- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- ATP-574-417/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00801-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu L. P. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirta administracinė nuobauda – 289 eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2016 m. liepos 23 d. 20.44 val. Klaipėdos r., kelio Klaipėda – Liepoja (duomenys neskelbtini), būdamas pradedančiu vairuotoju, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą 70 km/val. greitį, automobilį vairuodamas 142,7±2 km/val. greičiu, t. y. leistiną greitį viršijo 70,7 km/val..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. P. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą, priimti naują nutarimą taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neužtikrino procesinės teisės dalyvauti teismo posėdyje, todėl nutarimas laikytinas neteisėtu. Taip pat apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei įvertinti: padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad pažeidimą padarė dėl netikėtai susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o tiksliau – sutrikus senelės sveikatai, viršijo leistiną važiavimo greitį šviesiu paros metu, esant geram matomumui, vairuojant techniškai tvarkingą ir patikimą automobilį autostradoje, tuo metu jau esant minimaliam eismui, o tai mažina veikos pavojingumą, šis pažeidimas žalingų pasekmių nesukėlė. Prašo įvertinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinti elgesį po pažeidimo padarymo, nuoširdų atgailavimą ir naujų teisės pažeidimų nepadarymą bei kitus asmenybę apibūdinančius požymius, tai, kad anksčiau nebuvo baustas už analogišką pažeidimą ar kitą šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam gyvybiškai reikalinga, kad kartu su tėvu dirbtų ir išlaikytų šeimą bei pasirūpintų sergančiais broliu bei senele, kuriuos reikia vežti į sveikatos priežiūros įstaigas. Be to, įvertinti tai, kad jis daugiau nei vienerius metus mokėsi vairuotojo teorijos žinių bei užsiiminėjo praktiniu vairavimu, o minėtą teisės pažeidimą padarė likus vos keliems mėnesiams iki 2 metų termino nuo vairavimo egzamino išlaikymo. Teigiama, kad esant šioms aplinkybėms minimalus ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam skirtą nuobaudą, argumentuodamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam itin reikalinga. Taip pat teigiama, kad administracinėm atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje.
Dėl teisės dalyvauti teismo posėdyje
ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, bei apskųsti nutarimą byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas tam tikrų kategorijų administracinių teisės pažeidimų bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 124 straipsnis į šį sąrašą nepatenka, tokiu atveju bylos nagrinėjimas nedalyvaujant asmeniui, pažeidusiam šio straipsnio nuostatas, yra galimas.
Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio, apylinkės teismas, konstatavęs, kad L. P. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme laiką pranešta tinkamai, įvertinęs tai, jog gautas prašymas atidėti nagrinėjimą, kadangi išvyksta į užsienį, nustatė, kad prašymas nemotyvuotas, nepridėti jokie įrodymai apie kelionę, apie jos būtinumą, todėl apylinkės teismas įvertinęs aptartą situaciją bei tai, kad nusižengimo aplinkybės yra visiškai aiškios, prašymo netenkino ir bylą nagrinėjo L. P. nedalyvaujant.
Apeliantas nurodo, kad į teismo posėdį neatvyko ne dėl piktybiško vengimo atvykti į teismą, o todėl, kad buvo išvykęs darbo reikalais. Tačiau tokia nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis kelia abejonių, skunde teigiama, kad apeliantas negali pridėti įrodymų dėl minėtos kelionės.
Kaip minėta, apelianto padaryti pažeidimai nepatenka į ATPK 272 straipsnyje numatytų pažeidimų sąrašą, kai pažeidėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas. Be to, savo teisę į gynybą pažeidėjas galėjo realizuoti pateikdamas apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo priimto nutarimo ir tokia teise jis ir pasinaudojo. Nėra jokių duomenų, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu būtų buvę suvaržytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, dėl to jis nebūtų galėjęs savarankiškai ar per atstovą pareikšti teismui prašymus.
Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę dėl pažeidimo pripažino, gailisi, nutarė, jog siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, L. P. skirtina minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, individualizuota tinkamai.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apygardos teismas mano, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, sušvelninti skirtą administracinę nuobaudą, neskirti apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino, dėl jo padarymo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Pažymima ir tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracines nuobaudas neperžengiant sankcijų už padarytus pažeidimus ribų ir nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apeliantas padarė KET pažeidimą – vairavo viršydamas leistiną greitį daugiau nei 70 km/val., tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams. Pabrėžtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kartu pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. L. P. žinojo, kad transporto priemonė jam reikalinga darbui, galbūt padėti artimiesiems, tačiau tai jo nuo itin šiurkštaus KET pažeidimo nesulaikė.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Be to, apeliantas ateityje turės teisę pasinaudoti ATPK 329 straipsnio nuostatomis, t. y. jei teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys naujų KET pažeidimų, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, turės procesinę galimybę prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Apygardos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė išsamius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo, tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.