Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-16 · Administracinė byla Nr. I-277-279/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-08-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
I-277-279/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00433-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Kauno apygardos administraciniam teismui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-277-279-2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00433-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5., 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Kauno apygardos administraciniam teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, joms apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka, šalys prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (b. l. 24-25, 27).

Šalies argumentai

Pareiškėja J. V. skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – ir Teismas, KAAT) 10 905,23 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010-04-29 iki 2013-02-24. Pareiškėja nurodo, jog ji Lietuvos Respublikos prezidento 2007-08-03 dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirta Kauno apygardos administracinio teismo teisėja. KAAT pirmininko 2008-12-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-12-14 jai buvo skirtas 12 proc. priedas prie pareiginės algos, o 2011-12-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas 15 proc. priedas prie pareiginės algos už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Skaičiuojant priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus bei nustatant atostogas, nebuvo įtrauktas laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d., kuomet pareiškėja dirbo Druskininkų 4-osios vidurinės mokyklos mokytoja, nors pagal nustatytą teisinį reglamentavimą iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) įsigaliojimo, A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas. VTĮ 33 str. bei šio įstatymo pakeitimuose buvo nustatytas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuris turėjo būti mokamas ir A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojams, į Lietuvos valstybei stažą pagal šio straipsnio 3 dalį turėjo būti įskaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d. einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas laikotarpis. Pagal 2002-04-23 VTĮ 42 str. 1 d. nuostatas, stažas nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas yra įskaitomas į valstybės tarnybos stažą. Į šią įstatymo nuostatą nukreipia Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 str. 2 d., numatanti, jog į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 str. 1 d. Dėl to ji 2012-02-12 kreipėsi į KAAT pirmininką, prašydama laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d. įskaityti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Teismo pirmininko 2013-02-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjos aktualus tarnybos valstybei stažas 2013 m. vasario 25 dienai yra 21 metai 4 mėnesiai ir 11 dienų, todėl nuo 2013-02-25 jai mokamas 21 proc. priedas prie pareiginės algos už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pareiškėja nurodo, jog perskaičiavus valstybės tarnybos stažo dydį, ji įgijo teisę Darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatyto ieškinio senaties termino ribose DK 301 str. pagrindu už 3 metus reikalauti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl 5-erių metų 1 mėnesio 29 dienų pedagoginio darbo laikotarpio neįskaitymo į tarnybos stažą ir dėl šios priežasties mokėto mažesnio priedo prie pareiginės algos už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, tačiau atsakovas 2013-03-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė gera valia išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, nepagrįstai nurodydamas, jog jos prašymui taikytinas DK 27 str. 2 d. nurodytas bendrasis ieškinio senaties terminas. Tokie atsakovo veiksmai – atsisakymas išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką – laikytini neteisėtais, todėl Teismas turėtų būti įpareigotas išmokėti susidariusį įsiskolinimą. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, prašo tenkinti skundą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b. l. 24-25) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, tačiau taikyti DK 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas pažymėjo, kad gavęs pareiškėjos 2013-02-12 prašymą į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d. ir atitinkamai padidinti priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, atsižvelgdamas į Teismo administracijos sekretorės 2013-02-25 išvadą bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012-07-03 nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d. tiek, kiek joje nustačius, kad laikotarpis einant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 33 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2011 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., nenustatyta, kad toks laikotarpis į tarnybos stažą įskaitomas ir valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), 2013-02-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog pareiškėjos aktualus tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2013 m. vasario 25 dienai yra 21 metai 4 mėnesiai 11 dienų bei įpareigojo Teismo finansininkę mokėti teisėjai 21 proc. pareiginės algos priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pareiškėja 2013-03-25 prašymu kreipėsi į Teismo pirmininką, prašydama sumokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį dėl į valstybės tarnybos stažą neįskaityto 5 m. 1 mėn. 29 d. laikotarpio iki aukščiau minėto KAAT pirmininko įsakymo dienos, o ne iki prašymo atsakovui pateikimo dienos, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį pareiškėjos prašymą, kadangi būtų viršytas DK 27 str. 2 d. bendrasis ieškinio senaties terminas ginčijamai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos prezidento 2007-08-03 dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja buvo paskirta Kauno apygardos administracinio teismo teisėja. KAAT pirmininko 2008-12-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-12-14 pareiškėjai skirtas 12 proc. priedas prie pareiginės algos už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 15), o KAAT pirmininko 2011-12-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas 15 proc. dydžio priedas prie pareiginės algos už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 16). Pareiškėja 2013-02-25 prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama į jos tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d., kuomet ji dirbo Druskininkų 4-osios vidurinės mokyklos mokytoja. KAAT pirmininkas 2013-02-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo perskaičiavimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 patvirtintų tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių nuostatomis (toliau – Stažo skaičiavimo taisyklės), VTĮ 42 str. 1 d., Konstitucinio Teismo 2012-07-03 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nustatė, jog KAAT teisėjos J. V. aktualus tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2013 m. vasario 25 d. yra 21 metai 4 mėnesiai ir 11 dienų (b. l. 7). Pareiškėja 2013-03-25 prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama sumokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už trejus metus iki KAAT pirmininko 2013-02-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), susidariusią dėl neįskaitymo į valstybės tarnybos stažą 5 metų 1 mėn. 29 d. laikotarpio (b. l. 8). Atsakovas 2013-03-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ atsisakė tenkinti tokį pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad minėtam prašymui dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendrasis ieškinio senaties terminas (b. l. 12). Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2010-04-29 iki 2013-02-24.

Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.

Iš aptartų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad į J. V. tarnybos Lietuvos valstybei stažą buvo neįskaičiuotas laikotarpis jai dirbant Druskininkų 4-osios vidurinės mokyklos mokytoja laikotarpiu nuo 1990-03-11 iki 1995-05-10.

Konstitucinis Teismas 2012-07-03 nutarimu, įsigaliojusiu 2012-07-05, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002-04-23 redakcija) 4 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje nustačius, kad laikotarpis einant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija) 33 straipsnio (2000-08-29, 2001-09-27 redakcijos) 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002-07-01, nenustatyta, kad toks laikotarpis į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas ir valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą", konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas, gavęs pareiškėjos 2013-02-25 prašymą, vadovaudamasis Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d., Stažo skaičiavimo taisyklių nuostatomis, VTĮ 42 str. 1 d., atsižvelgdamas į Teismo administracijos sekretorės 2013-02-25 išvadą bei Konstitucinio Teismo 2012-07-03 nutarimą, patenkino pareiškėjos prašymą ir minėtą laikotarpį įtraukė į jos tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei nustatė, jog pareiškėjos aktualus tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2013 m. vasario 25 dienai yra 21 metai 4 mėnesiai ir 11 dienų. Ginčo dėl to byloje nėra. Tačiau atsakovas, gavęs J. V. prašymą išmokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl to, kad minėtas laikotarpis nebuvo įskaitytas į jos tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir dėl to buvo mokamas mažesnis priedas prie pareiginės algos, tokį prašymą atsisakė tenkinti, motyvuodamas tuo, kad jos prašymui taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendrasis ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Taigi, atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjai KAAT pirmininko 2013-02-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo perskaičiavimo“ perskaičiuotas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, įtraukiant laikotarpį nuo 1990-03-11 iki 1995-05-10, kai ji dirbo mokytoja. Būtent nuo šio momento J. V. įgijo teisę reikalauti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja į atsakovą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo (teisingo apmokėjimo už darbą) kreipėsi 2013 m. kovo 25 d., t. y. nepažeisdama terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti. Todėl atsakovui nepatenkinus jos prašymo išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, ji įgijo teisę kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. V. dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies į teismą kreipėsi 2013 m. balandžio 29 d., nepraleisdama teisės aktuose nustatytų terminų. Byloje taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, užkertančių (ribojančių) galimybę realizuoti šią pareiškėjos teisę, todėl konstatuotina, kad pareiškėja turi teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl 5-erių metų 1 mėnesio 29 dienų pedagoginio darbo laikotarpio neįskaitymo į tarnybos stažą ir dėl šios priežasties mokėto mažesnio priedo prie pareiginės algos už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Analogiškos praktikos, nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neišmokėto darbo užmokesčio priteisimu, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2012-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3059/2012). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pareiškėja, prašydama sumokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį dėl į valstybės tarnybos stažą neįskaityto laikotarpio iki aukščiau minėto KAAT pirmininko įsakymo dienos, o ne iki prašymo atsakovui pateikimo dienos, viršijo DK 27 str. 2 d. bendrąjį ieškinio senaties terminą ginčijamai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti.

Pabrėžtina, kad pažeistą pareiškėjos teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į teisingą darbo apmokėjimą, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi – asmuo net ir per įstatyme nustatytą terminą kreipęsis į teismą dėl inter alia iš Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalėtų (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas teisės į teisingą apmokėjimą už darbą pažeidimas, o reikalavimas apginti šią iš Konstitucijos kylančią teisę yra pareikštas nepraleidus termino tai padaryti, todėl, nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti.

Kaip matyti iš byloje pateiktos KAAT 2013-04-29 pažymos „Dėl teisėjos J. V. darbo užmokesčio“ (b. l. 5-6), ginčo laikotarpiu (t. y. 2010-04-29 – 2013-02-24) pareiškėjai nebuvo išmokėta 10 905,23 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų), šioje pažymoje pareiškėjai apskaičiuotų darbo užmokesčio bei neišmokėtos jo dalies sumų atsakovas neginčija, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtoje ir pasirašytoje pažymoje pateikta informacija, todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjos reikalaujamą sumą.

Paminėtina ir tai, kad nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neišmokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, turi būti nustatomas vadovaujantis DK 298 straipsniu (301 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) (pvz., LVAT 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Vadovaujantis nurodytu įstatyminiu reglamentavimu, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Kadangi nagrinėjamu atveju laikotarpis, už kurį pareiškėja prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, neviršija DK nustatyto 3 metų termino, jos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d.,

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Priteisti J. V. iš Kauno apygardos administracinio teismo 10 905,23 Lt (dešimt tūkstančių devynis šimtus penkis Lt 23ct) per laikotarpį nuo 2010-04-29 iki 2013-02-24 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė