- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eAS-417-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03773-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės; panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837, 1 p. patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; „patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https: / / www. infolex.lt / ta / 32966, CK 6.230 str. 1, 3 dalys ir DK 45 str. 1, 2 d., Viešojo administravimo įstatymas, 3 str. 1 d. 4, 6, 8-10 p.) normas“; arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“; arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“; pripažinti, kad „čia, tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui, manęs atžvilgiu [antrus metus NELEIDŽIATE / blokuojate / vilkinate bylų / administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą, t. y. – teisme APGINTI savo teises) tą, „kilpą“?! AR SUVOKIATE tai – čia gi, teismas, tas, kuris privalo čia, vykdyti teisingumą, vietoj to, man „neria“ čia, „kilpą“ („smaugia“ [reiškia arba tiesiogiai varžyti kvėpavimą, dusinti, arba perkeltine prasme – jausti stiprią emocinę įtampą, būti prislėgtam, kontroliuojamam ar engiamam] – „iš piršto laužtos“, tandemo (jo+atsakovės) kliedesių, iliuzijų, magijos, šmeižto ir, viso kito čia, negatyvo, PLIUS – dešimt tūkstantinės baudos – VMI / antstolis – kartotiniai policijos / greitosios / gaisrinės ... ekipažai / reidai – kaimynų / savininkų gąsdinimas [„išlaušim duris / garažo vartus“ – psichiatras / psichologas – prokuroras – socialinis darbuotojas [ar, kas skaitė / SUVOKIA tai, kas ten (principai, veiksnumo prezumpcija) rašoma? Tai (valstybės institucijos (Meras, Taryba, Kontrolės komisija / komitetas, VMI, socialinis darbuotojas ir t. t.), kontroliuojančios (Teisingumo Ministerija, Konstitucinis teismas, Lygių galimybių, Seimo kontrolierių, Viešojo valdymo agentūra ir t. t.) ir, teisinės institucijos (teismas (abiejų pakopų), ginčų komisija, antstolis, prokuratūra ir t. t.) – čia ta, „tarnaujanti“ SISTEMA) viso to, tikslingai / tęstinai ir, sąmoninga tyčia – nemato?] – sąmoninga tyčia čia, vykdomoms patyčioms / pajuokai / pašaipoms / šmeižtui / engimui / niekinimui, moBINGUI [neteistai „perkirtus“ man, gyvenimo / sėkmės raidos / plėtros „kelią“, savaldžiaujant apribojus / atėmus / suvaržius man, įprasto / turėto judėjimo / veiklos laisvę] ir, PRITEISTI iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną [sinonimai yra įžūlumas, užgaulumas, negerbimas, pašaipus elgesys. Priklausomai nuo konteksto, galima vartoti ir kitus panašius žodžius, pavyzdžiui, tyčiojimasis, panieka, pasileidimas ar neklusnumas. Pagarba yra aukštas įvertinimas ar pripažinimas, reiškiantis atidumą kito asmens jausmams, mintims, idėjoms, norams ir poreikiams. Ji gali būti parodoma įvairiais būdais: elgesiu (pvz., rankos paspaudimu, apkabinimu, nusilenkimu), kalba ir socialiniais gestais. Pagarba taip pat yra jausmas, kai individualumas ir savitumas priimami kaip vertingi], jo ATSAKOMYBĖS, savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai, stoką bei nepagarbą [sinonimai apima žodžius, reiškiančius pagarbos trūkumą, tokius kaip įžūlus, arogantiškas, akiplėšiškas, atžarus, atstatus, atžūlus, statdūrinis, nepadorus, nerodantis pagarbos, niekingas ir apgalvotas, lengvabūdiškas, nepraktiškas] / ignoravimą Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 EUR moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą“; „Pripažinti atsakovę / darbdavį, APGAVIKĘ, esminiai pažeidusią Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jos elgsenoje esant – savavaldžiavimą (BK 294 str.) ir persekiojimą (BK 148-1 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą“; „Pripažinti / suvokti – Pagrobta / grobiama (antri metai) mano gyvenimo nūdiena ir, ateitis. Esant čia, grupę žmonių, kuri NE TIK NEGIRDI jai teikiamų įrodymų / faktų, argumentų, bet ir jų čia, tyčia NESUPRANTA, juos neigia / IGNORUOJA <...>.“
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą).
Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“. Pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs įstatymo nustatytus terminus anksčiau nurodytiems administraciniams aktams ginčyti. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, nes pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklaususias aplinkybes, sutrukdžiusias per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį dėl kitų reikalavimų, nustatė, kad šie pareiškėjo reikalavimai yra nenagrinėti administracinių teismų, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo)“ – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjo vertinimu, teismas atsisakė priimti jo pareiškimą (skundą) eiline, kartotine ir teisiškai nekorektiška nutartimi. Pareiškėjas atskirajame skunde gausiai cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą. Pareiškėjas teigia, kad jis nepraleido pareiškimo (skundo) padavimo termino, o ši situacija susiklostė dėl teismo / teisėjo antiįstatymiškų veiksmų, buvo dirbtinai sukurta force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) situacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punkte nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus dėl Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies, 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. A1-1221 ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. P1-970 (toliau kartu – ir Administracijos įsakymai), praleido skundo padavimo terminą, o pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo nėra pagrįstas objektyviomis kliūtimis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą, be to, kiti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai nenagrinėtini administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad jo pareiškimą (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju nustato skundo padavimo termino eigos pradžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie Administracijos įsakymų įteikimo pareiškėjui momentą. Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025 konstatavo, jog Administracijos įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) apie minėtus įsakymus dar 2024 m. lapkričio 6 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su reikalavimais panaikinti Administracijos įsakymus, padavė teismui pareiškimą (skundą) 2025 m. lapkričio 26 d. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą.
Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su reikalavimais panaikinti Administracijos įsakymus, praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies paduoti. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių kliūtis jam kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą pareiškimui (skundui) paduoti.
Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kitos pareiškėjo pareiškimo (skundo) dalies, akcentuoja, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo likusi pareiškimo (skundo) dalis nenagrinėta ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).
Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.