Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja E. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją (toliau – ir Rezoliucija), kuria pritarta 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. 17.9.14714 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai jos padarytų tarnybinių nusižengimų ir skundžiama Rezoliucija generalinis prokuroras E. P. teikimui dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo pritarė, siūlydamas pripažinti, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jos atžvilgiu netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti. Su Rezoliucija pareiškėja nesutiko, nes organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 0220020519 tarnybinio pažeidimo nepadarė, todėl tokia Rezoliucija yra nepagrįsta ir neteisėta.

3. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinį patikrinimą jos atžvilgiu pagal advokato A. M. skundą atliko ne kompetentingas subjektas, t. y. Vidaus tyrimų skyrius. Minėtas skyrius neturi teisės vertinti pareiškėjos kaip Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės procesinės veiklos, tuo pačiu neturi teisės surašyti tarnybinio patikrinimo išvados. Išimtinis apygardų prokuratūrų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų teisinis proceso veiklos reguliavimas numato, jog vykdant proceso įstatymus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui aukštesnysis prokuroras yra jo skyriaus vyriausiasis prokuroras, apygardos vyriausiasis prokuroras, generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras ar departamento prokuroras. Šiuo atveju Vidaus tyrimų skyriaus tikrintojų įsikišimas ne pagal kompetenciją į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro procesinę veiklą tuo pačiu reiškia prokuroro nepriklausomumo principo pažeidimą.

4. Pareiškėja teigė, kad ji nesutinka su tarnybiniu pažeidimu, t. y. kad ji būdama prokurore neveikė taip, kaip teisės aktuose įpareigota veikti, kaip reikalauja prokuroro statusas ir kompetencija, ir kad dėl jos neveikimo atsirado neigiami padariniai, kurie yra tarpusavyje susiję su priežastiniu ryšiu. Nėra pagrindo konstatuoti, kad kilo neigiami padariniai, t. y. buvo suvaržyta gynėjo A. M. atstovaujamojo įtariamojo J. Ž. teisė į gynybą – baigus ikiteisminį tyrimą, pateikti prašymus, papildyti ikiteisminį tyrimą ir dėl jų gauti motyvuotus atsakymus. Tokios bendro pobūdžio frazės ir išvados yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, o tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikiama argumentų, kuo ir kaip pasireiškė proceso dalyvių teisės į gynybą suvaržymas. Atkreipė dėmesį, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog pareiškėja pasirinko netinkamą gynėjo A. M. prašymo nagrinėjimo būdą, tai nėra pagrindo konstatuoti tarnybinį pažeidimą, nes tarnybinės atsakomybės aspektu buvo nagrinėjama pareiškėjos kaip prokurorės procesinė veikla, o tai yra svarbi aplinkybė vertinant, ar tokiu būdu nebuvo pažeistas prokuroro nepriklausomumo principas. Akivaizdu, kad pareiškėja operatyviai reagavo į advokato A. M. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, nes Informacinėje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) kaltinamasis aktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surašytas ir prieš pasirašant (2019 m. rugpjūčio 19 d. 11.32 val.) buvo gautas (2019 m. rugpjūčio 19 d. 11.16 val.) bei pareiškėjai nukreiptas nagrinėti advokato A. M. prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Laiko tarpas nuo 11.16 val. iki 11.32 val. buvo skirtas atspausdinti ir perskaityti gautą prašymą, t. y. susipažinti su jo turiniu, o po to iškart buvo priimtas sprendimas laikyti prašymą kaip pateiktą praleidus nagrinėjimo terminą. Taigi padaryta išvada, kad pareiškėja spręsdama pateiktą prašymą turėjo netinkamą vidinį įsitikinimą ir neįsigilino į gauto prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą padavimo laiką, yra nepagrįsta. Pabrėžė, kad gauto prašymo susipažinimo metu nebuvo duomenų apie prašymo išsiuntimo registruotu paštu laiką ir ši aplinkybė lėmė tai, kad kaltinamasis aktas buvo pasirašytas nusprendus gautą prašymą prijungti prie baudžiamosios bylos ir perduoti teismui. Pareiškėja nesutiko, kad šioje situacijoje ji buvo pasyvi. Prašymams papildyti ikiteisminį tyrimą buvo nustatytas terminas juos pateikti iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., tačiau advokatas A. M. tokį prašymą pateikė pavėluotai, žinodamas, kad prokuroras išsiųstą prašymą gaus žymiai vėliau, nei buvo nustatytas terminas.

5. Pareiškėja nesutiko, kad ji savo veiksmais suvaržė įtariamojo J. Ž. gynėjo A. M. teisę pateikti prašymus ir dėl jų gauti atsakymus. Nebuvo suvaržytos proceso dalyvių teisės, jeigu jiems buvo pateiktas atsakymas su išaiškinimu, jog jų prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą gautas praleidus nustatytą terminą. Pabrėžė, kad tokį prašymą perdavus į teismą su baudžiamąja byla, jo nagrinėjimas vyksta teisme, kurio žinioje yra paskirta nagrinėti baudžiamoji byla. Taigi bet kokiu atveju toks prašymas bus išnagrinėtas ir šiuo atveju teisė į prašymo išnagrinėjimą nebuvo pažeista, nes tokia teisė realizuotina teisminio proceso metu. Teigė, kad pareiškėjai nebuvo išaiškinta apskundimo teisė. Be to, sprendžiant klausimą dėl pripažinimo padarius tarnybinį pažeidimą nebuvo nustatytas nusižengimo pavojingumo laipsnis, sunkumas, padariniai, o apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais.