Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-08-12 · Administracinė byla Nr. A-756-826-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-08-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-12
Bylos Nr.
A-756-826-14
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00433-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Atsakovas
Kauno apygardos administracinio teismo
Pareiškėjas
J. V.
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-826/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00433-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apygardos administracinio teismo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Kauno apygardos administraciniam teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. V. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4) prašydama priteisti iš atsakovo Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – ir Teismas, KAAT) 10 905,23 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. vasario 24 d.

Pareiškėja nurodė, kad ji Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. rugpjūčio 3 d. dekretu Nr. 1K-1073 nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirta Kauno apygardos administracinio teismo teisėja. KAAT pirmininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. P-106A nuo 2008 m. gruodžio 11 d. jai buvo skirtas 12 proc. priedas prie pareiginės algos, o 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. P-171 skirtas 15 proc. priedas prie pareiginės algos už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Skaičiuojant priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus bei nustatant atostogas, nebuvo įtrauktas laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d., kuomet pareiškėja dirbo Druskininkų 4-osios vidurinės mokyklos mokytoja, nors pagal nustatytą teisinį reglamentavimą iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) įsigaliojimo, A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas. VTĮ 33 straipsnyje bei šio įstatymo pakeitimuose buvo nustatytas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuris turėjo būti mokamas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojams, į Lietuvos valstybei stažą pagal šio straipsnio 3 dalį turėjo būti įskaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d. einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas laikotarpis. Pagal 2002 m. balandžio 23 d. VTĮ 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, stažas nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas yra įskaitomas į valstybės tarnybos stažą. Ši įstatymo nuostata nukreipia į Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį, kuri numato, jog į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje. Dėl to ji 2013 m. vasario 12 d. kreipėsi į KAAT pirmininką, prašydama laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d. įskaityti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Teismo pirmininko 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-54 nustatyta, kad pareiškėjos aktualus tarnybos valstybei stažas 2013 m. vasario 25 dienai yra 21 metai 4 mėnesiai ir 11 dienų, todėl nuo 2013 m. vasario 25 d. jai mokamas 21 proc. priedas prie pareiginės algos už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pareiškėja nurodo, jog perskaičiavus valstybės tarnybos stažo dydį, ji įgijo teisę Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino ribose DK 301 straipsnio pagrindu už 3 metus reikalauti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl 5-erių metų 1 mėnesio 29 dienų pedagoginio darbo laikotarpio neįskaitymo į tarnybos stažą ir dėl šios priežasties mokėto mažesnio priedo prie pareiginės algos už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, tačiau atsakovas 2013 m. kovo 29 d. raštu Nr. LS-63/2013 atsisakė gera valia išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, nurodydamas, jog jos prašymui taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendrasis ieškinio senaties terminas.

Atsakovas Kauno apygardos administracinis teismas prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra (b. l. 24–25), tačiau taikyti DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Paaiškino, kad gavęs pareiškėjos 2013 m. vasario 12 d. prašymą į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d. ir atitinkamai padidinti priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, atsižvelgdamas į Teismo administracijos sekretorės 2013 m. vasario 25 d. išvadą bei į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. liepos 3 d. nutarimą, 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-54 nustatė, jog pareiškėjos aktualus tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2013 m. vasario 25 dienai yra 21 metai 4 mėnesiai 11 dienų bei įpareigojo Teismo finansininkę mokėti teisėjai 21 proc. pareiginės algos priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pareiškėja 2013 m. kovo 25 d. prašymu kreipėsi į Teismo pirmininką, prašydama sumokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį dėl į valstybės tarnybos stažą neįskaityto 5 m. 1 mėn. 29 d. laikotarpio iki anksčiau minėto KAAT pirmininko įsakymo dienos, o ne iki prašymo atsakovui pateikimo dienos, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį pareiškėjos prašymą.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu (b. l. 30–33) pareiškėjos J. V. skundą tenkino visa apimtimi.

Nurodė, jog faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai į tarnybos Lietuvos valstybei stažą buvo neįskaičiuotas laikotarpis jai dirbant Druskininkų 4-osios vidurinės mokyklos mokytoja laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d.

Teismas rėmėsi Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimu, įsigaliojusiu 2012 m. liepos 5 d. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3059/2012). Nustatė, jog atsakovas tenkino pareiškėjos prašymą ir minėtą laikotarpį įtraukė į jos tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Tačiau atsakovas, gavęs pareiškėjos prašymą išmokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl to, kad minėtas laikotarpis nebuvo įskaitytas į jos tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir dėl to buvo mokamas mažesnis priedas prie pareiginės algos, tokį prašymą atsisakė tenkinti, motyvuodamas tuo, kad jos prašymui taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendrasis ieškinio senaties terminas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjai KAAT pirmininko 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-54 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo perskaičiavimo“ perskaičiuotas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, įtraukiant laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d., kai ji dirbo mokytoja. Būtent nuo šio momento pareiškėja įgijo teisę reikalauti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja į atsakovą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo (teisingo apmokėjimo už darbą) kreipėsi 2013 m. kovo 25 d., t. y. nepažeisdama terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies į teismą kreipėsi 2013 m. balandžio 29 d., nepraleisdama teisės aktuose nustatytų terminų. Byloje taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, užkertančių (ribojančių) galimybę realizuoti šią pareiškėjos teisę, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja turi teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl 5-erių metų 1 mėnesio 29 dienų pedagoginio darbo laikotarpio neįskaitymo į tarnybos stažą ir dėl šios priežasties mokėto mažesnio priedo prie pareiginės algos už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.

Remdamasis byloje pateikta KAAT 2013 m. balandžio 29 d. pažyma „Dėl teisėjos J. V. darbo užmokesčio“ (b. l. 5–6) nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai nebuvo išmokėta 10 905,23 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų). Šioje pažymoje pareiškėjai apskaičiuotų darbo užmokesčio bei neišmokėtos jo dalies sumų atsakovas neginčija, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtoje ir pasirašytoje pažymoje pateikta informacija, todėl priteisė pareiškėjos reikalaujamą sumą.

III.

Atsakovas Kauno apygardos administracinis teismas apeliaciniu skundu (b. l. 36–37) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas mano, jog pareiškėjos reikalavimui, kuriuo prašoma laikotarpį nuo 1999 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d. įskaityti į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taikytinas DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

Pareiškėja J. V. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 42–43) prašo jį atmesti. Paaiškino, jog reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusią DK 301 straipsnio redakciją (iki tol galiojusio 298 straipsnio) nuostatas darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi pagal teisinį reglamentavimą ir suformuotą teisminę praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 201l m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; 2012m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3059/2012) pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 3 metų laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjai 10 905,23 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už tarnybos Lietuvos valstybei stažą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. vasario 24 d.

Atsakovas Kauno apygardos administracinis teismas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

Konstitucinis Teismas 2012 m. liepos 3 d. nutarimu (paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 5 d., Žin., 2012, Nr. 79-4110) pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1709) 4 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje nustačius, kad laikotarpis einant VTĮ (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 33 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki VTĮ įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., nenustatyta, kad toks laikotarpis į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas ir valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas nustatė, kad tokiu reguliavimu pagal priėmimo į valstybės tarnybą datą yra diferencijuotas valstybės tarnautojų, ėjusių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, teisinis statusas – vien pagal priėmimo į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą datą yra skirtingai reguliuojama vienodoje padėtyje esančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir socialinės garantijos. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos ir 33 straipsnio 1 dalies nuostata „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“ suponuoja inter alia, kad konstituciškai nepateisinamais pagrindais negali būti diskriminuojami ir asmenys, einantys pareigas valstybės tarnyboje. Konstituciškai pateisinamas pagrindas skirtingai reguliuoti vienodoje padėtyje esančių valstybės tarnautojų darbo užmokestį ir socialines garantijas negali būti vien jų priėmimo į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą data.

Įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimui, Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-54 (1 punktas) patvirtino, kad pareiškėjos Lietuvos valstybei stažas 2013 m. vasario 25 d. yra 21 metai 4 mėnesiai 11 dienų. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą šio stažo patvirtinimo dienai įtraukė laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1995 m. gegužės 10 d., kuriuo pareiškėja dirbo pedagoginį darbą. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas 2013 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-54 2 punktu nurodė įstaigos Finansų skyriui mokėti pareiškėjai 21 proc. pareiginės algos priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 2013 m. vasario 25 d.

Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl atsakovo 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P-54 patvirtinto tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo teisingumo. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovas neišmokėjo pareiškėjai darbo užmokesčio (priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) nepriemokos už trejus metus, susidariusios iki 2013 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-54 priėmimo. Byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėja 2013 m. kovo 25 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama išmokėti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką už trejus metus.

VTĮ (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pareiškėja siekia įgyvendinti savo konstitucinę teisę gauti teisingą apmokėjimą už atliktą darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos teisė į teisingą apmokėjimą už darbą būtų buvusi įgyvendinta, jeigu pareiškėja būtų gavusi darbo užmokesčio dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 4 straipsnio 5 dalimi nebūtų nustatytas teisinis reguliavimas, kuris Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, atsakovas priėmė 2013 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-54 dėl pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažo patvirtinimo ir nepriemokos apskaičiavimo, tačiau neišmokėjo darbo užmokesčio nepriemokos už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, susidariusios iki 2013 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-54 priėmimo. Pareiškėja 2013 m. kovo 25 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama išmokėti nepriemoką, o jam neatsiskaičius, 2013 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą. Konstitucinės teisės į teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 48 str. 1 d.) pažeidimas nagrinėjamu atveju yra nustatytas. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl negautos darbo užmokesčio dalies (priedo už Tarnybos Lietuvos valstybei stažą) priteisimo, nepažeisdama termino tokiam reikalavimui pareikšti. Todėl pareiškėjos pažeista teisė į teisingą apmokėjimą už darbą turi būti ginama. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) teismo pareigą ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas. Paisant iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylančio imperatyvo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas, spręsdamas individualų ginčą, konstitucinę asmens teisę į teisingą apmokėjimą už darbą individualioje byloje turi ginti veiksmingai ir pašalinti Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimu pripažinto antikonstituciniu teisinio reguliavimo sukeltus pareiškėjai teisinius padarinius. Nustatyto pažeidimo sukeltų padarinių teismui nagrinėjant individualų ginčą nepašalinimas reikštų, kad tarp ginčo šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir toliau taikomos antikonstitucine pripažintos įstatymo normos nuostatos. Tokia situacija nesiderintų su Konstitucijos 110 straipsnyje ir ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu draudimu teismui taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovui nepatenkinus jos prašymo išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3059/2012), todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pareiškėja, prašydama sumokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį dėl į valstybės tarnybos stažą neįskaityto laikotarpio iki anksčiau minėto Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko įsakymo dienos, o ne iki prašymo atsakovui pateikimo dienos, viršijo DK 27 straipsnio 2 dalies bendrąjį ieškinio senaties terminą ginčijamai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja turi teisę į darbo užmokesčio (priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. balandžio 29 d. (skaičiuojant 3 metus nuo prašymo atsakovui pateikimo dienos) iki 2013 m. vasario 24 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjos prašomą priteisti nepriemokos sumą (10 905,23 Lt).

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Kauno apygardos administracinio teismo apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisVaida Urmonaitė-Maculevičienė