- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- 2FB-854-860/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00146-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. I.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB banko, AB Swedbank, BAB „Snoras“, UAB „MCB Finance“, Z. I.
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Martai Šapokaitei - Sosyan, dalyvaujant pareiškėjai A. I., jos atstovui adv. padėjėjui Valdui Rakauskui, suinteresuoto asmens – AB DNB banko, atstovui Vaidui Jurgelioniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. I. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – AB Swedbank, BAB „Snoras“, UAB „MCB Finance“, AB DNB bankas ir Z. I., dėl bankroto bylos jai iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 51 - 55), kuriame prašo iškelti jai bankroto bylą.
Pareiškime nurodė, kad ji ir sutuoktinis Z. I. 2008-05-27 sudarė su banku AB DnB NORD kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo gautas 72 405 Eur kreditas gyvenamojo namo, esančio Tribilų k., Vilniaus r., statyti. Ši sutartis dėl įsipareigojimų nevykdymo nutraukta 2010-12-13. Šiai dienai bendras įsiskolinimas AB DnB bankui sudaro 86 192,24 Eur, kas sudaro didžiąją dalį jos įsiskolinimų kreditoriams. Visiems kreditoriams, kurių iš viso yra keturi, be delspinigių ir palūkanų ji skolinga 88 928,61 Eur; minėtai sumai mokėjimo terminai yra suėję, tad jai turi būti iškelta bankroto byla. Bankroto priežastimis nurodė tai, kad jai gaunamų pajamų nepakako turimiems įsiskolinimams padengti; pasaulinė recesija, kuri turėjo įtakos ne tik jos nemokumui, nekilnojamojo turto vertei, bet ir sąlygojo pradėto verslo nesėkmę; savo ruožtu nesėkmingas verslas taip pat įtakojo jos nemokumą, nes buvo išnaudoti resursai, tame tarpe ir piniginiai. Ji šiuo metu dirba Informatikos ir ryšių departamente prie VRM, pareigos – teisėtumo informacijos skyriaus inspektorė, jos vidutinis darbo užmokestis apie 325 Eur (1 122,16 Lt). Jos galimybės gauti didesnį darbo užmokestį yra ribotos. Pareiškėja šiuo metu negyvena kartu su savo sutuoktiniu. Ji 2014-11-24 raštu pranešė visiems kreditoriams ir antstoliams vykdantiems iš jos išieškojimus apie tai, kad ji ketina teismui pateikti pareiškimą dėl jai bankroto bylos iškėlimo. Dėl turto ir jos vertės nurodė, kad jos su vyru turimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, miškų ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė – 27 243 Eur; ši vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centro duomenis. Ji yra vienintelė BUAB „A. D.“ akcininkė; įmonės kapitalas yra 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Ji turi sąskaitą AB Swedbanke, tačiau joje lėšų nėra. Ji asmeniškai skolininkų neturi. Teigia, kad visos namo statybai skirtos išduoto kredito lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę kredito paskirtį, t.y. namo statyboms. Ji išlaiko du nepilnamečius vaikus. Jai kiekvieną mėnesį asmeniniams būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 300 Eur (1 035,84 Lt) suma. Pareiškėjo prašo iškėlus jai bankroto bylą jos bankroto administratoriumi skirti E. S..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – AB DNB bankas, pateiktame atsiliepime (b.l. 111 - 116) nesutiko su pareiškėjos A. I. pareiškimu.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjaa, kartu su sutuoktiniu, 2008-05-27 sudarytos kreditavimo sutarties tinkamai nevykdė, tad ji buvo nutraukta 2010-12-13. Įsiskolinimo suma 2015-03-16 sudarė 86 881,27 Eur. Bankas nesutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl šių pagrindinių priežasčių, visų pirma, pareiškėja, būdama darbingo amžiaus (34 m.), nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo, tokiu būdu pagerinti savo finansinę būklę ir užtikrinti skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams vykdymą. Teigia, kad pareiškėja ne negalėjo, bet nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, tad ji negali būti pripažinta sąžininga. Teigia, kad pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga suma – 300 Eur, yra didesnė nei jos deklaruojamos gaunamos pajamos – 267,20 Eur. Atsižvelgiant į tai mano, kad pareiškėja gauna didesnes pajamas, negu nurodo pateiktame pareiškime. Neatskleisdama duomenų apie visas gaunamas pajamas, pareiškėja elgiasi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu. Be to, kadangi pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai tik 267,20 Eur per mėnesį, kurios yra mažesnės net už reikalingas lėšas būtiniems jos poreikiams tenkinti, ir ji neplanuoja gauti daugiau pajamų, tad jai negali būti keliama bankroto byla. Priešingu atveju nebūtų galimybių užtikrinti, kad bus įgyvendintas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo tikslas – atkurti fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros; šiuo atveju iškėlus bankroto bylą reikštų tik tai, kad yra tenkinami išimtinai pareiškėjos interesai – nurašomos jos skolos. Teigia, kad pareiškėjos turimo turto reali vertė yra didesnė, negu ji nurodo savo pareiškime. Be to, pareiškėja yra solidari skolininkė su savo sutuoktiniu, tad vertintinas ir jo turimas turtas bei gaunamos pajamos. Mano, kad pareiškėjos turtinė būklė nėra kritinė; ji kartu su sutuoktiniu gali pilnai padengti savo skolinius įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad bankas nesutinka su pareiškėjos siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra; bankas siūlo, esant reikalui, bankroto administratoriumi skirti S. K..
Kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja savo pareiškimą pilnai palaikė. Papildomai paaiškino, kad studijuoja MRU, tačiau jau 5 metai, kaip mokslus yra susistabdžiusi. 2013 m. nupirko įmonę UAB „A. D.“ su skolomis, kurios buvo susidariusios už komunalines paslaugas ir įrangą, mokėjo apie 50 000 Lt. Tačiau verslas žlugo, nes patalpų savininkas pakeitė spynas ir nebeįsileido į patalpas. Pinigus (50 000 Lt) įmonės pirkimui pasiskolino iš sesers, vėliau teigė, kad iš abiejų seserų ir mamos. Įsigyta įmonė teikė automobilių remonto paslaugas; jis pati neturi specialių žinių, susijusių su automobiliais ir jų remontu. Ji buvo minėtos įmonės pagrindinė akcininkė ir vadovė. Šiuo metu jos pajamos apie 267 Eur; 7 metus dirba Informatikos ir ryšių departamente prie LR vidaus reikalų ministerijos. Su savo sutuoktiniu kartu negyvena apie 2 metus, tačiau nėra išsiskyrusi; jos vyras prie vaikų išlaikymo neprisideda, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų priteistas iš jo vaikams išlaikymas. Turi ūkį, apie 2 ha, augina avietes, tikisi jas artimiausiu metu realizuoti. Iš banko paimtas visas kreditas buvo panaudotas namo statybai. 2013 m. AB DNB sumokėjo apie 7 000 Lt. Ji nesiėmė jokių veiksmų, kad jos turimas turtas būtų realizuotas už didesnę kainą ir taip būtų atsiskaityta su kreditoriais. Papildomo darbo paieškų nesiėmė, išskyrus tai, kad buvo įsigijusi įmonę.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens AB DNB banko atstovas su pareiškimu nesutiko, palaikė savo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorinių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, jog fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Dėl pareiškėjos nemokumo
FABĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad fizinio asmens nemokumas yra tokia jo būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nustatant fizinio asmens būklę, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitomi reikalavimai, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.)
Lietuvos A. T. aiškindamas fizinio asmens nemokumo sąvoką FABĮ prasme yra pažymėjęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t.y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. Taigi, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. A. T. atkreipė dėmesį į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui. Kasacinis teismas yra akcentavęs ir tai, kad fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, jog pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka (žr. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. I. nurodė, kad jos skola, kurios mokėjimo terminai suėję, kreditoriams sudaro iš viso 88 928,61 Eur; pagrindiniam kreditoriui AB DNB bankui skola sudaro 86 192,24 Eur. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos turimo nekilnojamojo turto vertė siekia 27 243 Eur (ši vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centro duomenis); ji yra vienintelė BUAB „A. D.“ akcininkė, įmonės kapitalas yra 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Ji šiuo metu dirba Informatikos ir ryšių departamente prie LR vidaus reikalų ministerijos, jos mėnesinė pajamos apytiksliai yra 325 Eur (1 122,16 Lt). Pareiškėja teigia, kad ji šiuo metu yra nemoki, tad jai turi būti keliama bankroto byla. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėja, kartu su sutuoktiniu, turi nemažai nekilnojamojo turto: 1) 2.4500 miškų ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Rukainių sen., Vilniaus r. (jo vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 590 Eur); 2) 0.9500 ha žemės ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., Rukainių sen., Vilniaus r. (jo vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 496 Eur); 3) 1.1000 ha žemės ūkio sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais 2 gyvenamaisiais namais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti, baigtumas 63 proc.), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais statiniais (jų vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 38 836 Eur) (b.l. 141 – 155). Taigi, vien pagal VĮ Registrų centro duomenis šio nekilnojamojo turto vertė yra apie 40 000 Eur.
Kita vertus akivaizdu, kad VĮ Registrų centro masiniu būdu vertinamas turtas, kuris turi specifinę paskirtį, neatspindi realios rinkos kainos. Tai iš esmės patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Nekilnojamojo turto bendrovės Domus optima 2008-12-15 pažyma Nr. 08-12-28 (b.l. 70 - 72) tvirtina, kad minėtų turto vienetų, nutartyje nurodytų 3 punkte, vidutinė rinkos vertė yra 320 000 Lt. Nors ši minėto turto vertė buvo nustatyta 2008-12-15 datai, tačiau teismas pažymi, kad šiuo metu visuotinai žinoma, jog nekilnojamojo turto kainos, buvusios iki pakilimo (ekonominės krizės), iš esmės yra atkilusios su nedidele paklaida. Be to, pareiškėja teigia, kad visą gautą paskolą iš banko (virš 70 000 Eur) panaudojo pagal paskirtį, t.y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1030-7027, statybai. Tad vien ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad minėto nebaigto statyti namo (baigtumas 63 proc.) vertė negali būti 18 709 Eur, ji turi būti žymiai didesnė, juo labiau turint omenyje tai, jog pareiškėja nurodė, kad prie namo statybų ji ir sutuoktinis prisidėjo savo jėgomis, tuo atpigindami statybas. Priešingu atveju, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo ir gautos paskolos panaudojimo pagal tikslinę paskirtį. Be to, kyla ir pagrįstų abejonių dėl šiuo metu minėto turto realaus baigtumo procento (63 proc.), nes 2008-12-15 atliekant minėto nebaigto statyti namo vertinimą jo baigtumas taip pat buvo 63 proc., nors pareiškėja dar nebuvo panaudojusi viso gauto kredito namo statybai. Iš antstolės V. M. teismui pateikto rašto (b.l. 102) matyti, kad šiuo metu antstolė yra nustačiusi bankui įkeisto turto vertę, kuri lygi 39 100 Eur, anksčiau šis turtas buvo parduodamas iš varžytinių už 160 00 Lt, tai reiškia, kad šio turto rinkos vertė buvo nustatyta dar didesnė, nes iš varžytinių parduodamas turtas yra mažinamas 20 arba 40 proc. jo rinkos vertės priklausomai nuo to, kurios varžytinės vyksta, t.y. ar pirmosios, ar antrosios (CPK 718 str., 722 str.). Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjos turimo kito žemės ūkio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas beveik 1 ha, nurodoma vertė 496 Eur yra nereali; iš esmės visuotinai žinomas faktas, kad tokio dydžio žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, rinkos vertė yra iki dešimties ir daugiau kartų didesnė, jau nekalbant apie tai, jeigu galimas tokio žemės sklypo naudojimo tikslinės paskirties keitimas. Neabejotina, kad rinkos vertė yra žymiai didesnė ir kito pareiškėjos turimo žemės sklypo, kurio paskirtis miškų ūkio (2.4500 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie šio turto individualų vertinimą.
Antra, pareiškėjos vardu yra registruota viena transporto priemonė – MERCEDES BENZ E200, 1990 m. gamybos (b.l. 148). Pareiškėjos sutuoktinio vardu taip pat yra registruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini) 1991 m. gamybos (b.l. 149). Pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie šių transporto priemonių rinkos vertę.
Pareiškėja yra vienintelė akcininkė UAB „A. D.“; šiai įmonei iškelta bankroto byla (b.l. 159 - 160). Pareiškėja teigia, kad šios įmonės vertė 2 896,20 Eur.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio turimo turto rinkos vertė galimai yra artima jos su sutuoktinio turimiems solidariems įsipareigojimams – apie 88 000 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėja turi galimybę imtis priemonių ir siekti, jog jos turimas turtas būtų realizuotas kuo aukštesne kaina, pvz., aktyviai ieškoti turto pirkėjų, antstoliui pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją ir pan.
Trečia, pareiškėja šiuo metu dirba Informatikos ir ryšių departamente prie LR vidaus reikalų ministerijos, jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 325 Eur (b.l. 98 - 99). Pareiškėjos sutuoktinis Z. I. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose, jo nurodomas darbo užmokestis yra minimalus (b.l. 100 – 101, 139). Teismas pažymi, kad pareiškėjos darbas valstybinėje institucijoje yra pakankamai stabilus, darbas su garantijomis; darbo valandos yra normuotos ir aiškiai apibrėžtos, kas, teismo nuomone, leidžia pareiškėjai, kuri yra pakankamai jauna ir darbingo amžiaus (34 m.), laisvu nuo pagrindinio darbo laiko susirasti kitą darbą antraeilėse pareigose, taip gauti daugiau pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad ji realiai būtų siekusi šia galimybe pasinaudoti. Pareiškėjos bandymas užsiimti verslu (įsigijimas įmonės, kuri verčiasi automobilio remonto paslaugų teikimu) apie kurį neturi pakankamai žinių, labiau vertintinas kaip neatsakingas elgesys, o ne racionalus būdas susirasti papildomą darbą, kuris leistų sugrąžinti skolas.
Ketvirta, pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 2013 m. pabaigoje įsigijo įmonę UAB „A. D.“ už 50 000 Lt. Teismas pažymi, kad tuo metu kai buvo įsigyta įmonė, pareiškėjos skolinių įsipareigojimų sumokėjimo terminai jau seniai buvo suėję, jos turtui buvo taikytas areštas. Ši aplinkybė leidžia teismui padaryti išvadą, kad pareiškėja turi ir kitų pajamų ar finansavimo šaltinių, kurių tinkamai teismui nėra atskleidusi. Be to, pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad ji augina avietes, turi apie 2 ha, tikisi jas artimiausioje ateityje realizuoti ir gauti pajamų.
Penkta, pareiškėja nurodė, kad ji su savo sutuoktinių jau keletas metų negyvena kartu, tačiau jis neteikia vaikams išlaikymo. Teismas pažymi, kad pareiškėja turi ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti iš savo sutuoktinio, jog jis prisidėtų prie vaikų išlaikymo, jeigu jis atsisako tai daryti – tai ji privalo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Priešingu atveju kyla klausimas dėl tinkamo jos motinos valdžios įgyvendinimo vaikų atžvilgiu.
Minėta, kad Lietuvos A. T. savo 2014-12-19 nutartyje Nr. 3K-3-561/2014 pažymėjo, kad fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjos skolas, jų dydį, pareiškėjos, kartu su sutuoktiniu, kuris yra solidarus skolininkas, turimą turtą, kuris teismo nuomone yra vertingas, bei gaunamas tam tikras stabilias pareiškėjos pajamas (apie 1 122,16 Lt kas mėnesį), į tikėtinas pajamas iš aviečių ūkio, taip pat jos turimus, bet tinkamai teismui neatskleistus kitus pajamų (finansavimo) šaltinius, darytina išvada, kad pareiškėjos skolos iš esmės gali būti padengiamos vykdymo proceso nustatyta tvarka ar kitu būdu per protingą terminą. Kita vertus, realizavus pareiškėjos, kartu su sutuoktiniu, turimą turtą vykdymo proceso tvarka ir vis tik paaiškėjus, kad likusi skola yra didelė, kuri negali būti pareiškėjos faktiškai (objektyviai) padengiama per protingą terminą, tai pareiškėja neprarastų galimybės inicijuoti procesą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nuomone, pareiškėjos šiuo metu bandymas inicijuoti bankroto procesą yra išankstinis; ji iš esmės šiuo metu siekia priverstinį vykdymo procesą pakeisti bankroto procesu, tačiau tokia situacija yra negalima.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja FABĮ taikymo prasme nelaikytina nemokia. Pareiškėjos situacija vertintina kaip laikinas mokėjimų sutrikimas arba gresiantis nemokumas, arba tam tikra prasme ir nenoras atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl pareiškėjos sąžiningumo
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui (žr. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2014-12-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2014-11-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-516/2014).
Pareiškėja bankroto priežastimis nurodė, kad jai gaunamų pajamų nepakako turimiems įsiskolinimams padengti; įtakos turėjo pasaulinė recesija, kuri įtakojo ne tik jos nemokumą, nekilnojamojo turto vertę, bet ir sąlygojo pradėto verslo nesėkmę; savo ruožtu nesėkmingas verslas taip pat įtakojo jos nemokumą, nes buvo išnaudoti resursai, tame tarpe ir piniginiai.
Tačiau teismas su tokiomis pareiškėjos nurodomomis priežastimis nesutinka, jos yra formalios.
Visų pirma, minėta, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog ji 2013 m. pabaigoje įsigijo įmonę UAB „A. D.“ už 50 000 Lt. Kad pareiškėja nuo 2013 m. gruodžio mėnesio yra minėtos įmonės akcininkė tvirtina ir VĮ Registrų centro išplėstinis išrašas (b.l. 159 - 160). Teismas pažymi, kad tuo metu kai buvo įsigyta įmonė (2013 m. gruodžio mėnesį), dargi už 50 000 Lt, pareiškėjos skolinių įsipareigojimų sumokėjimo terminai jau seniai buvo suėję, jos turtui buvo taikytas areštas. Ši aplinkybė leidžia teismui padaryti išvadą, kad pareiškėja turi ir kitų pajamų ar finansavimo šaltinių, kurių tinkamai teismui ir kreditoriams nėra atskleidusi. Toks pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu, į teisėjo klausimus, bandė nerišliai ir sunkiai paaiškinti apie šių lėšų kilmę, iš pradžių nurodydama, kad tuos pinigus paskolino sesuo, vėliau teigė, jog dvi seserys ir mama, nepaneigia teismo padarytų išvadų apie jos nesąžiningumą. Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sudaryti paskolos, dovanojimo ar kitokie sandoriai su minėtais asmenimis, jeigu taip – tai kada, kokiomis sąlygomis ir pan. Kita vertus, pareiškėjos įsigyta įmonė užsiima transporto priemonių remontu ir technine priežiūra. Pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad ji šioje srityje neturi jokių reikiamų žinių, įmonė buvo perkama su skolomis, turtinė ir finansinė įmonės padėtis iki galo jai nebuvo žinomos, taip pat nebuvo išsiaiškinusi kitų sąlygų. Taigi, pareiškėjos elgesys įsigyjant minėtą įmonę buvo ypač neatsakingas, neapdairus ir neracionalus, vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, o turint omenyje tai, kad tuo metu pareiškėja jau turėjo visus pradelstus savo skolinius įsipareigojimus, - ir nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Teismas pažymi, kad minėtoje situacijoje turėjo dominuoti kreditorių interesai, tačiau pareiškėja juos visiškai ignoravo ir turimą ženklią pinigų sumą (50 000 Lt) panaudojo ne su kreditoriais atsiskaityti, bet ypač neatsakingai sudaryti abejotinos naudos sandorį dėl įmonės įsigijimo. Tokie neatsakingi pareiškėjos veiksmai, kaip parodė praktika, privedė prie logiškos pabaigos, t.y. pareiškėjos įsigytai įmonei 2014-09-25 (nepraėjus nei metams po įmonės įsigijimo) buvo iškelta bankroto byla. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės patalpų savininkas nebeįleido į patalpas dėl ko įmonės veikla sustojo, tačiau pareiškėja nesiėmė jokių priemonių, siekdama apginti teisėtus įmonės interesus, kylančius iš nuomos ir kitų teisinių santykių; šią aplinkybę pareiškėja patvirtino teismo posėdžio metu. Toks pareiškėjos elgesys įsigyjant įmonę, vėliau tinkamai neginant jos interesų, neabejotinai yra nesąžiningas, kuris daro tiesioginę įtaką jos nemokumui.
Antra, pareiškėjos nemokumui įtaką daro ir kitas jos neveikimas. Minėta, kad pareiškėja nesiima realių veiksmų, jog susirastų papildomą darbą ar geriau apmokamą kitą darbą (nors tokią galimybę turi; yra pakankamai jauna, darbingo amžiaus, neturi jokių sveikatos problemų ir pan.); nesiima jokių priemonių dėl vaikams išlaikymo prisiteisimo iš jos sutuoktinio; nesiima jokių priemonių, kad jos turimas turtas būtų greičiau ir už didesnę kainą realizuotas ir pan. Taigi, pripažintina, kad pareiškėja nepakankamai dėjo ir deda pastangų, jog su kreditoriais būtų atsiskaityta. Toks pareiškėjos elgesys (neveikimas) leidžia daryti išvadą, kad ji sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti; bet kokiu atveju, toks pareiškėjos elgesys neatitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimų.
Trečia, pareiškėja savo pareiškime prašo patvirtinti būtinų išlaidų sumą – 300 Eur, tuo tarpu jos atlyginimas – apie 325 Eur. Taip pat pareiškėja numato administratoriui iki plano patvirtinimo skirti apie 580 Eur. Taigi, pareiškėjos būtinų išlaidų suma ir lėšos skiriamos administratoriui iš esmės viršija jos gaunamas pajamas. Pareiškėja nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie tvirtintų, kad jos pajamos gali realiai padidėti. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji augina avietes, kurias ketina realizuoti, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų šias jos aplinkybes. Teismas pažymi, kad viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 str. 10 p.). Tad šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl jos siekio vykdyti prievoles kreditoriams, tuo pačiu tai reiškia jos nesąžiningumą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja FABĮ taikymo prasme nelaikytina sąžininga.
Apibendrinant pasakytina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo dėl jai bankroto bylos iškėlimo; priešingu atveju, nebūtų pasiektas vienas iš bankroto proceso tikslų – užtikrinti teisingą skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą; todėl pareiškimas atmestinas, bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 290 – 291 straipsniais, FABĮ 5 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti kelti pareiškėjai A. I. bankroto bylą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.