informuota, tačiau apie jų pabaigą pranešta nebuvo, o pagal galiojančią tvarką privalėjo būti pranešta.
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ pateikė tripliką, kuriame prašė patikslintą ieškinį uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atžvilgiu atmesti (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 44–45), palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 167–168) išdėstytas aplinkybes, kad darbus nurodytoje vietoje atliko ne uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, o uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“, kuri ir yra atsakinga už padarytą žalą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas advokatas Renaldas Baliūtis (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 25, 93) palaikė patikslintame ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė Aušra Augienė (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 78–79), su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus motyvus ir prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ atstovė advokatė Agnė Golubevienė (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 173), palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas 2017 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 137–138), jokių prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad transporto priemonę MAN 18.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. draudėja uždaroji akcinė bendrovė „Autosvaras“ buvo apdraudusi akcinėje draudimo bendrovėje „Gjensidige“ (buvusioje uždarojoje akcinėje bendrovėje draudimo kompanijoje „PZU Lietuva“) (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 4–7, 72–75; 2 t., b. l. 92–135). Iš į bylą pateikto pranešimo apie įvykį (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 8, 76), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 132–144) nustatyta, kad 2016 m. sausio 28 d. 11:00 val. Kaune, Tunelio g. ties namu Nr. 26, A. Ž., vairuodamas automobilį MAN, valstybinis Nt. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į aikštelę, įvažiavo į užlietą vandeniu, nepažymėtą duobę. Automobilio ratas įsmigo į duobę iki pusės. Apie eismo įvykį pranešė policijai. Išvažiavęs iš duobės atšaukė pranešimą policijai. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad sugadintas automobilio priekinis kairės pusės laiptelis ir priekinis kairės pusės sparnas. Papildomai pranešė policijai, kad automobilis apgadintas. Jam buvo pasiūlyta pačiam vykti į Kelių policiją, A. Ž. pateikė pačio nusibraižytą eismo įvykio vietos schemą, foto nuotraukas ir paaiškinimą. Eismo įvykio metu žmonės nesužaloti. Liudininkų nenustatyta. Automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Minėtos eismo įvykio aplinkybės nurodytos 2016 m. sausio 28 d. Tarnybiniame pranešime (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 134) bei transporto priemonę vairavusio A. Ž. 2016 m. sausio 28 d. paaiškinime (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 135), jo nubraižytoje schemoje (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 10–11, 78–79, 136) bei fotonuotraukose (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 98–112, 137–139). Kauno apskrities policijos komisariato 2016 m. sausio 30 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 133).
2016 m. sausio 28 d. Transporto priemonės techninės apžiūros–defektų akte nurodyti transporto priemonės sugadinimai (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 9, 77, 97). 2016 m. balandžio 4 d. Žalos sąmatoje Nr. 325223 apskaičiuota 677,00 Eur žala (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 12–16, 80–84). 2016 m. kovo 22 d. Pranešime dėl draudimo išmokos apskaičiuota 113,22 Eur draudimo išmokos suma (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 17, 85), kurią ieškovė draudėjai uždarajai akcinei bendrovei „Autosvaras“ išmokėjo 2016 m. kovo 24 d. (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 18, 86); 2016 m. balandžio 5 d. Pranešime dėl draudimo išmokos apskaičiuota 273,78 Eur draudimo išmokos suma (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 19, 87), kurią ieškovė draudėjai išmokėjo 2016 m. balandžio 6 d. (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 20–21, 88–89). Taip pat draudėjai 2016 m. rugsėjo 30 d. išmokėta 290,00 Eur draudimo išskaita (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 22, 90). Iš viso ieškovė draudėjai išmokėjo 677,00 Eur sumą (113,22 Eur + 273,78 Eur + 290,00 Eur = 677,00 Eur). 2016 m. spalio 17 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybę su pakartotine pretenzija dėl 677,00 Eur žalos atlyginimo (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 23, 91), į kurią atsakovė 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė atsakymą, nurodydama, kad komisija nutarė netenkinti prašymo, kadangi duobė susiformavo dėl uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno vandenys“ priklausančių tinklų gedimo (avariniai žemės kasimo darbai); pretenzija persiųsta pagal priklausomybę nagrinėti uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno vandenys“ (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 24, 92). Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“ informavo atsakoves Kauno miesto savivaldybę ir uždarąją akcinę bendrovę „Kauno vandenys“, kad 2016 m. sausio 5 d. bus vykdomi avariniai darbai Tunelio g. (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 44) pagal pridedamą užduotį (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 45–49), pateiktas avarinių kasinėjimų (informuojant telefonograma) registracijos žurnalas (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 43). Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė informaciją, kad Tunelio g. sunkiasvorių transporto priemonių eismas nėra ribojamas; taip pat pateikė valstybės įmonės Registrų centras Kadastro žemėlapio ištrauką, iš kurios matyti, kad aikštelė, į kurią įvažiuojant įvyko ginčo eismo įvykis, priskirtina prie Tunelio g., o ne Dainų slėnio aikštelės (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 141–143).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareigos atlyginti turtinę žalą, atsiradusią ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ draudėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autosvaras“ apdraustai transporto priemonei MAN 18.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę, esančią Kaune, Tunelio g. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, perėmė draudėjos teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 677,00 Eur žalos priteisimo iš atsakovių solidariai, kadangi atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis (Tunelio g.), savininkė, o atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ sutarties pagrindu turėjo remontuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 151–166). Atsakovė Kauno miesto savivaldybė neigia savo atsakomybę, kadangi minėta transporto priemonė įvažiavo į duobę, esančią šalia atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ priklausančio šulinio, kurį pastarosios pavedimu remontavo trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, nesutikdama su patikslintu ieškiniu, nurodė, kad neatliko nurodytų remonto darbų, juos atliko uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“, kuri ir yra atsakinga už padarytą žalą.
Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Rungimosi principas civiliniame procese lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui – žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis patyręs žalą, o šiuo atveju jo teises perėmęs draudikas (CPK 12 straipsnis). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu – įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Kadangi žalą patyrusio asmens (šiuo atveju reikalavimą perėmusio draudiko) ir atsakovių sutartiniai santykiai nesiejo, tai reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti kildinamas tik iš deliktinės atsakomybės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėtas neveikimas ar neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); šiuo atveju kaltė yra preziumuojama, nustačius skolininko veiksmų neteisėtumą. Neįrodžius bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Analogiškos civilinės atsakomybės sąlygos būtinos ir: statinių savininko (valdytojo) atsakomybei kilti, o civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti; žalai, atsiradusiai dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginti, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).
CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Ieškovė nurodo, jog žala atsirado dėl duobės Kauno miesto gatvėje, o vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymo) 4 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiuo atveju turtinė žala kildinama iš atsakovės Kauno mieto savivaldybės neveikimo – nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, todėl nepažymėtų duobių (išdaužų) buvimas miesto gatvėse vertintinas kaip šios atsakovės neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau - Kelių priežiūros tvarkos aprašo) 6, 12 punktai). Tačiau statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai, nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Kelių įstatymo 15 straipsnis, Kelių priežiūros tvarkos aprašo 16, 22 punktai).
Iš bylos medžiagos ir šalių bei trečiojo asmens atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, jog duobė Tunelio g., šalia uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ šulinį buvo atsiradusi ne dėl netinkamos gatvės priežiūros, nes asfaltas buvo išpjautas prie atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ priklausančio šulinio, o šią išpjovą padarė šios atsakovės nurodymu uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“, 2016 m. sausio 5 d. vykdydama avarinius darbus, todėl būtent atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ privalėjo išpjautą asfaltą sutvarkyti – užasfaltuoti. Įvertinus tai kas nurodyta, konstatuotina, jog žala uždarajai akcinei bendrovei „Autosvaras“ atsirado ne dėl kelio savininkės Kauno miesto savivaldybės veiksmų ar neveikimo, bet dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ neveikimo – laiku ir tinkamai nesutvarkius šulinio remonto vietos ir tinkamai nepažymėjus ar neaptvėrus duobės (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Kelių įstatymo 15 straipsnis, Kelių priežiūros tvarkos aprašo 16, 22 punktai, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ argumentai, jog žalą turi atlyginti trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“, kadangi ji vykdė minėtus darbus, atmestini, kadangi skolininkė, prievolei vykdyti pasitelkusi trečiuosius asmenis, yra atsakinga, jei prievolė nevykdyta ar įvykdyta netinkamai, į bylą nėra pateikta įrodymų apie atsakomybės perkėlimą tiesioginiam vykdytojui už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą prievolę (CK 6.257 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškinys atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinas, o už žalą atsakinga pripažintina atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ (Kelių įstatymo 15 straipsnis, Kelių priežiūros tvarkos aprašo 16, 22, 42 punktai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Ieškovės į bylą pateikti transporto priemonės MAN 18.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas ir žalos sąmata patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal automobilio sugadinimų pobūdį, įvertinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus atstumus bei duobės dydį (nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad automobilio ratas įsmigo į duobę iki pusės, o iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė MAN yra sunkiasvoris krovininis automobilis), teismas daro išvadą, kad automobilis įvažiavo į duobę ir apgadino kairės pusės priekinį sparną, kairės pusės įlipimo laiptelio apatinę dalį, stabdžių rezervuaro vamzdelius, kairės pusės sparno gabarito žibintą, kairės pusės priekinį posparnį, teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu. Į bylą teismui nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas transporto priemonės MAN 18.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pagal automobilio sugadinimų pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.
CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui galimybę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai ir yra pagrįstas. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys.
Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, kad atitinkami automobilio MAN apgadinimai atsirado įvažiavus į neaptvertą ir jokiais ženklais nepažymėtą duobę Kauno mieste, Tunelio g., taip pat atsakovei – uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ – iš esmės nekeliant ginčo dėl aplinkybės, kad jos pavedimu trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Miesto šiluma“ atliko remonto darbus, taip pat atsakovei nepateikus bei byloje nesant duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), esant visoms būtinosioms atsakomybės sąlygoms, darytina išvada, kad būtent atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, kaip vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių savininkė, yra atsakinga už žalą, atsiradusią apgadinus automobilį, įvažiavus į atliekant avarinius darbus šalia šulinio atsiradusią, jokiais ženklais nepažymėtą duobę, todėl ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ priteistinas 677,00 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (677,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį vienos iš atsakovių atžvilgiu iš esmės tenkinus visiškai, iš šios atsakovės – uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ – 15,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 28, 66) ir 779,00 Eur išlaidų už advokato Renaldo Baliūčio ir advokato padėjėjos Jolantos Triponės suteiktą teisinę pagalbą (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 25–27, 67, 71, 93; 2 t., b. l. 28, 46–51); trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Miesto šiluma“ – 540 Eur už advokatės Agnės Golubevienės suteiktą teisinę pagalbą (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 173; 2 t., b. l. 72–76, 82–86, 144–147) (CPK 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–271 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, buveinė Kauno m., Aukštaičių g. 43, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, buveinė Vilniaus m., Konstitucijos pr. 7, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, 677,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) turtinės žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (677,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 779,00 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 00 ct) išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, buveinė Kauno m., Aukštaičių g. 43, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, trečiajam asmeniu uždarajai akcinei bendrovei „Miesto šiluma“, įmonės kodas 159996396, buveinė Kauno m., Šaldytuvų g. 57; veiklos vykdymo adresas: Kauno m,. Ateities pl. 31, 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų už advokato pagalbą.
Atmesti patikslintą ieškinį atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įmonės kodas 111106319, atžvilgiu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.