Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-10-09 · Administracinė byla Nr. A-1761-756/2019

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-03-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
A-1761-756/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03494-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui- kalėjimui, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ((teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai)
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. A-1761-756/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03494-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), Lukiškių tardymo izoliatoriui- kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 96-3787; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 2S-5891; 3) skirti teismo psichologinę – psichiatrinę nepriklausomą ambulatorinę ekspertizę atitinkamai išvadai gauti ir įpareigoti Lukiškių TI-K ir Departamentą spręsti klausimą dėl atitinkamo teikimo bausmės atlikimo vietos teismui, ar vadovaujantis Departamento 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-108 „Dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. S-320 patvirtinto tvarkos aprašo pakeitimo 1.8 punkto“ ir Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. S-321 patvirtinto tvarkos aprašo 3.1 punktu skirti tolimesnę bausmę atlikti Laisvės atėmimo vietos ligoninėje stacionariomis sąlygomis gydytis, jei ekspertų nebus rekomenduotas priverstinis gydymas kitokiomis sąlygomis; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad gegužės mėnesį buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo, kuris konstatavo (duomenys neskelbtini) ligą, (duomenys neskelbtini) bei skyrė atitinkamą gydymą, tačiau esamomis sąlygomis nebuvo užtikrintas jo pilnavertiškumas ir kokybė. Pareiškėjui atsirado atminties sutrikimų ir kitokių sveikatos problemų, kurias administracija ignoruoja. 2017 m. liepos 19 d. pareiškėjas buvo nuvežtas į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Centro polikliniką pas III lygio psichiatrę, kuri diagnozavo sunkios (duomenys neskelbtini) epizodą su (duomenys neskelbtini) simptomais ir skyrė ilgalaikį gydymą. Esant tokioms aplinkybėms administracijai atsiranda pareiga imtis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 402 straipsnyje nustatytų veiksmų BPK 393 straipsnio 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms nustatyti ir jas išspręsti BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat išsiaiškinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio būtinybę. Pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini) ligoniui, nebuvo užtikrinta atitinkama priežiūra. Jis buvo verčiamas naudoti vaistus jam nepatogiu laiku, vartojimas po kiek laiko buvo nutrauktas dėl nepakankamos priežiūros ir stebėjimo. Pareiškėjas teigė, kad ne visada galėjo suvartoti vaistus, nes pamiršdavo, ar dėl to, kad vaistus pamiršta atnešti medikai, taip pat iš esmės neaišku, ar atnešami būtent tie vaistai, kurie yra paskirti, o dėl dažno buvimo netikrumo būsenoje jautėsi nesaugus. Pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai 2017 m. liepos 21 d. pateikė du pareiškimus ir vieną 2017 m. liepos 27 d. pareiškimą, tačiau Lukiškių TI-K nenori imtis jokių veiksmų ir atsisako tenkinti prašymą pareiškėjui būti nuolat prižiūrimam, nors tai įstaiga privalo daryti. Pareiškėjo nuolat nestebint, nebuvo nustatyti jo išskirtinio elgesio ir emocinės būsenos požymiai, dėl ko jį apžiūrėjęs VšĮ Centro poliklinikos gydytojas negalėjo nurodyti, ar pareiškėjas nesuvokia savo veiksmų būnant Lukiškių TI-K. Pareiškėjo teigimu, ligos konstatavimas sudaro būtinybę į hospitalizavimo teisės suteikimo įgyvendinimą. Lukiškių TI-K nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. liepos 21 d. pareiškimus, kuriais buvo prašoma imtis būtinųjų veiksmų ir suteikti kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugas – būti prižiūrimam ir nuolat stebimam. Pareiškėjas nesutiko ir su Departamento sprendimu, nurodydamas, kad Departamentas nepateikė įrodymų, jog šeimos gydytojas pagal savo kompetenciją gali koreguoti III lygio psichiatro skirto gydymo eigą.