Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. rugsėjo 17 d. priimtą nutarimą Nr. 95-516 taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. (toliau – ir V. A.) nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskiriant 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Taip pat, V. A. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams.

3. Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 21 d., pabaiga – 2024 m. kovo 21 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 2 metai 6 mėnesiai 5 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Priešingai nei tai suprantama apeliaciniame skunde, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą yra įtvirtinęs ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

9. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju V. A. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos apylinkės teismas nepritarė, nurodydamas konkrečius argumentus, kodėl nuteistajam tikslinga tęsti bausmės atlikimą izoliuotam nuo visuomenės. Pagrindo tenkinti nuteistojo skundą nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas, taip pat kolegija nenustatė aplinkybių, kurias apylinkės teismas būtų vertinęs šališkai ar klaidingai. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su tokiu teismo priimtu procesiniu sprendimu, dar nereiškia, kad jis yra nepagrįstas, šališkas ar neteisėtas.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad V. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sutiko dirbti ir dirba nuo 2020 m. kovo 12 d., palaiko ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi įsitraukti į pozityvią, socialiai priimtiną veiklą, buvo 16 kartų paskatintas už gerą elgesį, stropų darbą, gerbūvio gerinimą. Šos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos, priešingai nuteistojo teiginiams, skundžiamoje nutartyje yra įvertintos ne tik formaliai, tačiau ir išsamiai aptartos bei įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju V. A. , net ir atlikusiam didžiąją dalį jam paskirtos bausmės, yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat, išlieka trys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys bei gyvenimo stilius ir draugai.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis, anksčiau jis teistas 5 kartus. Be to, V. A. atžvilgiu anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, naują nusikalstamą veiką V. A. padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Minėtos aplinkybės rodo, kad nusikaltimai, už kurių padarymą V. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra atsitiktiniai, tai jo pastovaus gyvenimo būdo išraiška. Tuo labiau, kad nusikaltimas, už kurio padarymą V. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nusikalsta sistemingai, savo veiksmų visiškai nekoreguoja, švelnus baudžiamumas jam nėra efektyvus. Kaip jau minėta, V. A. anksčiau net tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai neskatino jo permąstyti savo veiksmus ir rinktis teisėtų veikimo būdų. Nors nuteistasis nepageidauja, kad būtų analizuojama jo praeitis, teigdamas, kad šiuo metu savo elgesiu yra įrodęs teigiamus savo elgesiu pokyčius, tačiau būtent aptartos aplinkybės įpareigoja teismą atidžiau ir griežčiau vertinti V. A. pataisos procesą.

12. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. V. A. vis kartoja tas pačias klaidas, negeba rasti alternatyvių būdų problemų sprendimui. Teisės pažeidėjas nenumato savo veiksmų pasekmių, apie pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius, apie ateities planus kalba nekonkrečiai. Nuteistasis tik tam tikru laipsniu geba priimti kitų požiūrį, tačiau mano, kad dauguma pasaulį mato taip, kaip jis. Pats nuteistasis pripažįsta, kad tenka gailėtis, nes pasielgia neapgalvotai ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. V. A. turi retus nekontroliuojamo pykčio proveržius, nesugeba atskirti tų sričių, kurios daugiau paviršutiniškos, dėl savo problemų kaltina kitus. Apie tikslus kalba labai nekonkrečiai. Taigi, nors V. A. bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, kurių metu siekta praplėsti jo suvokimą apie problemų sprendimo būdus, gebėjimą planuoti ateitį, adekvačiai vertinti pasekmes, ir kt., tačiau visa tai akivaizdžių teigiamų pokyčių nei V. A. elgesyje, nei mąstysenoje nepadarė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, minėti V. A. mąstymo ir planavimo įgūdžiai buvo nustatyti vertinant tiek jo praeitį, tiek elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę.

13. Pažymėtina, kad V. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, atsižvelgiant į teigiamus jo elgesio pokyčius, jau yra palengvintos, kas akcentuojama ir skunde. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka nebe pataisos namuose, o pusiaukelės namuose, kur jam suteikta teisė išvykti už pusiaukelės namų teritorijos be sargybos. Tokios sąlygos, apygardos teismo vertinimu, šiuo metu yra pakankamos nuteistojo padėties palengvinimui, todėl dar labiau švelninamos, bent jau pateikto skundo nagrinėjimo metu, negali būti. Nuteistojo teigimu, taikant lygtinį paleidimą asmenys sugeba geriau resocializuotis, todėl apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, ne tik, kad pažeidė BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo instituto taikymą, bet ir neatsižvelgė į jo teigiamą elgesio korekcijos pokytį. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad aptariamu atveju yra privalu įvertinti ne tik nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju tokių abejonių vis dar kyla, todėl pritartinai apylinkės teismo išvadai, kad lygtinio paleidimo taikymas V. A. šiuo metu dar būtų per ankstyvas. Papildomai pridurtina, kad skunde nuteistojo nurodytos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003)22 yra tik rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas visais atvejais yra sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės nacionalinių įstatymų.

14. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys kriminogeniniai veiksniai, susiję su gyvenamosios vietos turėjimu, galimybe įsidarbinti ir tinkama darbine motyvacija, socialiniais ryšiais, konkrečiais planais dėl įsidarbinimo. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su darbu, gyvenamąją vieta ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant sunkius tyčinius nusikaltimus, kurie, be kita ko, buvo padaryti bendrininkų grupėje. Taigi akivaizdu, kad šeiminės aplinkybės, gyvenamosios vietos, darbo turėjimas ir iš darbinės veiklos gaunamos legalios pajamos nebuvo aplinkybės, skatinusios išimtinai tik teisėtą nuteistojo elgesį. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui, nėra pagrindo.

15. Dėl skundo argumento, kad apylinkės teismas netvirtinto Komisijos priimto nutarimo, o tik formaliai iš naujo nagrinėjo lygtinio paleidimo klausimus, nors būtent pataisos namų administracija geriau gali įvertinti nuteistojo pažangos procesus, pažymėtina, kad pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Patikrinti, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, ar nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, neišanalizavus ir neįvertinus lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių duomenų, nėra galimybės. Vien tai, kad apylinkės teismas dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą padarė priešingą, nei Komisija, išvadą, savaime nereiškia, kad teismas, svarstydamas Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo klausimą, pažaidė baudžiamojo proceso nuostatas ir priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą, aplinkybių, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį vertinti kaip neteisėtą ar nepagrįstą, priimtą pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nenustatė.

16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis V. A. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė. Komisija savo nutarime pernelyg sureikšmino nuteistojo gautus paskatinimus, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą, diskriminacinių nuostatų nereiškimą, nepiktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis ir padarė nepagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Apylinkės teismo nutartis nėra nei formali, nei deklaratyvi, ji taip pat nepažeidžia nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.