Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. P. ir V. P. įmonės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-98-278/2008 pagal ieškovių V. P. ir V. P. įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raginta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Pas Juozapą“, K. B. individuali įmonė, V. T. , G. U. , uždaroji akcinė bendrovė „VB Lizingas“, DnB NORD bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, spręsdamas dėl ieškovių reikalavimo priteisti joms nuostolių atlyginimą, vertino įmonės nuomos sutartį, kuria K. B. savo įmonę laikinai valdyti ir naudoti perdavė V. P. . Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog teismui nepateikta neginčijamų įrodymų, kad V. P. nuomavo K. B. individualią įmonę. Teismas kritiškai vertino įmonės nuomos sutartį, kadangi nustatė, kad sutartyje nenurodoma jos pasirašymo data, teismui nepateiktas įmonės bei turto perdavimo-priėmimo aktas, susitarimai dėl nuomos mokesčio, duomenys apie šių mokesčių mokėjimą, byloje nėra duomenų apie šios sutarties įregistravimą viešuose registruose. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad V. P. buvo tik K. B. įmonės direktorė. Be to, teismas konstatavo, kad V. P. ir V. P. įmonė teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, jog patalpose (duomenys neskelbtini) teismo antstolio aprašytas turtas priklausė ieškovėms. Panevėžio miesto apylinkės teismui 2003 m. kovo 20 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir teismo antstoliui aprašius turtą, kaip priklausantį K. B. individualiai įmonei ir V. T. , V. P. šių aktų neginčijo ir neteigė, jog aprašytas turtas priklauso jai asmeniškai ar jos įmonei, nors aprašant turtą 2003 m. gegužės 15 d. ji dalyvavo ir turto aprašą pasirašė kaip K. B. įmonės direktorė. Teismas iš civilinės bylos Nr. 2-1443/2003 medžiagos nustatė, kad V. P. kaip K. B. įmonės vadovė pasirašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, jog patalpose yra „įmonės buitinė technika, virtuvės įrengimai, baldai, indai, stalo įrankiai, gėrimai“. Atskiruoju skundu, 2003 m. kovo 27 d., prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei 2003 m. gegužės 9 d. pareiškime teismui, kuriuo prašoma leisti atsiimti patalpų pagerinimo įrenginius, kuriuos galima paimti nepadarant žalos patalpoms, V. P. veikė kaip šios įmonės direktorė. Aplinkybė, kad turtas priklauso kavinei, nurodyta ir apeliaciniame skunde. Nors trečiojo asmens K. B. įmonės atstovė V. B. 2008 m. birželio 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad K. B. įmonė neturėjo įrangos, o V. T. teigė, jog visi daiktai kavinėje priklausė V. P. , tačiau šiuos teiginius teismas vertino kritiškai, kaip prieštaraujančius V. P. pateiktos K. B. įmonės nuomos sutartyje nurodytoms aplinkybėms apie įmonės turimo turto, įrengimų, mechanizmų ir kt. turto perdavimą V. P. . Nustačius, kad K. B. įmonės vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, teismas sprendė, kad kavinėje esantys gėrimai neginčijamai priklausė K. B. įmonei. Be to, prašydama priteisti alkoholinių gėrimų bei gaiviųjų gėrimų vertę, ieškovė nepateikė teismui duomenų apie šių gėrimų įsigijimą. Nesant neginčijamų įrodymų, kad ieškovė V. P. nuomavo K. B. įmonę, kurios naudojamose patalpose buvo įrengta kavinė, ir kad ūkinę veiklą ieškovė vykdė naudodama savo bei savo įmonės įrangą, ar kad turimą įrangą buvo perdavusi naudotis K. B. įmonei, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimo už antstolio aprašytus ir UAB „Raginta“ perduotus saugoti daiktus, alkoholinius ir gaiviuosius gėrimus bei patirtų 770 000Lt nuostolių atlyginimą. Be to, V. P. nepateikė duomenų, kokio dydžio pajamas ji gaudavo išnuomavus pirtį, o nuostoliai yra paskaičiuoti nuo 2003 m. kovo 21 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d., nors bylos duomenimis 15 m² patalpos jai buvo išnuomotos iki 2006 m. spalio 1 d.. Teismas nustatė, kad dalį teismo antstolio aprašyto kilnojamojo turto atsakovas UAB „Raginta“ grąžino jų savininkams, taip pat ir V. P. , kaip K. B. įmonės direktorei. Tai iš dalies pripažįsta ir V. P. . Iš atsakovo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad V. P. yra grąžinta ir jos individualios įmonės „Ramygalos duona“, UAB „Ramygalos kepykla“ bei K. B. įmonės buhalterinė dokumentacija, receptūrų knygos, kuriuos ieškovė nurodo esant negrąžintus ir prašo priteisti 100 000. Be to, dalį atsakovui perduoto saugoti turto yra grąžinta trečiajam asmeniui V. T. . Iš V. T. paaiškinimų matyti, jog dalis ginčo patalpoje buvusių daiktų asmeniškai priklausė jai bei jos šeimos nariams ir šie daiktai jai buvo grąžinti, o dalis asmeninių V. P. daiktų buvo nuvežti jai į namus. Nors V. P. nurodė, kad jai negrąžinta mikrobangų krosnelė, kasos aparatas „Optima“, skaičiavimo mašinėlė „Citizen“, mėsos malimo mašinėlė, elektrinis virdulys, kompaktinis diskų grotuvas, tačiau V. T. paneigė šiuos teiginius, nurodydama, kad minėti daiktai buvo perduoti V. P. , grotuvas „Akai“ priklausė V. T. sūnui, o šaldytuvas „Whirlpool“ ji grąžinusi A.Balčėčiui. Teismas taip pat nustatė, jog dalį daiktų iš patalpų savavališkai 2003 m. liepos mėn. pasiėmė ieškovė ir K. B. . Šią aplinkybę iš dalies patvirtina Panevėžio miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad 2003 m. liepos 29 d. V. P. ir K. B. , iškėlę duris, savavališkai pateko į patalpas (duomenys neskelbtini) ir iš patalpų išsinešė įvairius daiktus. Esant minėtoms aplinkybės, teismas sprendė byloje nesant paneigtiems atsakovo atstovų teiginiams, jog ieškovei neteisėtai išvežus daiktus iš patalpų UAB „Raginta“ dalies saugojimui perduotų daiktų įmonė nebeturi, o ieškovė, kaip K. B. įmonės direktorė, nepasirašė turto aprašuose apie jų gavimą.

Teismas spręsdamas dėl V. P. argumento, jog atsakovas neteisėtai jai neleido naudotis rūsio patalpomis, dėl ko buvo sužlugdyta jos įmonės ūkinė veikla, ji patyrė didelius išgyvenimus bei sutriko sveikata, nurodė, kad, nesant viešame registre įregistruotos ieškovės V. P. ir UAB „Pas Juozapą“ sudarytos nuomos sutarties, pasikeitus pastato savininkui, nuomos sutartis nustojo galioti, o, savininkui pareikalavus, ieškovė privalėjo atlaisvinti patalpas (LR CK 6.477 str., 6.494 str. 1d.). Teismas nustatė, kad ieškovei buvo žinoma apie būtiną patalpų atlaisvinimą, todėl tiek ji, tiek ir kiti patalpas nuomavę, bet nuomos sutarčių neįregistravę asmenys, privalėjo išsikelti iš patalpų. AB Lietuvos žemės ūkio bankas jau 2002 m. lapkričio 15 d. raštu informavo K. B. įmonę, kad Teismo antstolių kontora prie Panevėžio m. apylinkės teismo banko nuosavybėn perdavė UAB „Pas Juozapą“ įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nurodė, jog pardavus patalpas įmonė turės per 7 d. atlaisvinti užimtas patalpas, o 2003 m. sausio 21 d. raštu K. B. įmonei bei V. P. nurodė iki 2003 m. sausio 31 d. atlaisvinti nuomojamas kavinės patalpas. Su šiuo raštu susipažino ir jį pasirašė V. P. . Įspėjus V. B. įmonę dėl patalpų atlaisvinimo, V. P. iki 2003 m. kovo 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo galimybę išsinuomoti naujas patalpas ir tęsti savo įmonės veiklą arba, informavus patalpų savininkus apie nuomojamas rūsio patalpas, prašyti išnuomoti patalpas, tačiau jokių priemonių, siekiant išvengti nuostolių, V. P. nesiėmė, veikė savo rizika, iki ieškinio teismui pateikimo, t.y, 2007 m. rugpjūčio 27 d. atsakovui nenurodė, jog ji nuomoja 15 m² patalpas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovė patyrė nuostolius dėl UAB „Raginta“ neteisėtų veiksmų. Be to, manydama, kad jai neteisėtai neleidžiama naudotis patalpomis, V. P. 2003 m. kovo mėn. turėjo kreiptis į teismą dėl jos teisių pažeidimo. Nors ieškovė V. P. nurodė, kad dėl jos įmonės veiklos nutraukimo ji ne tik patyrė nuostolių, bet ir pablogėjo sveikata, iki šiol gydosi, tačiau konstatuoti jog dėl sveikatos pablogėjimo yra kaltas atsakovas taip pat nėra pagrindo, nes įmonės veikla buvo nutraukta ne dėl UAB „Raginta“ neteisėtų veiksmų, o apie galimą iškeldinimą ieškovėms žinant iš anksto. Teismas taip pat sprendė, jog byloje neįrodyta, kad prieš ieškovę buvo panaudotas smurtas. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. 2003 m. bei vėliau sirgo, dėl nutrūkusios ūkinės veiklos patyrė išgyvenimų, tačiau konstatuoti, jog dėl šių neigiamų veiksnių atsiradimo yra kaltas atsakovas UAB „Raginta“ bei iš jo priteisti neturtinę žalą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

Byloje yra kilęs ginčas dėl turtinės žalos, turėtos dėl savininkui negrąžintų ir neišsaugotų kilnojamųjų daiktų, atlyginimo, išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų, pasibaigus nuomos sutarčiai, priteisimo, netiesioginių nuostolių negautų pajamų forma priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovui UAB „Raginta“, teismo sprendimas šioje byloje neužkerta kelio ieškovėms V. P. ir V. P. įmonei pareikšti ieškinį kitiems atsakovams, jeigu ieškovės manytų, kad kiti asmenys pažeidė jų teises.

Pažymėtina, jog pati ieškovė V. P. ieškinio pareiškime nurodo, kad kavinės patalpų, iš kurių dingo jai priklausantis turtas, nuomos sutartis buvo sudaryta tarp patalpų savininko UAB „Pas Juozapą“ ir V. T. . Šią aplinkybę patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-1443-08/2003 esanti 2001 m. liepos 24 d. Patalpų nuomos sutartis, kuria V. T. nuomos teise buvo perduotos naudotis 209,26 m² dydžio patalpos pirmame aukšte (duomenys neskelbtini) kavinei įrengti ir 200,03 m² patalpos antrame aukšte (duomenys neskelbtini) (priedas prie bylos civ. byla Nr. 2-1443-08/2003, b.l. 11-12). Nei ieškovė V. P. , nei K. B. įmonė nebuvo sudarę nuomos sutarties su savininku dėl šių patalpų nuomos. Ieškovė V. P. su UAB „Pas Juozapą“ buvo sudariusi nuomos sutartį tik dėl 15 kv. m. dydžio patalpų nuomos, kuriose buvo įrengta pirtis (1 t., b.l. 12). Kitas patalpas, ieškovės teigimu, K. B. įmonė subnuomojo iš V. T. , o K. B. įmonę nuomojo ieškovė (1t., b.l.173-174). Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių subnuomos sutarčių sudarymą tarp V. T. ir K. B. įmonės ar ieškovės. Iš V. T. atsiliepimo į ieškinį (priedas prie bylos civ. byla 2-1443-08-2003) matyti, kad ji negali paaiškinti, kaip jos nuomotose kavinės patalpose atsirado K. B. įmonė, kadangi tuo metu buvo išvykusi į Gruziją. V. T. su K. B. įmone jokios subnuomos sutarties nėra pasirašiusi.

Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė V. P. ir K. B. įmonė su patalpų savininku UAB „Pas Juozapą“ kavinės patalpų rašytinės nuomos sutarties nėra sudarę. Tai pripažįsta ir pati ieškovė. Kadangi UAB „Pas Juozapą“ į teismo posėdžius neatvyksta, teisinis pagrindas, kokiu K. B. įmonė pradėjo naudotis kavinės patalpomis, nėra aiškus. Tačiau ši aplinkybė nėra kliūtis išspręsti ginčą.

Dėl reikalavimo priteisti 164540,59 Lt už atsakovui perduotą ir neišsaugotą turtą

Ieškovė V. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Raginta“ 164 540,59 Lt nuostolių atlyginimą. Ieškinį grindė nuostolių, patirtų dėl jai priklausiusio kilnojamojo turto, kurį ji buvo perdavusi naudotis K. B. įmonei, veikusiai patalpose (duomenys neskelbtini), neišsaugojimo, kadangi atsakovas UAB „Raginta“ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1443-08/2003, buvo paskirtas minėtose patalpose esančio turto saugotoju. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 13 d. sprendimu atmetė šį ieškinio reikalavimą, nes sprendė, jog ieškovė V. P. neįrodė su ieškiniu pateiktuose prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų daiktų, kurių verte ji grindė prašomus priteisti nuostolius, negrąžinimo fakto.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovei V. P. ieškinyje nurodant, jog jai negrąžintus kilnojamuosius daiktus ji buvo perdavusi naudotis K. B. įmonei, būtent ši įmonė pirmiausiai ir turėtų atsakyti už jų grąžinimą ieškovei.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog, esant pareikštam UAB „Raginta“ ieškiniui dėl atsakovų V. T. ir K. B. įmonė iškeldinimo iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpų, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2003 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1443-08/2003, ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovams naudotis šiomis patalpomis bei jose esančiais įrengimais, šį turtą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduodant saugoti UAB „Raginta“ (priedas prie bylos civ. byla Nr. 2-1443-08/2003, b.l. 41). Antstolis 2003 kovo 21 d. ir 2003 m. gegužės 15 d. turto aprašais aprašė areštuotą ir UAB „Raginta“ perduotiną saugoti turtą (priedai prie bylos – vykdomoji byla Nr. 102/03/3823 ir vykdomoji byla Nr. 102/03/4034). Aprašus sudarė antstolis, atsakingas pareigūnas, dalyvaujant kviestiniams. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad į aprašus nebuvo įtrauktas koks nors kavinės ir pirties patalpose rastas turtas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu atsakovas K. B. įmonė buvo įpareigotas per 7 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo išsikelti iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), o byla atsakovės V. T. atžvilgiu – nutraukta, panaikinant šio teismo 2003 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovei V. P. keliant konkretaus jai priklausiusio turto, įtraukto į 2003 kovo 21 d. ir 2003 m. gegužės 15 d. turto aprašus, grąžinimo klausimą ir negrąžinto turto verte grindžiant prašomų priteisti nuostolių atlyginimą, byloje yra kilęs įrodymų, susijusių su šio turto grąžinimu ieškovei, vertinimo klausimas. Pažymėtina, jog pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Tomis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Albektus“ v. D. A. A. ir kt.; byla Nr. 3K-3-110/2008). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ieškovė V. P. neįrodė su ieškiniu pateiktuose prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų daiktų jai negrąžinimo (1 t., b.l. 8-9). Iš bylos medžiagos matyti, jog didžioji dalis aprašytų daiktų buvo grąžinta pasirašytinai ieškovei V. P. ir V. T. . Iš vykdomojoje byloje Nr. 102/03/3823 esančio antstolio 2003 m. kovo 21 d. patvarkymo dėl daiktų grąžinimo matyti, kad dalis ieškovės V. P. nurodytų kaip jai negrąžintų daiktų buvo perduoti V. T. (elektrinis šildytuvas „Whirpool“, elektrinis virdulys „Scarlett“, kompaktinių diskų grotuvas „Sony“, skaičiavimo mašinėlė „Citizen“, garso aparatūra „Akai“ su keturiomis garso kolonėlėmis) (priedas prie bylos vykdomoji byla Nr. 102/03/3823, b.l. 6). Iš byloje esančio V. T. 2003 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimo matyti, kad ji nurodė papildomai paėmusi mikrobangų krosnelę „Sharp“, elektrinį šildytuvą „Thomas Easy“, kuriuos ieškovė taip pat nurodo kaip jai priklausiusius ir negrąžintus daiktus (1 t., b.l. 133). Iš šio V. T. pareiškimo matyti, kad muzikinį centrą „Akai“ pasiėmė V. T. sūnus kaip jo savininkas, o kitus daiktus V. T. nurodo grąžinusi ieškovei V. P. . Iš kitų byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog, pavyzdžiui, ieškovės nurodomas kaip jai negrąžinta garso kolonėlė „Harmonija“ buvo jos pačios sutikimu grąžinta V. K. (1 t., b.l. 138), o nurodyti kaip dingę brangiausi daiktai – 100 000 Lt vertės buhalteriniai dokumentai ir receptūros knygos – pasirašytinai grąžinti pačiai ieškovei (1 t., b.l. 58, 124). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, jog dalis ieškovės nurodomų jai negrąžintų daiktų yra jos nuomotose patalpose įrengtos pirties pagerinimai (elektroninis pečius, saunos pirties įranga, karščiui atsparios durys, medinės lentelės, keraminės plytelės, elektriniai šviestuvai, mediniai suolai). Pažymėtina, jog išsinuomoto daikto pagerinimu turėtų išlaidų atlyginimą reglamentuoja LR CK 6.501 straipsnis. Įstatymo nustatytais atvejais pareiga atlyginti šias išlaidas tenka nuomotojui, o ne naujam šių patalpų savininkui.

Atsakovas, kaip turto saugotojas, grąžindamas saugotą turtą patalpų nuomininkei V. T. , nepažeidė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1443-08/2003, kuriuo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl šių daiktų grąžinimo arba jų verte grindžiamų nuostolių atlyginimo ieškovė gali pareikšti reikalavimą V. T. .

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas tik iš žodinių V. T. paaiškinimų sprendė, jog ieškovei buvo grąžinta dalis antstolio aprašytų kilnojamųjų daiktų. Apeliantei nurodant, jog turto saugotojas privalėjo daiktus atiduoti tam, kam jie priklauso, t.y. V. P. , o ne kitiems asmenims, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ieškovei V. P. nesudarius rašytinės nuomos sutarties su kavinės savininku ir esant neįrodytiems jos teiginiams dėl kavinės patalpų subnuomos iš V. T. , turto saugotojui buvo sudėtinga susiorientuoti, kam priklausė patalpose buvęs kilnojamas turtas. Esant duomenims, kad konkretus asmuo, kuriam turto saugotojas perdavė ieškovei V. P. priklausantį turtą neperduoda jo ieškovei, ši gali kreiptis į teismą su ieškinio dėl šio daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad 2003 kovo 21 d. ir 2003 m. gegužės 15 d. turto aprašus pasirašė G. U. kaip turto saugotojas, o turtą išdalino I. U. , kuri turto saugotoja nebuvo, yra nepagrįstas. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1443-08/2003, matyti, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, areštuoto turto saugotoju buvo paskirta UAB „Raginta“, o ne G. U. . Teisę veikti įmonės vardu turi jos vadovas, o I. U. šios įmonės vadove buvo paskirta nuo 2003 m. gegužės 2 d. (1 t., b.l. 139, 140). Todėl būtent ji turėjo teisę veikti UAB „Raginta“ vardu, kai, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ginčo patalpose buvęs turtas buvo grąžintas jo savininkams.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei V. P. priklausančiu turto grąžinimo, pagrįstai įvertino tą aplinkybę, jog dalį daiktų ji pasiėmė savavališkai ir ta dalis nėra užfiksuota. Iš administracinės bylos (priedas prie bylos administracinė byla Nr. 103) matyti, kad 2003 m. liepos 29 d. ieškovė išlaužė duris ir, savavališkai nuplėšusi plombas, pateko į saugyklą, taip pasiimdama dalį daiktų. Kokius daiktus ji pasiėmė, administracinėje byloje nenustatyta. Tačiau pats daiktų paėmimo faktas administracinėje byloje yra užfiksuotas. Už šiuos veiksmus ieškovė buvo nubausta 100 Lt bauda. Tai rodo, kad ieškovė savavališkai pasiėmė dalį daiktų, jų paėmimo raštiškai neįformino. Dėl šių ieškovės neteisėtų veiksmų negalima nustatyti, kokius konkrečiai daiktus ji pasiėmė.

Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė V. P. neįrodė, jog atsakovas UAB „Raginta“ pasisavino ar neišsaugojo jai priklausančio turto.

Dėl dingusių 83058,47 Lt vertės daiktų

Ieškovė V. P. įmonė prašė priteisti 83 058,47 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo UAB „Raginta“, šiam negrąžinus įmonei priklausančių daiktų, kurie buvo saugomi (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas ieškovės V. P. įmonės ieškinį šioje dalyje atmetė, padaręs išvadą, jog byloje neįrodytas su ieškiniu pateiktame priede nurodytų daiktų saugojimo minėtose patalpose faktas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl minėto ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovė V. P. įmonė įgytų teisę į nuostolių dėl negrąžintų įmonei priklausančių daiktų atlyginimą tik įrodžiusi šių daiktų buvimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), faktą ir atsakovo neteisėtus veiksmus – šių daiktų jai kaip savininkei negrąžinimą. Ta aplinkybė, jog V. P. įmonės buveinė 2003 m. buvo Vienkiemio g. 11, Ramygaloje, o taip pat tai, kad antstolio teismo pavedimu 2003 m. kovo 21 d. ir 2003 m. gegužės 15 d. sudarytuose turto aprašuose nėra aprašytas turtas, už kurį ieškovė V. P. įmonė reikalauja atlyginti pagal ieškinio priedą Nr. 3 (1 t., b.l. 10), leidžia daryti išvadą dėl V. P. įmonei priklausančio turto nebuvimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai jas valdyti ir jomis naudotis pradėjo atsakovas UAB „Raginta“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad į turto aprašus nebuvo įtrauktas koks nors minėtose patalpose buvęs turtas. Turto aprašai buvo sudaryti atsakingo pareigūno - antstolio, dalyvaujant kviestiniams. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovas pasisavino jai priklausantį turtą, ieškinys šioje dalyje atmestas pagrįstai.

Dėl reikalavimo priteisti 150000 Lt už pirties įrengimą

Apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, kurių pagrindu buvo atmestas ieškovės V. P. reikalavimas dėl 150 000 Lt turėtų išnuomoto daikto pagerinimo išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Raginta“.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2001 m. rugpjūčio 28 d. Patalpų nuomos sutartimi UAB „Pas Juozapą“ išnuomojo V. P. 15 m² patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 12). Neįvykus varžytinėms, 2002 m. spalio 17 d. Turto perdavimo aktu skolininkui UAB „Pas Juozapą“ priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su priestatais buvo perduotos išieškotojui AB Lietuvos žemės ūkio bankui (1 t., b.l. 13). 2003 m. kovo 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi AB Lietuvos žemės ūkio bankas šias patalpas ir dalį kiemo statinių pardavė UAB „VB Lizingas“, kuris šį turtą valdyti ir naudoti perdavė atsakovui UAB „Raginta“ (lizingo gavėjui) (priedas prie bylos – civ. byla Nr. 2-1443-08/2003, b.l. 7-10, 13-17). Apeliaciniu skundu nepagrįstai ginčijama aplinkybė dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausymo lizingo davėjui. Tai, kad šių patalpų savininkas yra UAB „SEB lizingas“, o jas perdavė naudotis UAB „Raginta“ išperkamosios nuomos pagrindu, patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir UAB „SEB lizingas“ 2008 m. gruodžio 17 d. pažyma (3 t. b.l. 45-48). Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirkdama pastatą, UAB „Raginta“ nupirko ir K. B. įmonę, kadangi to nepatvirtina 2003 m. kovo 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, pasikeitus ieškovės V. P. 2001 m. rugpjūčio 28 d. Patalpų nuomos sutarties pagrindu nuomojamų patalpų savininkui, ši nuomos sutartis pasibaigė. Vadovaujantis LR CK 6.494 straipsnio 1 dalimi, išnuomoto daikto nuosavybės teisės iš nuomotojo perėjimo kitam asmeniui atveju registruotina nuomos sutartis naujam savininkui lieka galioti tik tuo atveju, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Reikalavimas dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarties, sudarytos ilgesniam kaip vienerių metų terminui, registravimo viešame registre nėra reikalavimas, kuris keliamas juridiniam asmeniui kaip šios sutarties šaliai. Sutarties panaudojimo prieš trečiuosius asmenis galimybė, sietina su šios sutarties įregistravimu viešame registre, taikytina visiems asmenims. Kadangi byloje nėra duomenų dėl 2001 m. rugpjūčio 28 d. Patalpų nuomos sutarties įregistravimo viešame registre, ši nuomos sutartis pasibaigė nuosavybės teisėms į minėtas patalpas perėjus AB Lietuvos žemės ūkio bankui. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl 2001 m. rugpjūčio 28 d. Patalpų nuomos sutarties pabaigos, neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filialą dėl šios sutarties įregistravimo viešame registre, tačiau šis jos prašymas buvo atmestas (1 t., b.l. 179-180). Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties pasibaigimas pasikeitus nuomojamo turto savininkui, kai nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, yra savarankiškas sutartinių santykių pasibaigimo pagrindas, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai netaikytos 2001 m. rugpjūčio 28 d. Patalpų nuomos sutarties ir įstatymo nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą prieš terminą vienos iš šalių reikalavimu.

Nuomos sutarties pabaigos atveju pareiga atlyginti nuomininko turėtas išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidas, jeigu turtas buvo pagerintas esant nuomotojo leidimui, tenka nuomotojui (LR CK 6.501 str. 1 d.). Jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų vertės, kai šie pagerinimai yra padaryti be nuomotojo leidimo, nuomininkas įgyja teisę pasiimti tuo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui (LR CK 6.501 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad minėti pagerinimai buvo padaryti iki pasikeičiant išsinuomotų patalpų savininkui ir pasibaigiant nuomos sutarčiai, pagrįstai atmetė ieškovės V. P. ieškinio reikalavimą dėl 2001 m. rugpjūčio 28 d. Patalpų nuomos sutartimi iš nuomotojo UAB „Pas Juozapą“ išsinuomotų patalpų 150 000 Lt dydžio pagerinimo išlaidų priteisimo iš UAB „Raginta“ kaip pareikštą netinkama atsakovui. Ta aplinkybė, ar ieškovė atliko išsinuomotų patalpų remonto, ar pertvarkymo darbus, ar šiems darbams atlikti buvo gautas UAB „Pas Juozapą“ leidimas, neturi teisinės reikšmės dėl to, kad atsakovas UAB „Raginta“ nėra subjektas, turintis prievolę atlyginti buvusio nuomininko išsinuomotų patalpų pagerinimo išlaidas.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų atmestini kaip teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės V. P. išlaidų, turėtų išsinuomotose patalpose įrengiant pirtį, vertinimu, o tai pat argumentai dėl to, kas vykdė remonto darbus (patys įmonės darbuotojai ar R. Žemantausko firma, vykdžiusi juos 2001 m. lapkričio 30 d. statybos rangos sutarties pagrindu).

Dėl nuostolių, susijusių su 3398 Lt vertės alkoholinių ir 216,80 Lt vertės gaiviųjų gėrimų negrąžinimu

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės V. P. ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su 3398 Lt vertės alkoholinių ir 216,80 Lt gaiviųjų gėrimų negrąžinimu, konstatavęs, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į šių nuostolių atlyginimą.

2003 m. kovo 21 d. prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 prie 2003 m. kovo 21 d. turto aprašo antstolis S. Ramanauskas, vykdydamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1443-08/2003, aprašė kavinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rastus alkoholinius ir gaivius gėrimus (t. 1, b.l. 29-30). Nustačius, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minėtus gėrimus įsigijo ieškovė V. P. , o taip pat byloje esant nustatytai aplinkybei, jog būtent K. B. įmonė kavinės patalpose vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl aprašytų gėrimų priklausymo K. B. įmonei. Tai, kad alkoholinius gėrimus buvo įsigijusi K. B. įmonė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ir pati ieškovė (2 t., b.l. 143). Kadangi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo arba atlyginti jo vertę pinigais turi tik šio daikto savininkas, ieškovė V. P. neturi teisės į 3614,8 Lt nuostolių, turėtų dėl šių gėrimų negrąžinimo, atlyginimą.

Ieškovės V. P. nurodoma aplinkybė, kad dalis alkoholinių gėrimų sugedo ir tapo netinkami naudoti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, jog atsakovas įsipareigojo išsaugoti jam perduotus gėrimus ir kitą aprašytą turtą. Gėrimai buvo atkimštuose buteliuose. Atsakovas šiuos gėrimus išsaugojo. Dėl to, kad esant objektyvioms aplinkybėms gėrimai per tam tikrą laiką tapo netinkami naudoti, atsakovo kaltės nėra. Atsakovas, kaip turto saugotojas, išsaugojo turtą, todėl šioje dalyje reikalavimas atmestas pagrįstai.

Dėl kavinės uždarymu padarytos 770 000 Lt turtinės žalos atlyginimo

Ieškovė V. P. savo ieškinio reikalavimą dėl 770 000 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo UAB „Raginta“ grindė laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 21 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d. negautomis pajamomis, kurias ji būtų gavusi, jeigu, neapribojus K. B. įmonės veiklos kavinės patalpose, ši kavinė būtų toliau veikusi.

Teisėjų kolegija pažymi, jog būtina atsakovo UAB „Raginta“ civilinės atsakomybės dėl ieškovės negautų pajamų sąlyga – atsakovo neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.). Kadangi K. B. įmonė iš kavinės patalpų buvo iškeldinta įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1443-08/2003, pagrindu, teisėtu iškeldinimu ieškovei žala negalėjo būti padaryta. Todėl šioje dalyje reikalavimas atmestas pagrįstai.

Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pačios ieškovė V. P. veiksmus siekiant išvengti prašomų priteisti nuostolių atsiradimo po to, kai ji 2003 m. sausio 21 d. pasirašytinai buvo supažindinta su AB Lietuvos žemės ūkio banko prašymu iki 2003 m. sausio 31 d. atlaisvinti nuomojamas kavinės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovė V. P. apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija šią teismo išvadą. Iš pranešimo (priedas prie bylos civ. byla Nr. 2-1443-08-2003, b.l. 33) matyti, kad ieškovei V. P. kaip K. B. įmonės direktorei dar 2002 m. lapkričio 15 d. buvo perduotas patalpų savininko įspėjimas dėl pareigos per 7 dienas atlaisvinti nuomojamas patalpas po to, kai jos bus parduotos kitam asmeniui. 2003 m. sausio 21 d. toks pakartotinis pranešimas (priedas prie bylos civ. byla Nr. 2-1443-08-2003, b.l. 30) pasirašytinai įteiktas V. P. . Iškeldinimo iš patalpų sprendimo teisėtumas šioje byloje netikrinamas.

Dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovei V. P. prašant priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurios atsiradimą sąlygojo dėl nutrūkusios ūkinės veiklos, atsiradusių nuostolių patirti išgyvenimai ir pablogėjusi sveikata, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą, konstatavęs, jog ieškovės nurodytos pasekmės, susijusios su neturtinės žalos atsiradimu, nėra sąlygotos atsakovo UAB „Raginta“ neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi jie yra susiję su ieškovei V. P. padarytos neturtinės žalos vertinimu ir neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo. Tuo tarpu tam, kad nagrinėjamu atveju būtų konstatuota atsakovo UAB „Raginta“ prievolė atlyginti neturtinę žalą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir neturinės žalos, kaltė ir neturtinė žala (LR CK 6.246 – 6.248, 6.250 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovas UAB „Raginta“ advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinio skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 900 Lt, šių išlaidų dydį patvirtina pridėta 2008 m. gruodžio 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 257 ir sąskaitos išrašas. Todėl šios atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliančių lygiomis dalimis (LR CPK 98 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliančių V. P. ir V. P. įmonės priteistina po 13,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (3 t., b.l.54) (LR CPK 96 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir V. P. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raginta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) po 450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovių V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir V. P. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) po 13,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.