Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo J. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl M. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą, juo prašė iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka advokatei M. K.. Nurodė, jog advokatė jį viešai pažemino, nes 2016 m. birželio 8 d. pranešime Klaipėdos apygardos teismui paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią, jog advokatė iš J. S. sulaukė grasinimų sau ir savo šeimai. Apie tai tapo žinoma Klaipėdos apygardos teismo darbuotojams bei teisėjams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

J. S. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Argumentuoja, jog M. K. pranešime neteisingai nurodė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė ją nukentėjusiojo gynėja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamo tarnybos sprendimo nėra priimta. Advokatė teismui pateikė melagingą ir išgalvotą versiją, jog neatvyks į teismo posėdį dėl tariamo jos ir nukentėjusiojo interesų konflikto, nesklandumų bei tariamų grasinimų jai ir jos šeimai. Teigia, jog M. K. neatstovavo nukentėjusiojo nė vienoje byloje, tarp jų nebuvo jokių nesklandumų. Advokatei už neatvykimą į teismo posėdį buvo paskirta bauda, todėl ji sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdama pateisinti savo neveikimą ir diskredituoti nukentėjusįjį, kaip asmenį, dalyvaujantį (duomenys neskelbtini) sąjungos veikloje. Teismas nepagrįstai M. K. paskleistas žinias vertino kaip jos nuomonę, neįvertino, jog paskleista tikrovės neatitinkanti informacija tapo viešai žinoma tretiesiems asmenims, dėl ko, nukentėjusysis yra pažemintas, paniekintas ir pakirstas pasitikėjimas juo.

Be to, pareiškėjas prašo nušalinti teisėją D. Jocį nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nurodo, kad tarp jo ir teisėjo yra kilęs interesų konfliktas, teisėjas bei kiti apygardos teismo teisėjai vykdo jo asmens persekiojimą dėl pareiškėjo dalyvavimo (duomenys neskelbtini) sąjungoje. Teisėjui nuolat teikiami nušalinimo pareiškimai, bet jie buvo nagrinėjami formaliai, demonstruojant nihilistinį požiūrį į jo procesines teises. Dalyvaujant teisėjui yra priimami nemotyvuoti sprendimai.

Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnis numato nušalinimo pagrindus. Nėra pagrindas nušalinti teisėją tai, jog jis anksčiau yra nagrinėjęs su kitomis bylomis susijusius klausimus ir priėmęs sprendimus, kurie netenkino pareiškėjo. Teisėjas pareiškėjo nepersekioja, taigi nemano, kad tarp jo ir pareiškėjo yra kilęs interesų konfliktas.

Skundas atmestinas.

Įvertinęs skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir atitinkanti BPK reikalavimus.

Kaip matyti iš privataus kaltinimo skundo M. K. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2016 m. birželio 8 d. pranešime Klaipėdos apygardos teismui paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią, be kita ko pranešime Klaipėdos apygardos teismui (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodžiusi, jog ji teikti teisinės pagalbos J. S. negali, nes iš J. S. sulaukė grasinimų sau ir savo šeimai. J. S. teigimu, tokio turinio informacija jį pažemina, paniekina ir pakerta pasitikėjimą juo.

BK 154 straipsnis apibrėžia šmeižimo, kaip kriminalinio nusikaltimo, požymius. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015 ir kt.).

Baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 straipsnio taikymo klausimai, svarbu nustatyti, ar tekste, kuris buvo paviešintas, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį, ar dėstomi aiškiai neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad M. K. išdėstyti vertinimai ir apibendrinimai nelaikytini šmeižimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad advokatė nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie J. S. elgesį ir jį apšmeižti. Be to, byloje nenustatyta aplinkybė, jog M. K. parašydama frazę, – „sulaukiau grasinimų sau ir savo šeimai“, suvokė paskleidžianti melagingą, prasimanytą, t. y. tikrovės neatitinkančią, informaciją. Teismo vertinimu, 2016 m. birželio 8 d. pranešime išdėstyti teiginiai, kompleksiškai vertinant visus pranešime išdėstytus negalėjimo/atsisakymo teikti teisinę pagalbą argumentus, jų turinį, informavimo tikslą, nelaikytini galinčiais tiek paniekinti ar pažeminti J. S., ar pakirsti pasitikėjimą juo, taip pat nelaikytini tiek užgauliai, šiurkščiai pažeidžiantys jo orumą, kad tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pagrįstai buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais motyvais ir priimti priešingą sprendimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.