- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-128-278/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00289-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, Bigbank AS filialui, A. K., G. T.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-128-278/2016
Teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00289-2015-5
2016 m. vasario 24 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-376-732/2015 pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, Bigbank AS filialui, A. K., G. T., antstolei S. K., antstolei B. P., antstolei A. M., J. K. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. K. prašė teismą iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad bendra skola kreditoriams sudaro 74 372,07 Eur, tačiau dėl nepakankamų pajamų, sveikatos problemų nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė tenkinti prašymą. Nurodė, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja V. K. yra visiškai nemoki, o jos finansinė būklė yra kritinė, nes jos įsipareigojimai nežymiai viršija turimą turtą. Teismas darė išvadą, jog pareiškėja, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis vilkino antstolės vykdomą areštuoto nekilnojamojo turto realizavimą, kas būtų ženkliai sumažinę V. K. skolas ir formaliai nebūtų reikėję spręsti klausimo dėl fizinio asmens bankroto. Darė išvadą pareiškėjai esant nesąžiningai prieš kreditorius, nes imant būsto kreditą ir paskolą iš A. K., nurodė neteisingus duomenis apie šeimyninę padėtį, bankui nenurodė savo turimų įsipareigojimų A. K., o teikdama pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prisiėmė visą būsto paskolos naštą, taip įrodydama savo nemokumą, kai pagal banko suteiktą kreditą su suinteresuotu asmeniu J. K. atsako solidariai. Nustatė, jog pareiškėja, į savo sąskaitą gavusi dideles pinigų sumas, jas panaudojo savo reikmėms ir nemažino prisiimtų finansinių įsipareigojimų suinteresuotiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėja nesistengė vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, o siekė juos nurašyti. Konstatavo, jog pareiškėja V. K. neįrodė ir nepateikė teismui duomenų, kaip ir kokiu būdu ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto proceso metu, nenurodė, kaip ketina atkurti savo mokumą bei dengti bankroto administravimo išlaidas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. K. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino senesnius nei per 3 paskutinius metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo jos sudarytus sandorius su kreditoriais. Teigia teismui galėjus vertinti tik jos ir Bigbank AS filialo 2013-10-07 paskolos sutarties sudarymą. Pažymi, kad esant solidariai jos ir J. K. prievolei bankui, ji negali vienašališkai modifikuoti turimą prievolę, nurodydama tik pusę skolos bankui ar kitokią jos dalį. Nurodo, jog dėl sveikatos problemų išleido dideles pinigų sumas, turėjo būtinųjų išlaidų išlaikyti nekilnojamąjį turtą, kurui, telekomunikacijoms, kurios nors ir didelės, bet yra būtinos. Pažymi, kad per 2014-2015 metus 2 779,83 Eur skyrė skolinių įsipareigojimų mažinimui. Tvirtina, jog teismas nenurodė nei vieno sandorio, kurio sudarymas turėjo reikšmingos įtakos jos mokumui. Teigia, kad įstatyme nenumatyta, jog dėl neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikytinas nesąžiningu. Nurodo, jog iš gaunamos išankstinės pensijos atėmus reikalingas išlaidas, likusia pensijos dalimi būtų galima proporcingai dengti kreditorių skolas. Teigia teismui neatsižvelgus į jos sveikatos būklę ieškantis darbo, neįvertinus mažesnių galimybių asmeniui, turinčiam rimtų sveikatos sutrikimų, įsidarbinti Molėtų savivaldybės teritorijoje ir jos pastangų šiuo klausimu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atliktus patikslinimus ir analizavo bei vertino klaidingus duomenis. Teigia, jog ir pardavus turimą nekilnojamąjį turtą bei atsiskaičius su Nordea Bank AB, likusių skolų suma viršytų asmens nemokumo būklę patvirtinančią sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašo klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog visi antstolės argumentai pateikti atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog teismas turėjo teisę vertinti visus pareiškėjos sudarytus sandorius, o nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės šiai bylai netaikytinos visa apimtimi. Teigia, jog teismas teisingai nurodė, jog pareiškėja nėra sąžininga. Nurodo, kad nuo 2012-04-28 pareiškėja nei karto nėra padariusi savanoriškos įmokos kreditoriams, visi apmokėjimai pagal sudarytus paskolos sandorius antstolių buvo vykdomi priverstinai, todėl pareiškėjos paaiškinimai atskirajame skunde, neva ji pati stengėsi padengti įsiskolinimus yra neteisingi ir neatitinkantys faktinių aplinkybių. Mano, jog 2013 metais sudaryta paskolos sutartis, kurioje numatytos 18 procentų metinės palūkanos padarė didelę įtaką pareiškėjos mokumui. Sutinka su teismo išvada, kad pareiškėja ateityje neturės galimybių padidinti savo pajamų, nes jau šiuo metu kai yra sveika, neparodė jokio noro susirasti naują darbą ir gauti pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Fizinio asmens bankroto procesą reglamentuoja LR Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau - FABĮ). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Be kitų, minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nurodytų pagrindų, 2 punktu nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Byloje nustatyta, kad V. K. 2015-04-29 padavė teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodydama, jog jos įsiskolinimai kreditoriams sudaro 73 068,78 Eur, o vykdant priverstinį išieškojimą ir neturint pajamų, įsiskolinimas tik didėja (1 t., b. l. 3-9). Atsisakydamas tenkinti pareiškimą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos elgesį vertino kaip nesąžiningą, atsižvelgdamas į V. K. 2009-2013 m. kredito istoriją pagal byloje pateiktus įrodymus (3 t., b. l. 1a-7).
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Vadovaujantis teismų praktika aiškinant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto teisės normas, sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo turi būti įvertinti jos veiksmai (neveikimas) būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Įvertinus minėtą, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami V. K. veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2015 m. gegužės 8 d. (1 t., b. l. 1a). Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, jog paskutinis V. K. sandoris buvo sudarytas 2013-10-07 su Bigbank AS filialu dėl 2 839 Eur paskolos suteikimo, jai negrąžinus 2008-10-01 minėto banko suteikto vartojimo kreditą (1 t., b. l. 1a-7, 19, 59-60, 2 t., b. l. 22). Kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių V. K. vėliau sudarius paskolų sutartis, nepateikta, todėl darytina išvada, jog trijų metų laikotarpiu pareiškėja faktiškai naujų paskolos sutarčių nesudarė, nes Bigbank AS filialui skola tęsiasi nuo 2008-10-01, nes 2013-10-07 nauja paskola iš esmės nesuteikta, tik nesugrąžinto vartojimo kredito sumai pasirašytas vekselis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pagrindo vertinti V. K. elgesį nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aspektu, nes į paskutinių trejų metų laikotarpį nepateko pareiškėjos nurodyti sandoriai. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Aplinkybę, jog pareiškėja reiškė teismui ieškinius, ginčydama kredito sutarties nutraukimą, vėliau skundė teismo procesinius sprendimus, antstolių veiksmus, neleidžia konstatuoti, jog šiais veiksmais V. K. delsė grąžinti skolas kreditoriams, nes teisę ginčyti Banko, antstolių veiksmus, skųsti teismų sprendimus pareiškėjai suteikia įstatymų nuostatos. Iš pateikto pareiškėjos banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2014-09-08, 2014-11-21, 2014-12-22, pareiškėją 2014-08-28 atleidus iš darbo, panaikinus etatą, V. K. gavo dideles pinigų sumas (1 t., b. l. 80-82, 125-126). Įvertintina, jog atleidus pareiškėją iš darbo, nuolatinių darbinių pajamų V. K. minėtu laikotarpiu neturėjo, nes išankstinė senatvės pensija pradėta mokėti nuo 2014 metų lapkričio mėnesio, todėl pragyvenimui, medikamentų pirkimui bei tinkamam nekilnojamojo turto išlaikymui, kuris įkeistas kreditoriui, buvo reikalingos piniginės lėšos (1 t., b. l. 50, 168). Dėl paminėto konstatuotina, jog vertinti apeliantės elgesį kaip nesąžiningą ir dėl to atsisakyti kelti fizinio asmens bankroto bylą, teismui nebuvo pakankamo pagrindo (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Nors pirmosios instancijos teismas iš esmė pagrįstai nurodė, jog pagal bylos duomenis pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų įsiskolinimui kreditoriams sumažinti, prisiėmė įsipareigojimus, kurių realiai negali įvykdyti, tačiau vien minėtų aplinkybių nepakanka pripažinti pareiškėjai esant nesąžiningai ir atsisakyti tenkinti jos pareiškimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja iš darbo buvo atleista darbdavio iniciatyva, vėliau buvo registruota darbo biržoje, kaip darbo ieškantis asmuo, todėl V. K. pareiškime nurodoma nemokumą sukėlusi priežastis - gaunamų pajamų sumažėjimas, o to pasekoje ir įsiskolinimų susidarymas bei jų didėjimas, nepaneigti (1 t., b. l. 24-27). Neginčijamų duomenų, jog pareiškėja sąmoningai siekė pabloginti savo finansinę būklę, byloje nėra. Pareiškėja teigia, jog jos įsidarbinimo galimybės Molėtų savivaldybės teritorijoje yra ribotos. Įvertintina aplinkybė, kad V. K. yra 61 metų amžiaus, ligota, todėl visiems žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia, kad vyresnio amžiaus bei sveikatos problemų turinčių asmenų įsidarbinimo galimybės yra ribotos (CPK 182 str.). Dėl paminėto, konstatuoti, jog pareiškėja vengia įsidarbinti, nedirba sąmoningai ir tik todėl negauna papildomų pajamų atsiskaitymui su kreditoriais, nėra pagrindo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, pareiškėja 2014 m. ir 2015 metais mokėjo suinteresuotam asmeniui Bigbank AS filialui sumas, mokėjimo pavedime nurodant „0802288/15ba <...>“, kas patvirtina apeliantės teiginius, jog jos įsipareigojimai kreditoriams buvo mažinami ne tik antstoliams vykdant priverstinį išieškojimą, bet ir pačiai savanoriškai grąžinant skolas kreditoriams (1 t., b. l. 68-84).
Kadangi klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo teismas iš esmės sprendė tik V. K. nesąžiningumo aspektu, kas dėl aukščiau nurodytų motyvų nėra neginčijamai įrodyta, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Naikinant skundžiamą nutartį, dėl kitų apeliantės motyvų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.