- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-242-654/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00055-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Alenas Piesliakas, Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- R. S., M. K., D. G.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu (ZOOM platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Rasos Verdnikovienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. G. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinių ieškovų Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini), M. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. S., M. K. ir D. G. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, tyčia iššvaistė didelės vertės svetimą – BUAB (duomenys neskelbtini) turtinę reikalavimo teisę R. S. dėl žalos BUAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo ir tuo BUAB (duomenys neskelbtini) bei jos kreditoriams padarė didelę – 470 277,11 Eur turtinę žalą.
2. R. S., M. K. ir D. G. veika pasireiškė tuo, kad R. S., būdamas kaltinamuoju Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-317/2016, kurioje jis buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tame tarpe dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio didelės 1 534 000 Lt (444 277,11 Eur) vertės turto pasisavinimo, bei kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija žalos atlyginimui buvo pareiškusi 234 000 Lt (67 771 Eur) civilinį ieškinį, žinodamas ir būdamas pasirašytinai supažindintas su šioje byloje 2015 m. rugsėjo 1 d. prokuroro priimtu nutarimu laikinai apriboti nuosavybės teises į jam ir jo sutuoktinei R. S. bendra nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu žinodamas, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį išieškojimas bus nukreiptas į minėtą turtą, siekdamas išvengti atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 470 198,76 Eur turtinę žalą (tame tarpe nusikalstamais veiksmais 444 277,11 Eur UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą), pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcines bendrovės (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) įgalioto asmens M. K. 2016 m. balandžio 8 d. jam (R. S.) pareikštą 470 198,76 Eur civilinį ieškinį Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1804-230/20, tame tarpe siekdamas išvengti atlyginti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu (kuriuo R. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasisavinus svetimą UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą ir padarius UAB (duomenys neskelbtini) 444 277,11 Eur turtinę žalą) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti per 2 metus UAB (duomenys neskelbtini) per bankroto administratorių UAB (duomenys neskelbtini) visą 444 277,11 Eur R. S. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 17 d., organizavo didelės vertės turtinės teisės iššvaistymą – parengė nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimos turtinės teisės iššvaistymo – planą, subūrė bendrininkų grupę suplanuoto nusikaltimo įvykdymui – bendravykdytojus BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorių M. K., kurio žinioje buvo BUAB (duomenys neskelbtini) turtas ir turtinės teisės bei D. G., su kuriuo buvo susijęs draugiškais ir darbiniais santykiais (R. S. pažįstamas su D. G. nuo vaikystės, nuo 2016 m. vasario 17 d. dirba vadybininku D. G. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini)), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kaltinamieji susitarė dėl sprendimų R. S. naudai priėmimo ir turtinės prievolės atlyginti žalą UAB (duomenys neskelbtini) išvengimo jo R. S. naudai – susitarė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1804-230/20 jam (R. S.) pareikštas 470 198,76 Eur civilinis ieškinys dėl R. S. veiksmais padarytos žalos atlyginimo (tame tarpe dėl R. S. nusikalstamais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarytos turtinės 444 277,11 Eur žalos atlyginimo) išskirtinėmis sąlygomis – už 600 Eur (784 kartus mažesnę kainą) – būtų perleista (parduota) jo (R. S.) pasirinktam trečiajam asmeniui D. G., kuris nuo civilinio ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1804-230/20 atsisakytų, pasiskirstė nusikalstamos veikos įvykdymo užduotis,
Žemesnės instancijos teismas
3. M. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, ir turėdamas teisę vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas, tyčia pažeidė: 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) Nr. IX-216 (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija galioja nuo 2008 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas – „administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą“; 14 punkto nuostatas – „administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus“, taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 4-887 „Dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ (toliau – Elgesio kodeksas) (Žin., 2010, Nr. 143-7340; TAR, 2014-12-31, Nr. 2014-21187, galiojusio iki 2016 m. liepos 28 d.) 10 punkto nuostatas, kad administratorius, teikdamas administravimo paslaugas, turi siekti įmonės ar fizinio asmens ir jų kreditorių interesų suderinamumo ir savo veikla padėti kreditorių susirinkimui ir teismui priimti tinkamus sprendimus nemokumo procesuose; 11.3. punkte nurodytą teisingumo ir nešališkumo principą – priimti tik teisėtus, teisingus ir pagrįstus sprendimus ir veikti atsižvelgiant į viešąjį interesą; 11.6. nurodytus garbės, geros moralės, sąžiningumo principus – vykdydamas savo pareigas su proceso dalyviais elgtis teisingai, padoriai, pagal visuotinai priimtą gėrio ir blogio suvokimą; 11.7. punkte nurodytus pavyzdingumo ir padorumo principus – nesinaudoti kito asmens nežinojimu ar klaidomis; pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku ir dalykiškai; 11.8. punkte nurodytą bendradarbiavimo principą – palaikyti dalykinius ryšius su kreditorių susirinkimo pirmininku, kreditoriais; bendradarbiavimas su kitais administratoriais ir kitų paslaugų teikėjais (teisininkais, turto vertintojais, kitais specialistais ir ekspertais), valstybės įstaigomis ir institucijomis turi būti grindžiamas sąžiningumo, mandagumo ir profesinio solidarumo principais; 11.10. punkte nurodytus atsakomybės ir atsakingumo principus – asmeniškai atsakyti už savo sprendimus; atsisakyti vykdyti neteisėtą kreditorių susirinkimo pavedimą ir apie tai pranešti teismui; 11.11. punkte nurodytus skaidrumo ir viešumo principus – teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti reikiamą informaciją ir duomenis apie nemokumo procesus teismams, valstybės institucijoms, kreditorių susirinkimui, nemokumo procesų dalyviams ir kitiems teisės aktuose nurodytiems asmenims; užtikrinti teisės aktų nustatytą savo veiksmų ir sprendimų viešumą, prireikus pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus, tuo, kad būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi ir suteiktų įgaliojimų pagrindu būdamas įpareigotas ginti visų BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, vienasmeniškai valdydamas ir disponuodamas BUAB (duomenys neskelbtini) turtu, tame tarpe ir turtinėmis reikalavimo teisėmis, tuo pačiu būdamas atsakingas už skolų išieškojimą iš įmonės skolininkų, po 2016 m. balandžio 8 d. jo kreipimosi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. S. dėl 470 198,76 Eur turtinės žalos atlyginimo BUAB (duomenys neskelbtini) naudai ir laikinų apsaugos priemonių taikymo areštuojant jam (R. S.) priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant, pinigines lėšas ir turtines teises, kurių suma lygi ieškinio sumos dydžiui, ieškinyje nurodydamas, kad dėl šių veikų – sukčiavimo ir turto pasisavinimo – atsakovas R. S. kaltinamas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-317/2016, o 2016 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos nutartimi patenkinus prašymą ir civilinėje byloje Nr. e2-1804-230/2016 priėmus sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones R. S. turtui bei pavedant areštuotiną turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui, M. K., piktnaudžiaudamas tarnyba, vykdydamas bendrą su R. S. ir D. G. nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, nesiėmė priemonių areštuotino R. S. priklausančio turto nustatymui, žalos išieškojimui, nesulaukė baudžiamosios bylos bei civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos, sušaukė 2016 m. gegužės 10 d. BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimą į darbotvarkę įtraukiant BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisių pardavimo laisvu pardavimu klausimą, o antros eilės BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (79 455,47 Eur kreditorinis reikalavimas, kas sudaro 21,60 proc. kreditorių finansinių reikalavimų sumos) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (106,78 Eur kreditorinis reikalavimas, kas sudaro 0,03 proc. kreditorių finansinių reikalavimų sumos) atstovams šiam sprendimui nepritarus bei nepakakus sprendimui priimti reikalingų balsų skaičiaus, vykdydamas bendrą su R. S. ir D. G. nusikalstamą susitarimą (2016 m. balandžio 27 d. pranešime apie 2016 m. gegužės 10 d. įvyksiantį BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimą buvo pranešta „kad nepakakus balsų nutarimų priėmimui (nesant kvorumo) pakartotinas susirinkimas įvyks 2016 m. gegužės 17 d.“), 2016 m. gegužės 17 d. sušaukė pakartotinį BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimą, kurio metu, pažeidžiant civilinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis numato „kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų“, pažeidžiant 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnį „Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka“), antros eilės kreditoriams – Kauno AVMI ir VSDFV Kauno skyriaus atstovams vėl prieštaraujant, pagal R. S., kaip suinteresuotos šalies, t. y. atsakovo bei trečios eilės kreditoriaus, bankroto byloje turinčio teismo patvirtintą 159 897,05 Eur kreditorinį reikalavimą (kas sudaro daugiau kaip pusę – 67,01 proc. minėtame 2016 m. gegužės 17 d. pakartotiname kreditorių susirinkime, dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų vertine išraiška sumos), balsavusio už reikalavimo teisės pardavimą, išreikštą valią, 2016 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo protokolu priėmė nutarimą dėl BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisių pardavimo laisvu pardavimu etapais ir nustatyta kaina (I etape ne mažiau 15 reikalavimo teisės; II etape ne mažiau 5 reikalavimo teisės; III etape – už didžiausią pasiūlytą kainą; vieno etapo trukmė 7 d.), t. y. dėl BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisės R. S. atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) 470 198,76 Eur turtinę žalą, perleidimo, nesiėmė priemonių ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti reikalavimo teises į R. S. veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1804-230/2016, kuris buvo nulemtas vien tik suinteresuoto balsavimo rezultatu R. S., kaip didžiausią kreditorinį reikalavimą (159 897,05 Eur) turinčio kreditoriaus, balso,
4. tęsdamas bendrą su R. S. ir D. G. nusikalstamą sumanymą, M. K., siekdamas, kad į parduodamą reikalavimo teisę nepretenduotų kiti asmenys, o reikalavimo teisę už sutartą kainą įgytų R. S. pasirinktas asmuo – nusikaltimo bendrininkas D. G., 2016 m. gegužės 20 d. paskelbė apie BUAB (duomenys neskelbtini) parduodamą reikalavimo teisę laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir internetiniame skelbimų puslapyje www.dedu.lt, pakarotinai paskelbdamas apie reikalavimo teisės pardavimą 2016 m. gegužės 28 d., 2016 m. birželio 11 d., 2016 m. birželio 20 d., atnaujinant skelbimą internetiniame skelbimų puslapyje www.dedu.lt, nenurodydamas nei reikalavimo teisės dydžio, nei kainos, po 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teisme R. S. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-317/2016, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 3 (trims) metams, be kitų apribojimų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą per 2 (du) metus atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) per bankroto administratorių UAB (duomenys neskelbtini), visą 444 277,11 Eur turtinę žalą bei atimant teisę dirbti vadovaujantį darbą ir užsiimti vadovaujančia veikla, taip pat iki nuosprendžio įvykdymo taikyti laikiną apribojimą jo ir turto bendrasavininkės jo sutuoktinės R. S. nuosavybės teisėms į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kaltinamieji toliau vykdė bendrą nusikalstamą susitarimą,
5. iš anksto sutartu laiku – 2016 m. birželio 27 d. D. G., jo vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose dirbančio R. S. prašymu, žinodamas apie R. S. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-2-00484-11, kuriame D. G. buvo apklaustas liudytoju bei žinodamas apie vėliau sekusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme (teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-103-317/2016), kurioje R. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, be to 2015 m. lapkričio 25 d. D. G. šiame ikiteisminiame tyrime atlyginęs R. S. nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarytą 67 771,08 Eur žalą valstybei, šią sumą D. G. sumokant į VMI mokesčių surenkamąją sąskaitą, o taip pat D. G., būdamas kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) atstovu BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, nors ir nedalyvavo 2016 m. gegužės 10 d. BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkime ir tiesiogiai neišreiškė nuomonės dėl BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisės pardavimo, surašė, pasirašė ir pateikė M. K. pastarajam adresuotą prašymą (pageidavimą) perleisti jam (D. G.) BUAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teises į R. S. veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1804-230/2016 už iš anksto sutartą 600 Eur kainą, vykdydami nusikalstamą sumanymą, 2016 m. birželio 27 d. M. K. ir D. G. pasirašė M. K. parengtą 2016 m. birželio 27 d. sutartį Nr. OS-16-06 su dviem priedais „dėl reikalavimo teisės perleidimo”, kuria Bankroto administratoriaus „Bankrotas“ įgaliotas asmuo M. K. BUAB (duomenys neskelbtini) 470 198,76 Eur reikalavimo teisę į R. S. veiksmais BUAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimą už 600 Eur, t. y. už 784 kartus mažesnę vertę, pardavė D. G., apie tai 2016 m. birželio 29 d. raštu informuojant civilinę bylą nagrinėjantį teismą, tačiau tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nors ir žinodamas apie R. S. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį (2016 m. gegužės 26 d. teismo nuosprendis, kuriuo R. S. nuteistas, M. K. išsiųstas 2016 m. birželio 30 d.), apie reikalavimo tesės perleidimą neinformavo nei nuosprendį priėmusio teismo, nei nuosprendį vykdančio prokuroro. 2016 m. birželio 27 d. D. G., sumokėjęs bankiniu pavedimu į BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur, tęsdamas nusikalstamą susitarimą, 2016 m. liepos 5 d. civilinę bylą e2-1804-230/2016 nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui pateikė 2016 m. liepos 4 d. prašymą dėl proceso šalies – ieškovo – pakeitimo, t. y. prašydamas buvusį ieškovą BUAB (duomenys neskelbtini) pakeisti į naują ieškovą D. G., bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir nusikalstamą susitarimą 2016 m. liepos 5 d. D. G. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio R. S. atsisakymo ir bylos nutraukimo, kurie 2016 m. liepos 8 d. teismo nutartimi buvo patenkinti ir civilinė byla e2-1804-230/2016 nutraukta.
6. R. S. buvo kaltinamas organizavęs jo atžvilgiu BUAB (duomenys neskelbtini) pareikštos turtinės teisės iššvaistymą ir bendrais veiksmais su M. K. ir D. G. iššvaistęs didelės vertės svetimą – BUAB (duomenys neskelbtini) – turtinę 470 198,76 Eur reikalavimo teisę jam (R. S.) dėl žalos UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo ir tuo BUAB (duomenys neskelbtini) bei tuo pačiu jos kreditoriams padarė didelę 470 198,76 Eur turtinę žalą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3, 4 dalyse ir 184 straipsnio 2 dalyje.
7. M. K. buvo kaltinamas, kad jis būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi pagal jam priskirtas ir vykdydamas funkcijas būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu privalėdamas sąžiningai, nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir įvykdyti su BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūromis susijusius veiksmus ginant visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei pažeisdamas viešąjį interesą iššvaistė jo žinioje buvusią didelės vertės svetimą – BUAB (duomenys neskelbtini) turtinę 470 198,76 Eur reikalavimo teisę R. S. dėl žalos UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo, BUAB (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu jos kreditoriams padarė didelę – 470 198,76 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais M. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.
8. D. G. buvo kaltinamas bendrais veiksmais su R. S. ir M. K. iššvaistęs didelės vertės svetimą BUAB (duomenys neskelbtini) turtinę 470 198,76 Eur reikalavimo teisę R. S. dėl žalos UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo ir tuo BUAB (duomenys neskelbtini) bei tuo pačiu jos kreditoriams padarė didelę 470 198,76 Eur turtinę žalą. D. G. šiais veiksmais buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.
9. Skundžiamame Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendyje nurodyta, kad teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, jų visumą, konstatuoja, jog šie duomenys nepatvirtina, kad R. S., M. K. ir D. G. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinimas yra grindžiamas prielaidomis, tačiau kaltinimai baudžiamojoje byloje turi būti grindžiami įrodymais, bet ne prielaidomis, o ir įrodymų kiekis turi būti toks, kad pašalintų kylančias abejones. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokio kiekio įrodymų byloje nėra surinkta ir nebeįmanoma surinkti, todėl remdamasis šiomis aplinkybėmis, R. S., M. K. ir D. G. dėl visų jiems pareikštų kaltinimų 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje bei paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. M. K. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams; pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams dvejiems mėnesiams. Taikyti BK 68² straipsnio nuostatas ir dvejiems metams dvejiems mėnesiams atimti M. K. teisę dirbti vadovaujamą darbą, užsiimti bankroto procedūras vykdančia veikla. D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams. Įpareigoti R. S., M. K., D. G. vykdyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir atlyginti žalą UAB (duomenys neskelbtini). Tenkinti civilinių ieškovų: Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), M. S. civilinius ieškinius ir priteisti iš R. S., M. K., D. G. solidariai civilinių ieškovų reikalaujamas sumas.
10.1. Pirmosios instancijos teismas išteisinimą motyvavo tuo, kad neįrodytas R. S., D. G. ir bankroto administratoriaus M. K. susitarimas daryti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką bei kad bankroto administratoriaus veiksmai vykdant reikalavimo teisės perleidimo pardavimą buvo įprasta bankroto procedūra. Tačiau priimant skundžiamą 2021 m. kovo 1 d. nuosprendį nebuvo atsižvelgta nei į Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. apkaltinamąjį nuosprendį, nei į Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytas aplinkybes.
10.2. Prokurorės nuomone tai, kad nebuvo užfiksuotas išteisintųjų susitarimas telefoniniais pokalbiais, laiškais ar panašiai, kas praėjus daug laiko yra neįmanoma, neįrodo, kad tarp bendrininkų nebuvo susitarimo. Apie R. S. pareikštus kaltinimus žinojo visi trys išteisintieji, o jų nuoseklūs tolimesni veiksmai dėl reikalavimo teisės į R. S. perleidimo, civilinio ieškinio atsisakymo, kas buvo padaryta tik bendrais veiksmais, tik patvirtina susitarimą konkliudentiniais veiksmais.
10.3. Prokurorės nuomone, R. S., D. G. ir M. K. kaltė pilnai įrodyta Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-103-317/2016, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-317/2016, kreditorių, kurie byloje apklausti kaip liudytojai, parodymais apie tai, jog bankroto administratorius M. K. kreditorių susirinkimuose duomenis apie R. S. vardu turimą turtą nutylėjo, bankroto procedūros buvo vykdomos R. S. interesais.
10.4. Prokurorė teigia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad „kadangi baudžiamojoje byloje bankroto administratorius civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs, civilinio ieškovo VMI civilinis ieškinys jau buvo atlygintas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, todėl kaltinamajam R. S. nebuvo pagrindo tikėtis, kad bus paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kuri paprastai, atsižvelgiant į jos turinį, prasmę ir jos skyrimu siekiamus tikslus, yra skiriama tik tuomet, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje būna pareikštas. Todėl tokio inkriminuoto motyvo nurodymas kaltinime nėra pagrįstas“, nes jau vien pagal pareikštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-103- 317/2016 kaltinimą R. S. dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimo, dėl ko kaltę R. S. pripažino, turėjo būti aišku, kad žalą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), o ne tik VMI, atlyginti teks. Prokurorė sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad bankroto administratorius M. K. civilinio ieškinio R. S. atžvilgiu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme neteikė, nors apie galimybę tai padaryti iki įrodymų tyrimo baudžiamojoje byloje pradžios bankroto administratorius buvo nuolat informuojamas. Civilinis ieškinys buvo pareikštas civilinio proceso tvarka jau nagrinėjant baudžiamąją bylą. Bankroto administratorius M. K., kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl 470 198,76 Eur turtinės žalos priteisimo iš R. S., teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti R. S. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant – taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, kurių suma lygi ieškinio sumos dydžiui. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 11d. nutartimi prašymas tenkintas nurodant, kad areštuotiną turtą surasti ir aprašyti pavedama ieškovės (BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus) pasirinktam antstoliui bei kad nesikreipus į antstolį, laikinosios apsaugos priemonės galios 14 dienų. Turto areštas įregistruotas Turto areštų aktų registre 2016 m. balandžio 11 d., bei išregistruotas 2016 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalies pagrindu, t. y. pasibaigus teismo nurodytam 14 dienų terminui. Teismo nuomone tai patvirtina, kad bankroto administratorius į antstolį dėl R. S. priklausančio turto nustatymo nesikreipė. Tačiau tai taip pat patvirtina, kad M. K. kaip bankroto administratorius privalantis ginti kreditorių interesus, pareigų neatliko ir jų interesų negynė, o suorganizavo reikalavimo teisės perleidimo pardavimą vien R. S. naudai taip nusprendus pačiam R. S., kuris turėjo būti ir skolininkas. Aplinkybė, kad M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai teigė, jog duomenis apie R. S. turimą turtą žinojo, tik patvirtina, kad bankroto procedūra buvo vykdoma netinkamai ir R. S. naudai, šiam balsavus kreditorių susirinkime savo naudai ir nors kiti kreditoriai balsavo prieš reikalavimo teisės pardavimą, praktiškai sprendimą nulėmė R. S. balsas.
10.5. Prokurorė nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nuosprendis, kuriuo R. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas įpareigojant atlyginti žalą UAB (duomenys neskelbtini), taip ir nebuvo pateiktas nei bankroto administratoriaus M. K., nei reikalavimo teisę į R. S. pigiai nusipirkusio D. G., taigi tokiais M. K. ir D. G. veiksmais bankroto bylą nagrinėjantis teismas buvo tiesiog apgautas, nutylint svarbias bylai aplinkybes. Apie priimtą R. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį D. G. puikiai žinojo, tai jis pripažino ir teisme.
10.6. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje nutarė atnaujinti įrodymų tyrimą ir vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi pranešti proceso dalyviams, kad R. S., M. K. bei D. G. pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį bei kaltinimas M. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį gali būti patikslinti tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos kaltinime ar nurodytos netiksliai. Prokurorės teigimu, šia 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi kaltinimas M. K. buvo patikslintas idealiai ir profesionaliai nurodant jo padarytus įstatymų pažeidimus.
11. Atsiliepimų į skundą negauta.
12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė arba išskirti bylą R. S. ir D. G. atžvilgiu bei perduoti ją prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, o M. K. pripažinti kaltu ir paskirti jam apeliaciniame skunde prašomą bausmę, arba visą bylą grąžinti prokurorui. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
13. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
14. Šioje baudžiamojoje byloje prokuratūra kaltino R. S. padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 184 straipsnio 2 dalyje, M. K. kaltino padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, o D. G. kaltino padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas visus prokuratūros kaltintus asmenis išteisino jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo kaltinimą, jį grindusius prokuratūros įrodymus ir pateikė teisinius argumentus, paneigiančių pareikštą kaltinimą. Prokuratūra pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, visus išteisintuosius pripažinti kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų ir paskirti jiems bausmes. Prokuratūros didelės apimties skunde motyvus sudaro keturi lapai, bet ir šiuose motyvuose prokuratūra kartoja tuos pačius kaltinime suformuluotus deklaratyvius, įrodymais neparemtus teiginius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras baigiamojo kalboje įnešė dar daugiau sumaišties į ir taip jau netvirtą prokuratūros poziciją, pareiškęs, kad R. S. ir D. G. veiksmus reikia kvalifikuoti kaip padarytus apgaulę, paprašęs jų atžvilgiu bylą išskirti ir grąžinti ją prokurorui arba visą bylą grąžinti prokurorui.
15. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK reikalavimų išnagrinėjo bylą ir surašė labai aiškų, logišką, įrodymų analize bei teisiniais argumentais pagrįstą nuosprendį. Teismas, neapsiribojęs vien tik prokuratūros versijos patvirtinimu, išnagrinėjo visas galimas visų proceso dalyvių pateiktas įvykių versijas, analizavo, kokie įrodymai pagrindžia kaltinimo ir gynybos poziciją ir pateikė savo motyvuotus atsakymus, kodėl situaciją vertina taip. Prokuratūros apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
16. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Įstatymo nuostatos ir baudžiamojo proceso bendrieji principai nustato, kad prokuratūros pareiga įrodyti, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Prokuratūra turi pateikti pakankamai BPK nustatyta tvarka surinktų įrodymų, kad galima būtų konstatuoti nusikalstamos veikos sudėties požymius asmens veiksmuose. Šioje byloje prokuratūra pateikė 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir bankroto byloje buvusius dokumentus, rodančius bankroto bylos eigą. Prokuratūra juos interpretuodama bei aiškindama siekiama nuteisimo linkme padarė išvadas dėl inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymių buvimo išteisintųjų veiksmuose. Net ir apeliaciniame skunde prokuratūra neanalizavo pirmosios instancijos teismo motyvų, nagrinėtų versijų pagrindimo ir nepateikė savo kontrargumentų, o kartoja savo įvykių versiją subjektyviai interpretuodama išteisintųjų veiksmus (pvz. skunde teigiama, kad nors išteisintieji neigė įvykdę nusikalstamas veikas, tačiau jų kaltė įrodyta jų pačių nuoseklių veiksmų seka). Netgi iš apeliacinio skundo turinio sunku atskirti, kur yra teisiniai argumentai, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas turėtų atsakyti ir kuriuos teisėjų kolegija turėtų apsvarstyti siekdama išsiaiškinti, ar prokuratūros argumentai paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus.
17. Prokuratūra skunde nurodė, kad visi trys išteisintieji žinojo, jog R. S. buvo pareikšti kaltinimai dėl didelės žalos UAB (duomenys neskelbtini) padarymo. Po to, kai teismas baudžiamojoje byloje 1-103-317/2016 išėjo priimti nuosprendžio, apie ką R. S. ir D. G. negalėjo nežinoti, jų veiksmais, be to M. K. bendrais kaltais ir sąmoningais veiksmais, nuosprendžio dalis dėl žalos UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo tapo neįvykdoma, o tuo pačiu niekiniu tapo pats nuosprendis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. S. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, jis pasisavino šios bendrovės pinigus, dėl ko buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-317/2016 ir jis, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkto nustatyta tvarka, buvo įpareigotas atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 444 277,11 Eur turtinę žalą. Atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turtinę teisę reikalauti šios pinigų sumos iš R. S.. 2010 m. birželio 28 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta bankrutavusia ir prasidėjo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos procedūros, viena kurių yra įmonės turto pardavimas, kas ir buvo padaryta – UAB (duomenys neskelbtini) turtinė teisė buvo parduota naujam kreditoriui. Naujas kreditorius gali apsispręsti reikalauti skolos grąžinimo arba jo nereikalauti. Naujajam kreditoriui apsisprendus reikalauti grąžinti skolą R. S. privalės tai padaryti, tačiau jis turi teisę apsispręsti nereikalauti skolos grąžinimo. Kiekvienoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiama dėl skolos priteisimo, teismas priteisia kreditoriui iš skolininko tam tikrą pinigų sumą, tačiau jei kreditorius po teismo sprendimo apsisprendžia nereikalauti skolos grąžinimo tai nereiškia, kad teismo sprendimas tapo niekiniu, o teisės realizavimas neįvykdomu.
18. Visi išteisintieji buvo kaltinami tuo, kad veikė bendrai. Aprašant bendrą veikimą kaltinime buvo nurodyta, kad „kaltinamieji susitarė dėl sprendimų R. S. naudai priėmimo ir turtinės prievolės atlyginti žalą UAB (duomenys neskelbtini) išvengimo jo R. S. naudai – susitarė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1804-230/20 jam (R. S.) pareikštas 470 198,76 Eur civilinis ieškinys dėl R. S. veiksmais padarytos žalos atlyginimo (tame tarpe dėl R. S. nusikalstamais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarytos turtinės 444 277,11 Eur žalos atlyginimo) išskirtinėmis sąlygomis – už 600 Eur (784 kartus mažesnę kainą) – būtų perleista (parduota) jo (R. S.) pasirinktam trečiajam asmeniui D. G., kuris nuo civilinio ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1804-230/20 atsisakytų ir pasiskirstė nusikalstamos veikos įvykdymo užduotis“. Pagal kaltinimą vykdant šį susitarimą išteisintieji atliko daug įvairių veiksmų. Analizuodamas kaltinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teismas daugelyje savo motyvų vietų nurodė, kad byloje nėra jokių išteisintųjų susitarimą pagrindžiančių įrodymų. Ginčydama šias išvadas prokuratūra apeliaciniame skunde nurodė: „tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis neužfiksuotas kaltinamųjų susitarimas telefoniniais pokalbiais, laiškais ar pan., kas praėjus tiek laiko yra neįmanoma, neįrodo, kad tarp bendrininkų nebuvo susitarimo. Apie R. S. pareikštus kaltinimus baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-317/2016 žinojo visi trys: R. S., D. G., M. K. bei jų nuoseklūs tolimesni veiksmai dėl reikalavimo teisės į R. S. perleidimo, civilinio ieškinio atsisakymo, kas buvo padaryta tik bendrais veiksmais, tik patvirtina susitarimą, kad ir konkliudentiniais veiksmais“. Tokie teiginiai ne tik nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų, bet yra nelogiški, nepagrįsti įrodymais, pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir yra neleistini kaltinimo dokumentuose. Kaip minėta, prokuratūros pareiga yra pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamajame akte kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų sudėtis. Praėjęs laiko tarpas neatleidžia prokuratūros nuo šios pareigos ir jeigu surinkti įrodymų bei pagrįsti visus inkriminuojamos sudėties požymius nėra galimybės, asmuo neturėtų būti kaltinamas. Teiginys, kad neužfiksuotas susitarimas neįrodo, kad susitarimo nebuvo, apverčia įrodinėjimo pareigos priskyrimą prokuratūrai ir reiškia prezumpciją, kad nors nėra jokių įrodymų, tačiau susitarimas tarp išteisintųjų buvo, kol jie neįrodė, kad jo nebuvo, kas pažeidžia BPK 2 straipsnio ir 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Tuo pačiu šis teiginys reiškia prokuratūros sutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra susitarimą tarp išteisintųjų patvirtinančių įrodymų. Nors kaltinamajame akte išteisintieji nebuvo kaltinami, kad nusikalstamą veiką daryti jie susitarė konkliudentiniais veiksmais, tačiau apeliaciniame skunde, neatskleisdama jokių susitarimo konkliudentiniais veiksmais detalių, prokuratūra kelia prielaidą, kad galėjo būti būtent taip. Neneigiant galimybės dėl bendrų nusikalstamų veiksmų susitarti konkliudentiniais veiksmais, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kaltinamajame akte aprašytus bendrininkavimo veiksmus ir pakankamai sudėtingą veiksmų seką, abejoja, kad trims asmenims galima būtų konkliudentiniais veiksmais susitarti dėl turtinės teisės pardavimo išskirtinėmis sąlygomis – už 600 Eur (784 kartus mažesne kaina). Neatskleista kaip ir kokiais konkliudentiniais veiksmais būtų galima pasiskirstyti nusikalstamos veikos įvykdymo užduotimis, iš kokių bendrininkų konkliudentinių veiksmų D. G. suprato, kad jam reikia pirkti turtinę teisę ir vėliau jos atsisakyti ir neatskleistos kitos bendrininkavimo aplinkybės. Maža to, R. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikė kaip nusikalstamos veikos organizatorius, tačiau jo kaip organizatoriaus veiksmai, tame tarpe ir konkliudentiniai veiksmai, nėra aprašyti kaltinime, o be prokuratūros spėjimo byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.
19. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad išteisintųjų kaltė įrodyta tuo, kad bankroto administratorius M. K. kreditorių susirinkimuose nutylėjo duomenis apie R. S. turimą turtą (6 800 Eur vertės buto Kaune dalį) ir bankroto procedūros buvo vykdomos R. S., kuris buvo ir kreditorius, interesais. Tokie argumentai nėra pagrįsti įrodymų analize ir teisiniais motyvais, jie pirmosios instancijos teismas juos išnagrinėjo ir pateikė savo vertinimą, kurio šie argumentai nepaneigia.
19.1. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, net jei M. K. nenurodė kreditoriams apie R. S. turimą turtą, kokią reikšmę jo veiksmų vertinimui turi tai, kad jis nepranešė apie R. S. turimą turtą ir kaip viskas būtų pasikeitę, jei jis būtų kreditoriams nurodęs tokią informaciją. Sprendimas parduoti turtinę teisę buvo nulemtas paties R. S. balsais, o jis akivaizdžiai žinojo apie savo turimą turtą ir motyvas, kad M. K. jam nepasakė apie jo paties turtą, neturi jokios prasmės. Kita vertus, be R. S. lieka kiti kreditoriai, iš kurių didžiausias yra VMI, kuri žinojo ar bent jau turėjo galimybę savarankiškai sužinoti apie R. S. turtą (M. K. paaiškino, kad apie R. S. turimą turtą jis sužinojo iš VMI). Ir netgi darant prielaidą, kad VMI nežinojo apie R. S. turimą turtą, jie vis tiek balsavo prieš turtinės teisės pardavimą, kas rodo, kad netgi nežinojimas apie R. S. turtą leido jiems apsispręsti balsuoti prieš turtinės teisės pardavimą, bet tai nenulėmė galutinio sprendimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. K. žinojo, kad R. S. vardu yra registruotas butas, kurio vertė buvo apie 13 000 Eur, ir kurio tik pusė priklausė R. S.. Jis buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, todėl papildomai dėl to kreiptis į antstolį būtų reiškę tik įmonės lėšų švaistymą. M. K. pats nusprendė, kad išieškojimas iš tokio turto, kurio tik dalis priklausė R. S. ir kurio apytikslė vertė buvo apie 6 000 Eur, būtų buvęs ekonomiškai nenaudingas, nes išieškojimas reikštų tik papildomas bylinėjimosi bei vykdymo išlaidas, kas didintų bankroto administravimo išlaidas, kurios yra atlyginamos pirmiau nei kreditoriniai reikalavimai, todėl kreditoriams jokių paskirstytinų lėšų būtų likę arba labai mažai, arba visai nelikę. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita (t. 7, b. l. 14) patvirtina, kad R. S. turto vertė 2016 m. birželio 27 d. buvo 6 800 Eur, kas, pirmosios instancijos teismo nuomone, su kuria pilnai sutinka teisėjų kolegija, patvirtina, jog bankroto administratoriaus pasirinktas elgesio variantas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip aiškiai neteisingas ir nelogiškas bei pažeidęs bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių interesus bei Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto, bei Elgesio kodekso 10, 11.3, 11.6, 11.7 punktų reikalavimus. Prokuratūra apeliaciniame skunde nepateikė šiuos motyvus paneigiančių įrodymų ir argumentų.
19.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankroto procedūros spartesniu vykdymu buvo suinteresuotas bankroto administratorius M. K., nes bankroto procedūra buvo labai užsitęsusi dėl teisme vykusio ginčo su VMI dėl UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto. Jam perėmus BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administravimą, iš bankroto bylą nagrinėjančio teismo buvo gaunami užklausimai dėl veiksmų bankroto procese, buvo prašoma pasiaiškinti, kodėl nesiimama priemonių bendrovei likviduoti, siekiant užbaigti bankroto procedūrą buvo prašoma FNTT grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, tačiau dokumentai nebuvo gražinti. Bankroto procedūroms užsitęsus buvo nuspręsta baudžiamojoje byloje nereikšti civilinio ieškinio, kadangi baudžiamieji procesai ilgai užtrunka, pareiškus juose civilinius ieškinius nėra galimybės pardavinėti reikalavimo teisių, o pasirinktas civilinio ieškinio civiliniame procese teikimo variantas, kad reikalavimo teisę būtų galima parduoti, nes ilgai trunkančios ekonomiškai nenaudingos bankroto procedūros rodo bankroto neefektyvumą, gali užtraukti baudas ir mažinti galimybę gauti administruoti kitų bendrovių bankroto procesus. Tai patvirtina bankroto administratoriaus laikotarpiu nuo 2010 m spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. rašytos veiklos ataskaitos, kuriose nurodyta, kad BUAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo procedūros buvo labai užsitęsusios dėl pirminio administratoriaus mirties, teisminių ginčų su Valstybine mokesčių inspekcija dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei dėl to, kad bankroto administratoriui nebuvo galimybės susigrąžinti BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie buvo perduoti FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybai. Iš šios ataskaitos taip pat matyti, kad būtent siekiant operatyviau ir ekonomiškiau spręsti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto proceso metu susijusius klausimus ir nedidinti administravimo išlaidų naštos kreditoriams, administratorius kreditorių susirinkimui pasiūlė parduoti reikalavimo teisę į R. S. (2 t., b. l. 38–40). Tai atitinka bankroto procedūros tikslą – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Teisėjų kolegija abejoja lemiamu R. S. suinteresuotumu bankroto procedūromis. Kaip minėta, netgi pardavus reikalavimo teisę D. G., R. S. skola neišnyko, ji tebėra, tačiau nėra duomenų, kad naujasis kreditorius reikalautų ją grąžinti. Netgi ir pasibaigus bankroto procedūrai R. S. kaip skolininko teisinė padėtis nepasikeitė, todėl šioje dalyje nėra aiškus jo suinteresuotumo bankroto procedūra motyvas. Jeigu kalbėti apie R. S. kaip apie kreditorių, nes BUAB (duomenys neskelbtini) buvo jam skolinga, tai akivaizdu, kad jis buvo suinteresuotas bankroto procedūra ir kaip visi kreditoriai norėjo atgauti skolą.
20. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras paprašė arba išskirti bylą R. S. ir D. G. atžvilgiu bei perduoti ją prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, o M. K. pripažinti kaltu ir paskirti jam apeliaciniame skunde prašomą bausmę, arba visą bylą grąžinti prokurorui. Prašymą prokuroras motyvavo tuo, kad išteisintieji veikė panaudoję apgaulę, tačiau prokuroras nenurodė, nei prieš ką galėjo būti panaudota apgaulė, nei koks galėtų būti jos turinys. Ši baudžiamoji byla buvo tiriama ir nagrinėjama tris metus, visi šioje byloje buvę asmenys buvo išteisinti ir teisėjų kolegija nemato jokių aiškių motyvų, kodėl reikėtų ją nagrinėti iš naujo. Apsvarsčiusi šį klausimą teisėjų kolegija nemato jokių įrodymų ir neturi jokių motyvų, galinčių lemti išteisintųjų veiksmų vertinimo pakeitimą, o tuo pačiu neturi jokių argumentų nuspręsti, kad yra BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto sąlygos panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Rasos Verdnikovienės apeliacinį skundą atmesti.