Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-02-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-10-963/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-19
Bylos Nr.
A8.-10-963/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00808-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. M.
Institucija
Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
Advokatai
Mindaugas Repšas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-10-963/2021
Proceso Nr. 4-06-3-00808-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.; 21.3.3.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.
Registro objektas ROIK: 20119317889(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam Ž. M., jo įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei J. G.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. M. 2020 m. liepos 16 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. gegužės 18 d. 14.33 val. Nėries g. 4, Klaipėdoje, Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius atlikęs tyrimą pagal 2020 m. gegužės 20 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto „Centras“ Tarnybini pranešimą Nr. 8DE-1734 nustatė, kad 2020 m. gegužės 18 d. 14.33 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) deklarantas Ž. M., Klaipėdos krovinių postui „Centras“ Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau-MDAS) pateikė BAD MRN 20LTLC0100IM075C20 išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Deklaruojama prekė - lengvasis automobilis, markė „Audi“, modelis „A4 2.0 TFSI PREMIUM QUATTRO AWD“, pagaminimo metai 2017 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa 1984 cm³, variklio galia 185 kW, degalų rūšis benzinas, aprašyme pažymėta, kad automobilis su defektais. Deklaruojama statistinė prekės vertė 46 deklaracijos langelyje -3779,74 Eur. Kartu su deklaracija buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 200518-103 (2020 .m gegužės 18 d.), kurioje lengvajam automobiliui „AUDI (USA) A4 2.0 TFSI PREMIUM QUATTRO AWD “ rinkos kaina nustatyta iš Všį „Emprekis“ žinyno - 19870,00 Eur. Dokumentinio tikrinimo metu Klaipėdos krovinių posto „Centras“ pareigūnei kilus abejonių dėl deklaruojamo automobilio modifikacijos, muitinė el. paštu konsultacijos@emprekis.lt kreipėsi į VšĮ „Emprekis“ dėl patikslinimo. VšĮ „Emprekis“ el. laišku atsakė, kad šio automobilio modifikacija yra „A4 2.0 TFSI PREMIUM PLŪS QUATTRO AWD“, jo rinkos kaina Všį „Emprekis“ žinyne - 20870,00 Eur. Taip pat nustatyta, kad atlikus papildomą dokumentų tikrinimą, visuose minėto automobilio pirminiuose dokumentuose - prekės laikinojo saugojimo (KIPIS) deklaracijoje ir laivo manifeste, automobilio modifikacija nurodyta teisinga, t. y. nurodyta A4 PREMIUM PLŪS“. Taip pat interneto puslapyje https://en.bidfax.info/audi/a4/4729873-audi-a4-premium-plus-2017-black-201-4-vin wauenaf41hn023824.html pagal automobilio kėbulo numerį galima rasti informaciją, kad šio automobilio modifikacija yra „A4 PREMIUM PLŪS“ (taip pat identifikuoti transporto priemonės modifikaciją galima naudojantis ir kitais viešai prieinamais VIN dekoderiais: www.autocheck.com;www.searchquarry.com/vin-decoder). Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau-Metodika), nuostatomis, jeigu turto vertinimo ataskaitoje yra netikslumų, turto vertinimo ataskaita turi būti tikslinama (Metodikos 50.1 punktas). Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas Ž. M. pildydamas importo deklaraciją MRN 20LTLC0100IM075C20, turėjo galimybę informaciją apie deklaruojamą automobilį pasitikrinti KIPIS programoje, internete, paprašyti importuotojo patikslinti deklaravimui svarbius duomenis ir deklaruoti teisingą automobilio modifikaciją, tačiau to nepadarė, nors atidžiai ir rūpestingai patikrinęs visą pirminę informaciją, turėjo galimybę (prieš deklaruojant prekę muitinei) nustatyti neatitikimus, taip pat kreiptis į turto vertinimo ataskaitą pateikusį turto vertintoją dėl turto vertinimo ataskaitoje pastebėtų klaidų ištaisymo. 2020 m. gegužės 18 d. MDAS priemonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantui Ž. M. buvo išsiųsta IESUPLT žinutė su prašymu paaiškinti, kodėl renkatės modelį „A4 2.0 TFSI PREMIUM QUATTRO AWD“. Tą pačią dieną, MDAS priemonėmis IESUPALT žinute deklarantas informavo, kad klaidą padarė turto vertintojas ir bus pateikta pataisyta turto vertinimo ataskaita. Muitinės postas priėmė sprendimą dėl nustatytų neatitikimų deklaracijos MRN 20LTLC0100IM075C20 neišleisti, turto vertinimo ataskaitos nepriimti. 2020 m. gegužės 19 d. tam pačiam importuojamam automobiliui UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas Ž. M. MDAS priemonėmis pateikė naują importo deklaraciją MRN 20LTLC0100IM076505. Deklaruojama statistinė prekės vertė 46 deklaracijos langelyje - 4450,86 Eur. Kartu su deklaracija buvo pateikta patikslinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaita Nr. 200518-103P (2020 m. gegužės 19 d.). Patikslintoje turto vertinimo atskaitoje automobilio rinkos kaina nustatyta iš VšĮ „Emprekis“ žinyno 20870,00 Eur. Nenustačius pažeidimų, importo deklaracija MRN 20LTLC0100IM076505 išleista teisės aktų nustatyta tvarka. Atlikus dokumentų ir prekės tikrinimą nustatyti neatitikimai, t. y. nustatytas deklaranto Ž. M. neteisingų duomenų pateikimas importo deklaracijoje MRN 20LTLC0100IM075C20: 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 3779,74 Eur, teisinga turi būti 4450,86 Eur; 47 langelyje neteisingai deklaruota: mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui 3779,74 Eur ir mokėtino muito suma 378,00 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui 4287,74 Eur ir mokėtino PVM suma 900,00 Eur, iš viso 1278,00 Eur; 47 langelyje teisingas mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui turi būti 4450,86 Eur ir mokėtino muito suma 445,00 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui turi būti 5025,86 Eur ir mokėtino PVM suma 1055,00 Eur, iš viso 1500,00 Eur. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad naujai pateiktoje ir įformintoje deklaracijoje, lyginant su ankstesniąja, automobilio muitinė vertė padidėjo 671,12 Eur, susidarė mokestinė prievolė: muito - 67,00 Eur, PVM - 155,00 Eur, iš viso 222,00 Eur suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) deklarantas Ž. M., būdamas atsakingu asmeniu už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdamas neteisingus duomenis (neįsitikinęs, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje), pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatoma SMK 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatos ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 1B-329, 27.52 punktą ir 27.53 punktą. Kadangi nustatyta, kad deklaranto Ž. M. pateikti neteisingi duomenys importuojamai prekei, turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, susidariusi mokestinė prievolė - 220,00 Eur, viršijo tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, todėl įvykdyta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 212 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Ž. M. paaiškino, kad deklaraciją užpildė remdamasis turto vertinimo ataskaita, t. y. automobilį aprašė pagal turimą vertinimo ataskaitą ir mokesčius paskaičiavo pagal turto vertinimo ataskaitą. Tikrinti turto vertinimo ataskaitos duomenis gal ir gali, gali žiūrėti internetinius puslapius, bet turto vertintojas pats nustato automobilio modelį, o jis pasitiki turto vertintoju. Gavęs prekę, jis turi tik sąskaitą faktūrą, automobilio techninį pasą, išsamaus aprašymo siuntėjas nepateikė. Turto vertintojui jis pateikė automobilio sąskaitą faktūrą ir automobilio techninį pasą. Jis pasirašo turto vertinimo atkaitą, bet niekada neina apžiūrėti fiziškai automobilį. Pažymėjo, kad šiuo atveju jis klaidą padarė, nes pasitikėjo turto vertintoju, kuris ir padarė klaidą.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto vertintojo asistentu. Nurodė, kad kiekvienas automobilis turi savo kėbulo VIN numerį. Pagal VIN numerį internete randama automobilio modifikacija, nes amerikietiškuose dokumentuose jokių modifikacijos nebūna užrašyta. Šiuo atveju, darydamas pirmą vertinimo ataskaitą, jis padarė elementarią žmogišką klaidą, t. y. įkėlė ne tą kainą. Jis, žinodamas, kad automobilis yra „Premium plus“, nes tai akivaizdžiai matė, netyčia paspaudė ant „Premium quattro“. Tikrindamas ataskaitą iš pradžių klaidos nepastebėjo. Klaidą jis pamatė vėliau tą pačią dieną ir ją pataisė, t y. paruošė antrą ataskaitą. Kainos skirtumas nebuvo labai didelis. Vertinimo atskaitą jie atlieka įvertinimui, deklarantams paskaičiuoti mokesčius. Nurodė, kad jis vienas apžiūri prekę, jei prekė apgadinta, surašo visus defektus. Užsakymas atlikti turto vertinimą teikiamas pagal sutartį su automobilių, kuriems reikia atlikti vertinimą, sąrašu. Taip pat gaunami automobilių dokumentai. Mano, kad deklarantas gali pasitikėti jo pateikta vertinimo išvada. Taip pat pažymėjo, kad neturint specialių duomenų Audi automobilio modifikacijų neįmanoma atskirti.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Z. parodė, kad vertinimą atliko vertintojo asistentas T. P., kuris apžiūrėjo automobilį, padarė skaičiavimus. Jis pats tik pasirašė vertinimo ataskaitą antru parašu, kaip numato įstatymas. Pats nežiūrėjo automobilio. Nurodė, kad neprivaloma dviem asmenims apžiūrėti automobilį. Pažymėjo, kad T. P. turi tinkamą kvalifikaciją. Nurodė, kad turto vertinimo ataskaitai vykdyti pateikiamas automobilio techninis pasas ir sąskaita faktūra, t. y. tai, ką pateikia užsakovai. Nurodė, kad turto vertinimo ataskaita skirta turto apmokestinimui. Taip pat nurodė, kad Audi automobilių modifikacijų plika akimi negalima nustatyti. Viskas nustatoma pagal VIN kodą. Mano, kad deklarantas neturi techninių galimybių pasitikrinti automobilio modelį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. M. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Repšas paaiškino, kad formaliai Ž. M. klaidą padarė. Bet kaip buvo nustatyta analogiškose bylose, deklarantas negali būti atsakingas už turto vertintojo, rengiant turto vertinimo ataskaitą, padarytas klaidas. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atribojo turto vertintojo ir deklaranto atsakomybės ribas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Ž. M. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, todėl prašė administracinio nusižengimo teiseną Ž. M. atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. paaiškino, kad nors liudytojas T. P. patvirtino, kad klaidą padarė jis, tačiau prekės modifikacijos parinkimas nėra pagrindinis turto vertinimo ataskaitos tikslas, o jos tikslas yra nustatyti prekės vertę ir mokėtinus mokesčius. Turto vertintojų veikla tiesiogiai siejama su automobilio defektų nustatymu, remonto technologijų parinkimu. T. P. turi didele patirtį atliekant transporto priemonių vertinimą. Pažymėjo, kad prekės vertę turi nustatyti ir pats deklarantas. Jeigu deklarantas nepatikrina duomenų dėl prekės vertės, atsakomybė tenka jam. Šioje situacijoje prieš muitinę atsakomybę dėl neteisingų duomenų pateikimo, kurios sukėlė pasekmes, turi būti taikoma deklarantui. Mano, kad Ž. M. inkriminuotas nusižengimas yra įrodytas, todėl prašė paskirti Ž. M. nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 212 straipsnio tikslus pavadinimas yra „Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas“, minėto straipsnio 2, 3, 4 dalyse yra sukonstruotos blanketinės teisės normos, t. y. tokia teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių deklaravimo tvarka) turi būti išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl būtina įvertinti kitų teisės aktų turinį. Šiuo atveju tai - 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinė dalis, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. IB-329 (2014 m. spalio 1 d. įsakymo IB-699 redakcija), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 1B-329 nuostatos.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2020 m. liepos 16 d. Ž. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) deklarantas Ž. M., Klaipėdos krovinių postui „Centras“ Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau-MDAS) pateikė BAD MRN 20LTLC0100IM075C20 išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Deklaruojama prekė - lengvasis automobilis, markė „Audi“, modelis „A4 2.0 TFSI PREMIUM QUATTRO AWD“, pagaminimo metai 2017 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa 1984 cm³, variklio galia 185 kW, degalų rūšis benzinas, aprašyme pažymėta, kad automobilis su defektais. Deklaruojama statistinė prekės vertė 46 deklaracijos langelyje -3779,74 Eur. Kartu su deklaracija buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 200518-103 (2020 .m gegužės 18 d.), kurioje lengvajam automobiliui „AUDI (USA) A4 2.0 TFSI PREMIUM QUATTRO AWD “ rinkos kaina nustatyta iš Všį „Emprekis“ žinyno - 19870,00 Eur. Dokumentinio tikrinimo metu Klaipėdos krovinių posto „Centras“ pareigūnei kilus abejonių dėl deklaruojamo automobilio modifikacijos, muitinė el. paštu konsultacijos@emprekis.lt kreipėsi į VšĮ „Emprekis“ dėl patikslinimo. VšĮ „Emprekis“ el. laišku atsakė, kad šio automobilio modifikacija yra „A4 2.0 TFSI PREMIUM PLŪS QUATTRO AWD“, jo rinkos kaina Všį „Emprekis“ žinyne - 20870,00 Eur. Taip pat nustatyta, kad atlikus papildomą dokumentų tikrinimą, visuose minėto automobilio pirminiuose dokumentuose - prekės laikinojo saugojimo (KIPIS) deklaracijoje ir laivo manifeste, automobilio modifikacija nurodyta teisinga, t. y. nurodyta A4 PREMIUM PLŪS“. Taip pat interneto puslapyje https://en.bidfax.info/audi/a4/4729873-audi-a4-premium-plus-2017-black-201-4-vin wauenaf41hn023824.html pagal automobilio kėbulo numerį galima rasti informaciją, kad šio automobilio modifikacija yra „A4 PREMIUM PLŪS“ (taip pat identifikuoti transporto priemonės modifikaciją galima naudojantis ir kitais viešai prieinamais VIN dekoderiais: www.autocheck.com;www.searchquarry.com/vin-decoder). 2020 m. gegužės 19 d. tam pačiam importuojamam automobiliui UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas Ž. M. MDAS priemonėmis pateikė naują importo deklaraciją MRN 20LTLC0100IM076505. Deklaruojama statistinė prekės vertė 46 deklaracijos langelyje - 4450,86 Eur. Kartu su deklaracija buvo pateikta patikslinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaita Nr. 200518-103P (2020 m. gegužės 19 d.). Patikslintoje turto vertinimo atskaitoje automobilio rinkos kaina nustatyta iš VšĮ „Emprekis“ žinyno 20870,00 Eur. Taigi importo deklaracijoje Nr. MRN 20LTLC0100IM075C20 pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, dėl ko susidarė 222,00 eurų mokesčių nepriemoka.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. M. parodė, kad jis, pildydamas deklaraciją, duomenis įrašė remdamasis kvalifikuoto turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta turto (automobilio) vertinimo ataskaita. Mokesčius jis apskaičiavo teisingai pagal turto vertintojo ataskaitą. Jis klaidą padarė, nes pasitikėjo turto vertintoju, kuris irgi padarė klaidą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. M. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Repšas paaiškino, kad formaliai Ž. M. padarė nusižengimą, bet jis negali būti atsakingas už turto vertintojų padarytą klaidą.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto vertintojo asistentu. Šiuo atveju jis atliko automobilio vertinimą. Nurodė, kad buvo padaryta jo elementari žmogiška klaida, įkelta ne ta kaina. Paaiškino, kad automobilio modifikaciją nustato pagal automobilio VIN numerį. Jis, žinodamas, kad automobilio modifikacija yra „Premium Plus“, netyčia paspaudė ant „Premium Quatro“. Tačiau klaida tą pačią dieną buvo ištaisyta. Kainos skirtumas nebuvo labai didelis. Mano, kad deklarantas gali pasitikėti jo pateikta vertinimo išvada.

Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėtina, jog nors Ž. M. veiksmai formaliai atitiktų ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau to nepakanka, norint asmenį traukti administracinėn atsakomybėn.

Teismas sutinka su vertinimu, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą. Vis dėlto, nepaisant aptarto vertinimo, būtina pažymėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai numato, jog muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma mechaniškai. Be to, būtina pažymėti, jog tais atvejais, kai teisės aktai, tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

Pažymėtina, jog ANK 212 straipsnio, reglamentuojančio prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus, norma yra blanketinė, t. y. 2 dalyje nėra nustatyta konkreti prekių deklaravimo tvarka. Pildydamas deklaraciją deklarantas turi nepažeisti prekių deklaravimo tvarkos, kuri turi būti išdėstyta kituose teisės aktuose.

Europos Sąjungos Komisijos 2015 m. liepos 28 d. deleguotojo reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Klaipėdos apygardos teismas formuoja praktiką (2018 m. gruodžio 10 d. nutartis byloje Nr. AN-378-458/2018, Nr. AN2-390-382/2018, Nr. AN2-360-557/2018 ir kt.), jog Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nenustato prekių deklaravimo tvarkos. Šis punktas numato tik tai, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateikiamos informacijos tikslumą ir išsamumą, t. y. šiame punkte nėra nustatyta prekių deklaravimo tvarka, apibrėžtas tik subjektas, kuriam gali būti taikoma atsakomybė, tačiau pačios prekių deklaravimo tvarkos, leidžiančios deklarantui aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, ši norma nenustato.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Remiantis išnagrinėta bylos medžiaga, nurodytų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų reglamentavimu, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar Ž. M. turėjo išankstinę tyčią pažeisti prekių deklaravimo tvarką, ar jo veika padaryta dėl neatsargumo. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Dėl to, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-303/2018). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. M. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Repšas laikėsi pozicijos, jog formaliai Ž. M. padarė nusižengimą, bet jis negali būti atsakingas už turto vertintojų padarytą klaidą. Šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. M. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Repšo versiją patvirtina ir byloje pateikti dokumentai.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte nustatyta, kad jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju muitinė taikė būtent šį metodą, kai naudotos transporto priemonės vertė nustatoma pagal turto vertintojo ataskaitą.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas turto ar verslo vertinimas – nešališkas turto vertės nustatymas taikant šiame įstatyme nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje (2 straipsnio 8 punktas); šį vertinimą gali atlikti fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir besiverčiantis turto vertinimo veikla (2 straipsnio 5 punktas), ar įmonė, įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir turinti Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla (2 straipsnio 6 punktas); turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (27 straipsnis). Taigi, turto vertinimą atlieka įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, turintys tam atitinkamą kvalifikaciją, o ne muitinės deklarantas.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. sudaryta raštu, nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą pasirašęs ją sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, ataskaita patvirtinta įmonės antspaudu, vidaus turto vertintojo sudaryta turto vertinimo ataskaita pasirašyta turto vertintojo. Šioje ataskaitoje turi būti nurodyta: 1) ataskaitos pavadinimas; 2) vertinamo turto pavadinimas, identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis ir data; 3) užsakovas; 4) turtą vertinusios įmonės pavadinimas, vadovo arba jo įgalioto asmens ir vertintojo vardai, pavardės; 5) ataskaitos surašymo data; 6) išvada dėl turto vertės; 7) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; 8) vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; 9) vertinamo turto aprašymas; 10) turto vertės nustatymo pagrindimas. Todėl Muitinio vertinimo taisyklių 16 punkte nustatytu atveju deklarantui kyla pareiga pateikti šiuos įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkančią turto vertinimo atskaitą, tačiau teisės aktai nenustato deklaranto pareigos tikrinti turto vertintojo ataskaitos duomenų apie nustatomo turto vertę teisingumą, taikytus vertės nustatymo metodus, tikrinti, ar ataskaitoje nepadaryta klaidų ir pan. Tai nėra deklaranto kompetencija. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

Muitinio vertinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitos pagrindžia apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinę vertę, jeigu jų rinkos vertė nustatyta laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų ir vadovaujantis minėtose taisyklėse išdėstytomis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos ir šių taisyklių nuostatomis. Šiomis taisyklių nuostatomis nustatydamas transporto priemonės vertę turi vadovautis turto vertintojas, o ar turto vertinimo ataskaitos pagrindžia apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinę vertę, patikrina muitinės pareigūnas, priimdamas vieną iš šių taisyklių 19 punkte nurodytų sprendimų.

Pažymėtina ir tai, kad, pagal bylos duomenis, muitinės pareigūnui nustačius deklaracijų trūkumus ir kad turto vertinimo ataskaitos nepagrindžia importuojamų automobilių muitinės vertės, turto vertinimas buvo atliktas iš naujo, o jį atlikus, klaidos ištaisytos.

Taigi nustatyta, jog pagal patikslintą turto vertinimo ataskaitą Nr. 200518-103P su priedais Ž. M. įformino naują 2020 m. gegužės 19 d. deklaraciją MRN 20LTLC0100IM076505, kuri Klaipėdos teritorinės muitinės buvo priimta. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, Ž. M., net ir esant paminėtuose teisės aktuose griežtam deklaranto atsakomybės reglamentavimui už informacijos deklaracijoje tikslumą ir išsamumą, rėmėsi kvalifikuoto nepriklausomo turto vertintojo pateikta automobilio vertinimo ataskaita. Tai ir tolimesni paties muitinės tarpininko atstovo veiksmai rodo Ž. M. kaltės nebuvimą. Todėl, esant situacijai, kai byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų Ž. M. tyčinę ar neatsargią kaltę, nėra pagrindo kategoriškai išvadai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėties subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.

Ž. M. neturėjo jokio pagrindo numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo asistentas T. P., nustatydamas ginčo transporto priemonės modifikaciją ir rinkos vertę ir surašydamas turto vertinimo ataskaitą, nustatys netikslius automobilio AUDI A4 duomenis bei jo vertę. Ž. M. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jo intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą ir aiškintis jos sudarymo aplinkybes. Susiklostytų situacija, kuomet deklarantas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, būtų verčiamas atlikti turto vertintojų funkcijas, o ir jas atlikęs nebūtų tikras, kad muitinės pareigūnas jo sprendimo nepakeis. Atkreiptinas dėmesys, jog, net ir dalyvaudamas fiziniame deklaruojamos transporto priemonės patikrinime/vertinime, deklarantas, neturėdamas specifinių techninių/kvalifikacinių žinių, negalėtų tinkamai nuspręsti dėl prekės vertės, įvertinti pažeidimų, modelio ir kitų reikšmingų aplinkybių įtakos vertės nustatymui (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-390-382/2018).

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgdamas į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad Ž. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje – deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, sudėties elemento - kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena Ž. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė