Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. K. Č. ir S. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – E. Č.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas, Skyrius, Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydamas: 1) neterminuotai apriboti V. K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tėvų valdžią sūnui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.

3. Tarnyba, atsižvelgusi į aplinkybę, kad tėvų valdžia sūnui laikinai buvo apribota Vilniaus miesto 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, vertina, jog vienerių metų laikotarpis buvo pakankamas atsakovams pasiruošti vaiko grįžimui į šeimą (kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo) ir pasirengti savarankiškai jį auginti, tačiau atsakovai nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jie prisiimtų visas tėvams tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų vaiką. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovams buvo sudarytos visos sąlygos keisti savo gyvenimo būdą, tačiau jie nesinaudojo siūlytomis ir teikiamomis socialinėmis paslaugomis, vangiai bendradarbiavo ir priėmė pagalbą, kuri turėjo ir galėjo padėti jiems pakeisti gyvenimo būdą, geriau suprasti savo, kaip tėvų, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti. Toks atsakovų elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su sūnumi, visiškas nusišalinimas nuo tėvų pareigų savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovai gyvena tenkindami tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuoti tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiam sūnui M. G. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Ieškovas pabrėžė, kad tėvai, ilgai spręsdami savo asmenines problemas, negali paneigti vaiko teisės į vaikystę, į fiziškai ir emociškai saugią aplinką, kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jo raidai. Kadangi teismui laikinai apribojus valdžią sūnui padėtis atsakovų šeimoje nepasikeitė – atsakovai vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, netenkina jo poreikių, motina neteikia sūnui priteisto išlaikymo, taip pat nėra duomenų, kad atsakovų elgesys ir požiūris į vaiką pasikeistų, ieškovas, prašo atsakovams V. K. Č. ir S. G. neterminuotai apriboti tėvų valdžią.

4. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – V. K. Č. siųsti procesiniai dokumentai įteikti mamai E. Č., o atsakovui S. G. procesiniai dokumentai įteikti darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu, dokumentus priėmė administratorė M. A. (CPK 123 straipsnio 2 dalis).

5. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovams teismo sprendimu yra laikinai apribota tėvų valdžia, berniukui nustatyta nuolatinė globa, jis auga senelės E. Č. šeimoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 183 straipsnio 5 dalimi, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus – prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Šiuo metu jau yra praėję beveik metai, kai atsakovams buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų sūnui, tačiau tėvai į teismą, kad būtų panaikintas laikinas tėvų valdžios apribojimas, nesikreipė, nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad prisiimtų tėvams tenkančias pareigas, todėl ieškovas kreipėsi dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

10. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

11. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

12. Iš į bylą pateiktos gimimo įrašo kopijos matyti, kad nepilnamečio M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra V. K. Č., tėvas – S. G. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19440-984/2020 buvo laikinai apribota atsakovų V. K. Č. ir S. G. valdžia nepilnamečiam sūnui M. G., vaikui nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskiriant E. Č., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su nuolatine globėja E. Č., iš abiejų tėvų vaikui M. G. priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki jis sulauks pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovė dėl psichinės ligos, o atsakovas dėl aplaidumo ar netinkamo gyvenimo būdo negyvena su vaiku. Laikinas tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip auklėjamoji, prevencinė priemonė tėvams, kad asmuo pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat – kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, į faktą, kad tėvai yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, siekdamas suteikti jiems galimybę imtis realių veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą (keisti gyvenimo būdą ir požiūrį į vaiko ugdymą, gydytis nuo psichinės ligos ir dirbti), sprendė, jog yra pagrindas laikinai apriboti V. K. Č. ir S. G. tėvų valdžią sūnui M. G., taip pat atkreipė dėmesį, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19440-984/2020 M. G. jau paskirta nuolatinė globėja ir gaunamų lėšų administratorė, nustatyta mažamečio gyvenamoji vieta, iš tėvų priteistas išlaikymas, todėl šie klausimai sprendime pakartotinai neaptariami.

14. Iš į bylą pateikto 2021 m. balandžio 8 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad globėjos namuose berniukui užtikrinamos tinkamos buities sąlygos, globėja tinkamai vykdo pareigas, pati globa atitinka vaiko interesus, poreikių tenkinimą ir teisių įgyvendinimą. Globėjos teigimu, sunkumų ugdant vaiką nekyla, šeima gauna visą reikiamą pagalbą. Globėja bendrauja su VšĮ „Sotas“ specialistais, dalijasi patirtimi su kitais globėjais ir įtėviais. Globėjos nuomone, mažamečio vaiko mama su sūnumi palaiko nuolatinį kontaktą, tačiau bent artimiausiu metu dėl sveikatos, gyvenimo pokyčių ji nėra pajėgi savarankiškai pasirūpinti vaiku, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Vaiko tėvas juo domisi minimaliai, dažniausiai kartą per mėnesį parašo žinutę, aplanko vaiką per šventes (Kalėdas, Velykas). Berniukas tėvo vengia, nėra prie jo pripratęs. T. M. reguliariai moka teismo priteistą išlaikymą. Iš 2021 m. balandžio 8 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad motinai V. K. Č. 2020 m. rugpjūčio 18 d. laikinai apribota motinos valdžia. Ji pati įvardino, kad dėl sveikatos būklės, gyvenimo situacijos ir asmeninių planų artimiausiu metu (3–4 metus) negalės savarankiškai pasirūpinti sūnumi. Tėvui S. G. 2020 m. rugpjūčio 18 d. taip pat laikinai apribota tėvo valdžia, vyras palaiko minimalų kontaktą su sūnumi, susigrąžinti jo nesiekia.

15. Esant nurodytam, teismas konstatuoja, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas vaikui, juo nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią sūnui M. G. (pakeisti iš laikino tėvų valdžios apribojimo į neterminuotą). Teismas pažymi, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvui ir motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvo ir motinos sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

17. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

18. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

19. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovų V. K. Č. ir S. G. valstybei priteistina po 75 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

20. Teisme patirta 9,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 4,55 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

21. Viso valstybės naudai iš atsakovų V. K. Č. ir S. G. priteistina po 80 Eur (75 Eur + 4,55 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią nepilnamečiam vaikui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovo S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės V. K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovo S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.