Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 147 straipsnio 1 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 7 metai laisvės atėmimo.

1.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu V. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 21 d.

3. Komisija 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė V. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas, o nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pataisos procesas nuteistajam užtikrina, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. A. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. A. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju, jis turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas vadybininku UAB „V. M.“. Pataisos namuose dirba, iki suėmimo jo paties teigimu dirbo pagal verslo liudijimą apie 10 metų automobilių remonto bei jų pardavimo srityje, turi 8 klasių išsilavinimą. Nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais – žmona, vaiku, seserimis ir broliais bei jų šeimomis, bendrauja laiškų ir skambučių pagalba bei yra lankomas pasimatymų metu. Pataisos namuose nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, renginiuose, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, 12 kartų skatintas. Nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. jam suteikta teisė be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

10. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, V. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu pagal OASys metodiką yra 44 balai, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš pagal OASys nustatytų 44 balų tik 20 balų yra statiniai, o net 24 balai – dinaminiai. Tokia ženkli kintančių balų suma leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad V. A. praeityje yra teistas 5 kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę V. A. atlieka pagal kelis subendrintus nuosprendžius už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalis (2 veikos) ir BK 147 straipsnio 1 dalis (prekyba žmonėmis)). Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos 2015 m. rugpjūčio 11 d., ir toliau darė naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje nuteistajam buvo ne kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui taip ir neturėjo, jis ir po to darė nusikalstamas veikas, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

12. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar išskiriami V. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

13. Vertinant V. A. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2020 m. spalio 29 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, negeba rasti alternatyvių būdų problemų sprendimui, nenumato savo veiksmų pasekmių, apie pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Nuteistasis neturi konkrečių ateities planų, apie juos kalba abstrakčiomis frazėmis. Jis pripažįsta, kad tenka gailėtis, nes dažnai pasielgia neapgalvotai ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto visų galimų savo veiksmų pasekmių. Nuteistasis nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės, ar kurios turėjo įtakos nusikalstamumui, ir tų sričių, kurios tėra paviršutiniškos, linkęs dėl savo problemų kaltinti kitus, dažnai kartoja tas pačias klaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą V. A. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

14. Abejonių tinkamu apelianto pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad nuteistasis neskiria reikiamo dėmesio socialinių įgūdžių stiprinimui bei savo asmenybės tobulinimui. Pateiktos medžiagos duomenimis, nuteistasis yra įgijęs 8 klasių išsilavinimą, iki nuteisimo neturėjo jokios specialybės, dirbo pagal verslo liudijimą, nusikalstamos veikos buvo darytos, siekiant pagerinti finansinį stabilumą. Nors bausmės atlikimo metu V. A. dirba ir turi pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti. Taigi, finansinis nestabilumas, lėšų trūkumas gali trukdyti sėkmingai probacijai. Šios išvados nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai V. A. galės įsidarbinti UAB „V. M.“ vadybininku. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, tuo tarpu nuteistojo išsilavinimas ir turimos kompetencijos nėra pakankamos sėkmingai integracijai į darbo rinką.

15. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, darbas pataisos namuose, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, palaikomi tvirti ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti pataisos namų administracijos, suteikiant nuteistajam teisę nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Be to, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų nebuvimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. A. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog V. A. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir likusioji V. A. neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 16 d. yra 3 metai 4 mėnesiai ir 9 dienos,), kuri už jo padarytus net kelis sunkius nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė ir nesudaro pagrindo išvadai, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, ką ypatingai savo skunde akcentuoja apeliantas, tačiau ši aplinkybė negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas asmeniui faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. A. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 ir minima Europos žmogaus teisių teismo praktika. Pažymėtina, kad teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Be to, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinamos individualios aplinkybės, susijusios tik su tam tikru nuteistuoju, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių duomenų visuma neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.