Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. atstovams R. P. ir advokatui Žilvinui Kalinauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, su 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

Iš V. K. nukentėjusiajam A. A. priteista 4 000 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2007 m. gegužės 11 d. su nukentėjusiuoju A. A. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu 2007 m. gegužės 18 d. gavęs į savo asmeninę banko AB SEB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 000 000 Lt, pagal minėtos sutarties 2.3 punktą privalėdamas šias lėšas laikyti asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perskolinti (ar kitokiu šalims priimtu būdu perduoti) UAB „A“ (duomenys pakeisti) rangos sutartims sudaryti, šį jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, pasisavino: iš asmeninės banko AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gegužės 22 d. pervedė 749 960 Lt ir 2007 m. gegužės 24 d. pervedė 100 000 Lt į asmeninę banko AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , iš viso 849 960 Lt, iš kurių 2007 m. gegužės 22 d. pirko vertybinių popierių už 724 062 Lt, 2007 m. gegužės 24 d. pirko vertybinių popierių už 23 483 Lt, 2007 m. gegužės 31 d. pirko vertybinių popierių už 15 330 Lt, 2007 m. birželio 4 d. pirko vertybinių popierių už 88 560 Lt, taip pat iš asmeninės banko AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gegužės 22 d. pavedimu ir 2007 m. liepos 25 d. iš asmeninės banko AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 688 159,69 Lt į asmeninę banko AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. liepos 25 d. pirko vertybinių popierių už 1 693 600 Lt, taip pat 2007 m. birželio 28 d. iš asmeninės banko AB SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė grynais 7 000 Lt, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą A. A. priklausantį turtą – iš viso 2 545 119,69 Lt ir padarė nukentėjusiajam didelę – 2 545 119, 69 Lt turtinę žalą.

V. K. taip pat nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2007 m. gegužės 11 d. su nukentėjusiuoju A. A. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu 2007 m. gegužės 18 d. gavęs į savo asmeninę banko AB SEB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. A. 4 000 000 Lt, pagal minėtos sutarties 2.3 punktą privalėdamas šias lėšas laikyti asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perskolinti (ar kitokiu šalims priimtu būdu perduoti) UAB „A“ rangos sutartims sudaryti, pasisavinęs jam patikėtą svetimą – A. A. priklausantį didelės vertės turtą, iš viso 2 545 119,69 Lt, už kuriuos savo vardu įgijo vertybinių popierių bei nuėmė grynais pinigais, kitą patikėto didelės vertės svetimo turto dalį, pinigines lėšas, išvaistė – banko pavedimais pervedė fiziniams bei juridiniams asmenims: 2007 m. gegužės 21 d., 2007 m. birželio 22 d. ir 2007 m. rugsėjo 10 d. Ju. A. 57 000 Lt, 2007 m. gegužės 21 d. UAB „B“ (duomenys pakeisti) 600 000 Lt, 2007 m. gegužės 21 d. UAB „C“ (duomenys pakeisti) 200 000 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. UAB „Commercial Union“ 1 662,25 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. G. K. 450 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. J. S. 1 000 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. UAB „D“ (duomenys pakeisti) 1 782,19 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. UAB „E“ (duomenys pakeisti) 2 300 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. VSDFV Klaipėdos skyriui 2 784 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. K. G. 3 000 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. antstoliui Regimantui Budreikai 3 987,77 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. antstoliui Robertui Vaitkevičiui 5 278,11 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. O. N. 15 000 Lt, 2007 m. gegužės 23 d. A. M. 130 000 Lt, 2007 m. gegužės 30 d. Alytaus energijos tinklams 101,11 Lt, 2007 m. gegužės 30 d. R. J. 14 000 Lt, 2007 m. birželio 1 d. VšĮ Artašezo Gazariano vadybos ir demokratijos mokyklai 500 Lt, 2007 m. birželio 1 d. UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“ 674,38 Lt, 2007 m. birželio 1 d. TPR ICC 4 850 Lt, 2007 m. birželio 4 d. A. J. 20 000 Lt, 2007 m. birželio 4 d. bendrovei „F“ (duomenys pakeisti) 89 000 Lt, 2007 m. birželio 6 d. J. A. 20 000 Lt, 2007 m. birželio 18 d. UAB „Omnitel“ 2 700 Lt, 2007 m. birželio 22 d. ir 2007 m. lapkričio 15 d. A. Z. 200 000 Lt, kitą piniginių lėšų dalį 2007 m. rugsėjo 10 d. ir 2007 m. lapkričio 29 d. banko pavedimais pervedė M. K. . Tokiu būdu V. K. išvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą A. A. priklausantį turtą, iš viso 1 454 880,31 Lt, ir padarė nukentėjusiajam A. A. didelę – 1 454 880,31 Lt – turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir V. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, teismui nusprendus, kad priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo – vadovaujantis BK 76 straipsniu, atleisti V. K. nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba, pritaikius nuo 2015-03-24 įsigaliojusios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatas, atidėti šios bausmės vykdymą. Prokuroras prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma pastarąjį išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, atmesti, tačiau atsižvelgiant į BK 75 straipsnio naująją redakciją, skundžiamu nuosprendžiu V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui. Nukentėjusiojo A. A. atstovai prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus bei apygardos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde.

Šiuo konkrečiu atveju faktiniais bylos duomenimis, t. y. nuteistojo V. K. , nukentėjusiojo A. A. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais: jungtinės veiklos sutartimi, mokėjimų pavedimais, V. K. banko sąskaitų išrašais ir kt. nustatyta, kad 2007 m. gegužės 11 d. nuteistasis V. K. ir nukentėjusysis A. A. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė ir įsipareigojo, kooperuodami savo turtą, darbą, žinias ir kitus išteklius, veikti bendrai vykdant pastatų statybą žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (14 a ploto, planuojamas gyvenamasis daugiabutis pastatas 1780 kv. m. naudingo parduodamo ploto) ir (duomenys neskelbtini) (25 a ploto, planuojamas gyvenamasis daugiabutis pastatas 4312 kv. m. naudingo parduodamo ploto) (sutarties 1.1. punktas). Vadovaujantis šios sutarties 3.1. punktu, A. A. įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įnešti projekto įgyvendinimui reikalingas finansines lėšas – 4 800 000 Lt, o V. K. – projekto įgyvendinimui reikalingus visus darbus, lėšas, profesines žinias, įgūdžius ir dalykinius ryšius (sutarties 2.2. punktas). Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad V. K. sutarties Partnerių sukauptomis ir skolintomis lėšomis tiesiogiai ir/ar pasitelkdamas reikiamą kvalifikaciją turinčius trečiuosius asmenis (projekto valdymo bendrovę) organizuos ir vykdys žemės sklypo detaliojo plano parengimą, pastato projektavimo sąlygų gavimą, pastato projektavimą, pastato statybos sąmatos parengimą, pastato statybos leidimo gavimą, nekilnojamojo turto griovimą, pastato statybos techninę priežiūrą, pastato statybą ir pripažinimą tinkamu naudoti, taip pat atliks bet kokius kitus su projekto įgyvendinimu susijusius darbus, rangos sutartims su projekto valdymo bendrove sudaryti V. K. naudos jo asmeniškai ir visiškai kontroliuojamą ribotos atsakomybės bendrovę UAB „A“, kuriai bus perskolinti (ar kitu šalims priimtinu būdu perduoti) vykdant sutartį sukaupti finansiniai įnašai iš asmeninės V. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tokius darbus, kaip žemės sklypo detalaus plano parengimas, pastato projektavimo sąlygų gavimas, pastato techninio projekto ir kitos projektinės dokumentacijos, taip pat pastato statybos sąmatos parengimas bei pastato statybos leidimo gavimas, V. K. įsipareigojo atlikti savo sąskaita (sutarties 3.4. punktas). (t. 1, b. l. 8-16). 2007 m. gegužės 18 d. minėtos sutarties pagrindu nukentėjusysis A. A. bei pastarojo vardu jo šeimos nariai į sutartyje nurodytą V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB SEB banke, pervedė iš viso 4 000 000 Lt (t. 1, b. l. 19-22, 44-58). Tuo tarpu V. K. dalį šių pinigų, t. y. 2 538 119,69 Lt, 2007 m. gegužės 22, 24 d. d. ir liepos 25 d. pavedimais pervedęs į savo asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , esančias AB SEB banke, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki 2007 m. liepos 25 d. panaudojo vertybiniams popieriams įsigyti, o 7 000 Lt 2007 m. birželio 28 d. išėmė grynaisiais pinigais. Likusias pinigines lėšas, t. y. 1 454 880,31 Lt, V. K. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB SEB banke, pervedė įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims: 2007 m. gegužės 21 d., birželio 22 d. ir rugsėjo 10 d. pavedimais 57 000 Lt Ju. A. , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skola A. už (duomenys neskelbtini) butą“, 2007 m. gegužės 21 d. pavedimais 600 000 Lt UAB „B“ ir 200 000 Lt UAB „C“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „grąžinamas avansas už UAB „A“, 2007 m. gegužės 23 d. pavedimais: 1 662,25 Lt asmeninių draudimo įmokų UAB „Commercial Union“, 450 Lt G. K. , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“, 1000 Lt J. S. 1 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“, 1 782,19 Lt UAB „D“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už UAB „E“, (paskola R. J. ) H. K. skola“, 2 300 Lt UAB „E“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskola R. J. beprocentinė“; 2 784 Lt VSDFV Klaipėdos skyriui, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „soc. draudimo mokestis už UAB „A“, 3 000 Lt K. G. , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“, 3 987,77 Lt antstoliui Regimantui Budreikai, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už UAB „E“ (paskola R. J. ) atsiskaityti su UAB „G“ (duomenys pakeisti), 5 278,11 Lt antstoliui Robertui Vaitkevičiui, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už UAB „A“, 15 000 Lt O. N. , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dalinis skolos grąžinimas už (duomenys neskelbtini) butą“, 130 000 Lt A. M. , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dalinis mokėjimas už (duomenys neskelbtini) sklypą“, 2007 m. gegužės 30 d. mokėjimo pavedimais: 101,11 Lt Alytaus energijos tinklams, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „atsiskaitymas už komunalines paslaugas“, 14 000 Lt R. J. , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „priešlaikinis paskolos grąžinimas pagal paskolos sutartį“, 2007 m. birželio 1 d. pavedimais: 500 Lt VšĮ Artašezo Gazariano vadybos ir demokratijos mokyklai, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansinis mokėjimas už treiningo kursą „Streso valdymas – savęs išsaugojimas...“ (už G. K. )“, 674,38 Lt UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal sąskaitą, (duomenys neskelbtini), 4 850 Lt TPR ICC, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už V. K. dalyvavimą verslo vizite“, 2007 m. birželio 4 d. pavedimais: 20 000 Lt A. J. , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“, 89 000 Lt bendrovei „F“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas pastolių pirkimui pagal sutartį už UAB „E“, 2007 m. birželio 6 d. pavedimu 20 000 Lt J. A. , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „papildymas“, 2007 m. birželio 18 d. pavedimu 2 700 Lt UAB „Omnitel“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už UAB „A“, 2007 m. birželio 22 d. ir 2007 m. lapkričio 15 d. pavedimais 200 000 Lt A. Z. , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos dalinis grąžinimas už (duomenys neskelbtini) butą“; 2007 m. rugsėjo 10 d. ir 2007 m. lapkričio 29 d. pavedimais kitą piniginių lėšų dalį M. K. , mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskola pagal 2007-08-01 vekselį“ (t. 1, b. l. 44-58, 59-61, 62-64). Iš liudytojos Ju. A. ir A. Z. parodymų matyti, kad V. K. jiems pervesti pinigai – tai grąžinti įnašai už butus name, kurį (duomenys neskelbtini) turėjo pastatyti V. K. atstovaujama UAB „H“ (duomenys neskelbtini), tačiau nepastatė (t. 5, b. l. 142, 159-160). Iš liudytojo R. J. parodymų matyti, kad jis vadovavo bendrovėms „C“ ir „B“, su V. K. , atstovaujančiu UAB „A“ buvo sutarę kartu vystyti projektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagal sudarytą sutartį jo vadovaujamos įmonės bendrovei „A“ pervedė iš viso 800 000 Lt, tačiau projektas nebuvo įgyvendintas, susitarimai buvo nutraukti, po ko 2007 m. gegužės mėnesį V. K. avansu gautus pinigus iš savo asmeninės sąskaitos grąžino bendrovėms „C“ ir „B“. Taip pat asmeniškai buvo paskolinęs V. K. pinigų, įskaitant ir 14 000 Lt, kuriuos pastarasis 2007 metais jam grąžino (t. 5, b. l. 159). Liudytoja O. N. parodė, kad turėjo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurį su dukra pardavė ir asmuo, nupirkęs butą joms sumokėjo pinigus (t. 5, b. l. 131). Iš liudytojos A. M. parodymų matyti, kad V. K. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įvertino 150 000 Lt, už parduotą sklypą pinigų negavo, nes pagal susitarimą V. K. turėjo perduoti jai trijų kambarių butą šiame sklype pastatytame name, tačiau namas nebuvo pastatytas. Vėliau ji V. K. davė 50 000 Lt avansą už butą name (duomenys neskelbtini), tačiau šis namas taip pat nebuvo pastatytas. Pareikalavus grąžinti pinigus, V. K. pasirašė neprotestuotiną 400 000 Lt vekselį, po ko per kelis kartus jai buvo grąžinti pinigai, paskutinis pervedimas – 130 000 Lt į jos sąskaitą buvo padarytas 2007 m. gegužės 23 d. (t. 5, b. l. 141-142). Iš liudytojų A. J. ir J. A. parodymų matyti, kad V. K. pastariesiems pervesti pinigai yra V. K. kaip fiziniam asmeniui suteiktų paskolų grąžinimas (t. 5, b. l. 129-131). Liudytojas M. K. parodė, kad 2006 m. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tikslu pakeisti detalųjį planą ir vykdyti mažaaukščių namų statybą, šie darbai buvo pradėti, tačiau pritrūko lėšų. 2007–2008 m. susipažino su V. K. ir nusprendė projektą vykdyti kartu, susitarė, kad V. K. sumokės 4 000 000 Lt. 1 500 000 Lt pastarasis jam pervedė, o kitą dalį sumokėjo grynais pinigais, minėjo, kad investuoja Šiauliuose gyvenančio asmens skolintus pinigus. Krizės metu projektas sustojo, kilo nesusipratimų su savivaldybe, kitų dalykų. Detalųjį planą patvirtino tik 2009 m. sausio mėn., tais metais rinka sustojo. Pradėjo ieškoti investuotojų išorėje, V. K. bandė pritraukti investuotojų iš Kanados, Brazilijos, Vokietijos, tačiau nesėkmingai, o lietuvių investuotojų neatsirado. Šiuo metu investuotojų neturi, projektą vysto po truputį, rinka atsigauna, tačiau nei su viena įmone neturi pasirašę sutarties. Sklypas yra įkeistas bankui, jam yra uždėtas areštas, nes neatsiskaitė su banku už sklypo pirkimui paimtą kreditą (t. 5, b. l. 178-179).

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neginčija apygardos teismo remiantis aptartais faktiniais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, kad iš nukentėjusiojo A. A. pagal 2007 m. gegužės 11 d. jungtinės veiklos sutartį gautas pinigines lėšas – 4 000 000 Lt (kas atitinka 1 158 480,07 Eur) jis panaudojo ne minėtoje sutartyje numatytiems tikslams įgyvendinti, bet vertybiniams popieriams pirkti, taip pat asmeniniams bei jam priklausančios bendrovės „H“ įsipareigojimams padengti, paslaugoms apmokėti, skolino juos tretiesiems asmenims. Tačiau apeliantas teigia, kad nustatyti jo veiksmai disponuojant minėtomis piniginėmis lėšomis nepagrįstai įvertinti kaip A. A. priklausančio turto pasisavinimas ir iššvaistymas, nes 2007 m. gegužės 11 d. jis su A. A. faktiškai susitarė ne dėl jungtinės veiklos, bet dėl 4 000 000 Lt paskolos, ką patvirtina ir vėliau, 2009 metais jų sudaryta paskolos sutartis, taigi, 4 000 000 Lt nuo jų perdavimo momento (2007 m. gegužės 18 d.) tapo jo – V. K. nuosavybe (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), dėl ko negali būti vertinami kaip jam patikėtas svetimas turtas. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistasis, teigdamas, jog 2007 m. gegužės 11 d. jis su A. A. susitarė dėl 4 000 000 Lt dydžio paskolos, nenurodė jokios priežasties, dėl ko gi šiuo atveju buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, o ne, pasak V. K. , tikruosius jo ir nukentėjusiojo ketinimus atitinkanti paskolos sutartis. Be to, V. K. apeliacinio skundo teiginį, kad tikrieji jo ir nukentėjusiojo ketinimai, sudarant 2007 m. gegužės 11 d. jungtinės veiklos sutartį, apsiribojo elementariais paskoliniais santykiais, paneigia tiek pirmiau paminėtos jungtinės veiklos sutarties turinys, kur aiškiai įtvirtintas šalių turtinių, intelektualinių ir darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas, jų įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti ir bendras tikslas bei interesas – pastatyti daugiabučius gyvenamuosius pastatus žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įgyti sukurtą nekilnojamąjį turtą bendrojon dalinėn nuosavybėn bei proporcingai padarytiems įnašams pasidalinti iš projekto gautą naudą, tiek nukentėjusiojo A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad 2007 m. gegužės 18 d. 4 000 000 Lt jis V. K. perdavė pagal 2007 m. gegužės mėnesį pasirašytą jungtinės veiklos sutartį būtent šioje sutartyje numatytų projektų įgyvendinimui, t. y. daugiabučių gyvenamųjų namų statybai, o ne V. K. turtiniams interesams patenkinti, ir tik tuomet, kai paaiškėjo, kad jokios statybos nevykdomos, pinigai panaudoti ne tam, kam buvo skirti, paprašė V. K. grąžinti investuotus pinigus, o šiam vis žadant pinigus grąžinti, tačiau savo pažado netesint, pinigų perdavimą įformino notaro patvirtinta paskolos sutartimi. Be to, ir V. K. apie tai, jog 2007 m. gegužės 11 d. sutartį su A. A. suprato ne kaip jungtinės veiklos, bet kaip paskolos sutartį, nurodė tik baudžiamosios bylos pagal pakeistą kaltinimą iš BK 182 straipsnio 2 dalies dėl nukentėjusiajam A. A. priklausančio didelės vertės turto – 4 000 000 Lt įgijimo apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad V. K. sudarė su A. A. jungtinės veiklos sutartį, neketindamas jos vykdyti, į BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį nagrinėjimui apygardos teisme einant į pabaigą. Tuo tarpu iki to vykusio proceso metu jis ir pats aiškino, kad su nukentėjusiuoju A. A. sudarė jungtinės veiklos sutartį tikslu statyti Kaune daugiabučius gyvenamuosius namus ir dėjo visas pastangas šiam projektui įgyvendinti, kad nukentėjusįjį A. A. nuolat informuodavo apie atliekamus sutartyje numatytus darbus, prasidėjus krizei informavo pastarąjį, kad su statybomis reikia palaukti, kol atsigaus rinka, rodė A. A. visus dokumentus, patvirtinančius, kad pastarojo pinigai yra investuoti į tam tikras priemones, kurios užtikrins šio projekto įvykdymą ir pinigų grąžinimą su palūkanomis, o kad būtų saugiau, kad A. A. jaustųsi, kad pinigai bus grąžinti, 2009 metais pastarojo prašymu sutiko sudaryti paskolos sutartį, kuri iš esmės situacijos nekeitė (t. 3, b. l. 15-17, t. 5, b. l. 180-183).

Apeliantas, pagrįsdamas savo teiginį, kad jis su nukentėjusiuoju susitarė ne dėl jungtinės veiklos, o dėl 4 000 000 Lt paskolos, taip pat nurodo, kad 2007 m. gegužės 11 d. jo ir nukentėjusiojo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis turėtų būti laikoma niekine, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms, numatančioms, kad būti statinio projektavimo ir statinio statybos valdytojais turi teisę tik Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija (jų padaliniai), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimo valdymo/statinio statybos valdymo veikla arba architektas ar statybos inžinierius, taigi, jis su nukentėjusiuoju A. A. susitarė vykdyti veiklą (visus reikalingus projektavimo, derinimo, griovimo, statybos, priėmimo ir kt. darbus), t. y. statinio projektavimo ir statinio statybos valdymo veiklą, kuria užsiimti neturėjo teisės. Be to, ši sutartis realiai negalėjo būti vykdoma dar ir dėl to, kad šalių įnašai nebuvo pakankami projektui įgyvendinti, o sutarties tekste nenumatytos papildomo finansavimo galimybės, taip pat neaptartas mechanizmas, kurio pagrindu būtų galima realizuoti šalių ketinimą statyti gyvenamąjį namą žemės sklype, priklausančiame ne tik V. K. , bet ir kitiems asmenims (t. y. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip matyti iš 2007 m. jungtinės veiklos sutarties turinio, šios sutarties šalys susitarė sutartyje numatytus darbus vykdyti ne tik tiesiogiai, bet ir pasitelkiant reikiamą kvalifikaciją turinčius trečiuosius asmenis (projekto valdymo bendrovę), o rangos sutartims su projekto valdymo bendrove sudaryti – naudoti V. K. kontroliuojamą UAB „A“ (sutarties 2.3 punktas), kas šiuo atveju tam tikrą laiką po jungtinės veiklos sutarties pasirašymo ir buvo daroma: 2007 m. gegužės 25 d. UAB „A“, atstovaujama bendrovės direktoriaus V. K. , sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB „Šlamas ir architektai“, kuria susitarė, kad pastaroji bendrovė parengs daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus (t. 2, b. l. 1-2), 2007-07-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui išdavus V. K. , kaip statytojui, projektavimo sąlygų sąvadą daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), pastarasis 2007 m. liepos 27 d. sudarė projektavimo paslaugų sutartį su UAB „Kauno komprojektas“, kuria susitarė, kad ši bendrovė parengs daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos techninį projektą (t. 1, b. l. 131, t. 2, b. l. 3-4), 2007 m. rugpjūčio 7 d. V. K. kreipėsi į AB „VST“ dėl (duomenys neskelbtini) namo elektros energijos vartotojų prijungimo prie operatoriaus tinklų (t. 2, b. l. 7-9), 2007 m. gruodžio 10 d. V. K. sudarė techninės priežiūros sutartį su VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centru, kuria susitarė, kad minėta viešoji įstaiga vykdys daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbų techninę priežiūrą (t. 2, b. l. 11), 2008 m. sausio 23 d. V. K. , kaip statytojas, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrių su prašymu išduoti statybos leidimą daugiabučiui (20-ties butų) gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kuris 2008 m. sausio 30-31 d. d. buvo svarstomas Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijoje, dalyvaujant statinio projekto vadovui A. V. (UAB „Kauno komprojektas“) ir 2008 m. rugpjūčio 28 d. V. K. , kaip šio statinio statytojui, buvo išduotas statybos leidimas (t. 1, b. l. 96-99). Be to, jungtinės veiklos sutarties 2.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad sutartyje numatyti darbai organizuojami ne tik jungtinės veiklos partnerių sukauptomis, bet ir skolintomis lėšomis, o sutarties 2.4 punkte kalbama apie projektą finansuojantį banką. Beje, ir pats V. K. , apklausiamas teisme, parodė, kad tokie projektai savo lėšomis nevykdomi, visuomet skolinamasi santykiu 30/70, ir šiuo atveju buvo planuojama sutvarkius dokumentus paimti kreditą ir toliau vykdyti projektą (t. 5, b. l. 180-183). Taigi, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad aptariama jungtinės veiklos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir realiai negalėjo būti vykdoma. Be to, pažymėtina, kad tiek A. A. , tiek paties V. K. parodymais nustatyta, jog 2007 m. gegužės 11 d. šių asmenų pasirašytą jungtinės veiklos sutartį parengė, taigi, ir sutarties sąlygas pasiūlė, būtent pats nuteistasis, o ne nukentėjusysis, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, jau nekalbant apie tai, kad V. K. nukentėjusiojo A. A. net neinformavo, jog vienas iš sutartyje nurodytų žemės sklypų priklauso ir kitiems asmenims, taigi, natūralu, kad joks projekto įgyvendinimo mechanizmas šiame sklype nebuvo aptartas.

Esant tokių aplinkybių visumai, nukentėjusiojo A. A. 2007 m. gegužės 18 d. V. K. perduoti pinigai – 4 000 000 Lt pagrįstai įvertinti kaip 2007 m. gegužės 11 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu nuteistajam patikėtas turtas. Pažymėtina, kad minėtoje sutartyje be kita ko buvo numatyta ir tai, kad partnerių į bendrą veiklą įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, nelaikomas partnerių bendrąja daline nuosavybe, jeigu partneriai atskirais atvejais dėl to raštiškai nesusitars kitaip (1.6. punktas). Bylos duomenimis, nukentėjusysis A. A. nebuvo suteikęs teisės V. K. disponuoti jam pagal jungtinės veiklos sutartį patikėtomis piniginėmis lėšomis kokiais nors kitais tikslais, išskyrus sutartimi aiškiai apibrėžtą jų panaudojimo tikslą – sutartam projektui, t. y. daugiabučių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įgyvendinti, todėl nuteistasis, dalį A. A. priklausančių piniginių lėšų panaudodamas vertybiniams popieriams įsigyti, taip pat išgrynindamas ir panaudodamas asmeninėms reikmėms, o likusią jų dalį pervesdamas pirmiau paminėtiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tikslu padengti savo ir UAB „H“ įsipareigojimus, apmokėti jam, šeimos nariams, taip pat UAB „A“ suteiktas paslaugas, skolindamas juos tretiesiems asmenims, pažeidė bendru sutarimu nustatytas turto patikėjimo sąlygas, be to, už šį turtą nukentėjusiajam A. A. niekaip neatlygino, tuo padarydamas pastarajam didelę turtinę žalą. Tai, kiek nukentėjusysis domėjosi V. K. , kaip jungtinės veiklos partnerio, atliekamais darbais, nepateisina pastarojo veiksmų elgtis su jam nukentėjusiojo patikėtais pinigais savo nuožiūra, juolab, kad nuteistasis šiomis piniginėmis lėšomis ėmė savavališkai disponuoti praėjus vos kelioms dienoms nuo jų gavimo. Taigi, V. K. veiksmai paminėtu būdu disponuojant nukentėjusiajam priklausančiu turtu pagrįstai įvertinti kaip jam patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimas bei didelės vertės svetimo turto iššvaistymas ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei 184 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nepagristai teigia, kad tarp jo ir A. A. susiklostę teisiniai santykiai turi būti vertinami tik kaip civiliniai teisiniai santykiai. Apeliantas nurodo, kad jis niekada neneigė savo skolos A. A. ir nesudarė jokių sandorių, kuriais būtų sąmoningai siekiama išvengti skolinio įsipareigojimo vykdymo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pastarasis, iš A. A. gautus pinigus neteisėtai panaudojęs savo turtiniams poreikiams tenkinti, perleidęs juos tretiesiems asmenims, nukentėjusiajam iki šiol nei dalies šių pinigų negrąžino. Be to, gavęs pajamų iš kitų šaltinių, taip pat atgavęs pinigus, už kuriuos pirko vertybinius popierius, per daugiau kaip septynerius metus, praėjusius nuo leidimo statyti daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), gavimo jokių veiksmų, nukreiptų į šį jungtinės veiklos sutartyje numatyto nekilnojamojo turto sukūrimą, neatliko, o už vertybinius popierius gautus pinigus paskolino trečiajam asmeniui – M. K. kito projekto, nesusijusio su jungtinės veiklos sutartimi, vykdymui. Nors V. K. teigė, kad M. K. pervesti pinigai buvo skirti dalies sklypo (duomenys neskelbtini), į kurį buvo perkeltas 2007 m. gegužės 11 d. jungtinės veiklos sutartyje numatytas projektas, įsigijimui, tačiau į bylą pateikė tik preliminariąją šio sklypo pirkimo pardavimo sutartį, tuo tarpu išrašas iš VĮ „Registrų centro“ patvirtina, kad jokia minėto sklypo dalis V. K. nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso (t. 4, b. l. 16-21), jau nekalbant apie tai, kad šis sklypas, kaip beje ir V. K. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bei areštuotas ir jokie nekilnojamojo turto projektai iki šiol jame taip pat nėra vykdomi. AB SEB banko pateikti duomenys patvirtina, kad 2010 m. vasario mėnesį piniginių lėšų V. K. savo sąskaitose neturėjo (t. 1, b. l. 84), duomenų, kad pastarasis savo finansinę padėtį būtų pagerinęs, byloje taip pat nėra. Bylos duomenimis, nukentėjusiojo A. A. reikalavimu 2009 m. rugpjūčio 3 d. tarp jo ir V. K. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria V. K. įsipareigojo pagal jungtinės veiklos sutartį gautus 4 000 000 Lt nukentėjusiajam grąžinti iki 2012 m. rugpjūčio 3 d., tačiau, kaip jau minėta, iki šiol, t. y. praėjus daugiau kaip trims su puse metų nuo paskolos sutartyje numatyto galutinio pinigų grąžinimo termino, A. A. nei dalies šios sumos negrąžino, kas taip pat rodo, kad nuteistasis vengė turtinius santykius spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta apygardos teismo išvada, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Pirmiau aptarti nustatyti V. K. veiksmai neteisėtai disponuojant A. A. piniginėmis lėšomis, jo pasyvumas jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu, taip pat ir jo paties nemokumas nukentėjusiojo A. A. pažeistų turtinių teisių gynimą civilinio proceso tvarka padarė neperspektyviu.

Dėl V. K. paskirtų bausmių

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmes V. K. , apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du tyčinius nusikaltimus nuosavybei, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). V. K. pasisavinto, taip pat iššvaistyto turto suma žymiai viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą, kurią viršijantis turtas laikomas didelės vertės, nusikalstami veiksmai atlikti vieno fizinio asmens atžvilgiu, jais pastarajam padaryta didelė turtinė žala. Teismas taip pat įvertino tai, kad V. K. nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau yra padaręs kitų sunkių nusikaltimų nuosavybei, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra, jis turi šeimą, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus šias byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirtos šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, žymiai mažesnės nei nustatytas šios bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti, to apeliaciniame skunde neprašo ir pats nuteistasis.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, negalėjo būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau 2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.), kuriuo buvo pakeista 75 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, po šio įstatymo įsigaliojimo atsirado galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir asmenims, nuteistiems už vieno ar kelių sunkių nusikaltimų padarymą, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija ketverių metų ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. V. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs du tyčinius sunkius nusikaltimus, už kuriuos paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje bei su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams su 300 MGL dydžio bauda, taigi, pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį bei paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį jis atitinka šioje BK normoje nustatytas sąlygas.

BK 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas svarstyti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo V. K. . Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas bylos aplinkybes, apibūdinančias V. K. padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę, taip pat tai, kad nusikaltimai, už kuriuos pastarasis nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, padaryti iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių, duomenų, kad per daugiau kaip aštuonerius metus, praėjusius nuo šių nusikalstamų veikų, jis būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų ar naujų nusikaltimų, byloje nėra, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad jis serga sunkia nepagydoma liga – pirmine arterine hipertenzija su trečiojo laipsnio AKS padidėjimu, sunkiai koreguojamu vaistais, su dažnomis hipertenzinėmis krizėmis, su labai didele rizika, su C stadijos 3-4 funkcinės klasės lėtiniu širdies nepakankamumu kompleksinio gydymo metu (teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EKG 117/15(01), t. 6, b. l. 152-157), daro išvadą, kad šiuo metu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai V. K. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam įstatyme numatytam trejų metų laikotarpiui ir paskiriant įpareigojimus bei BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą.

Nors paminėtame teismo medicinos ekspertizės akte konstatuota, kad V. K. dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, teisėjų kolegija, įvertinusi V. K. padarytų nusikaltimų sunkumą bei jų pobūdį, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, aptartas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat sąlygas, leidžiančias atidėti V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, daro išvadą, kad taikyti BK 76 straipsnio nuostatas ir atleisti V. K. nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo.

Dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo.

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. vasario 1 d. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. A. pareikštą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota V. K. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą, taip pat ir į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136), šios procesinės prievartos priemonės terminas proceso eigoje buvo tęsiamas. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš V. K. nukentėjusiojo naudai priteisė 4 000 000 Lt turtinei žalai atlyginti, o minėtą procesinę prievartos priemonę paliko galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teisme gautas antstolio Regimanto Budreikos prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. K. priklausantį ir kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui įkeistą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes antstoliui yra pateikta vykdymui Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis dėl priverstinio minėto žemės sklypo pardavimo išieškotojo Danske Bank A/S naudai, kuris turi išskirtinę įstatymo suteiktą teisę į būsimas lėšas – 416 402,70 Lt sumos bei priskaičiuotų palūkanų ribose, kurios bus gautos iš šio turto priverstinio pardavimo (t. 6, b. l. 78). Iš apeliacinės instancijos teismui antstolio R. Budreikos pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0085/12/01267 matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas, užtikrinant 2006 m. liepos 27 d. kreditavimo sutartimi V. K. suteiktos 400 000 Lt paskolos grąžinimą Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Skolininkui V. K. tinkamai bei laiku neįvykdžius prievolės kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2006 m. liepos 27 d. kreditavimo sutartį, 2010 m. birželio 17 d. hipotekos teisėjos nutartimi įkeistas turtas buvo areštuotas, o 2011 m. balandžio 8 d. hipotekos teisėja priėmė nutartį dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo išieškotojo Danske Bank A/S naudai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. CPK 753 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. CPK 754 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimų patenkinimo eilę, nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, toliau pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Jei realizavus įkeistą turtą po hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo padengimo, lieka lėšų, kurių nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui. Taigi, CPK normos aiškiai reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto eilę, taip pat turto realizavimo eigą, kai tas pats turtas pagal vykdomuosius dokumentus yra areštuotas keletą kartų, bei įtvirtina privilegijuotą hipotekos kreditoriaus padėtį, lyginant su visų kitų eilių kreditoriais. CPK 754 straipsnyje įtvirtinta reikalavimų tenkinimo eilė yra imperatyvi ir negali būti pakeista. Taigi, vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, hipotekos teisėjai hipotekos kreditoriaus – Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymu priėmus nutartį dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirmiau paminėtas V. K. priklausantis žemės sklypas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje baudžiamojoje byloje, jį pardavus iš varžytynių, pirmiausia patenkins hipotekos kreditoriaus, šiuo atveju Danske Bank A/S Lietuvos filialo, reikalavimus, ir tik po to bus tenkinami kiti reikalavimai, įskaitant nukentėjusiojo A. A. naudai priteistą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į antstolio prašyme nurodytą išeiškotiną sumą (416 402,70 Lt ir priskaičiuotos palūkanos) bei vykdomojoje byloje esančius duomenis apie įkeisto turto preliminarią vertę (496 000 Lt), toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į šį turtą nėra tikslinga, dėl ko, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. vasario 1 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. K. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skundžiamu nuosprendžiu paliktas galioti iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo, naikinamas, įpareigojant antstolį R. Budreiką informuoti skundžiamą nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą (baudžiamoji byla Nr. 1-85-3198/2014) apie pinigines lėšas, jeigu tokių liktų antstolio depozitinėje sąskaitoje, realizavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą bei atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi ir sumokėjus su tuo susijusias vykdymo išlaidas, taip pat uždraudžiant šias pinigines lėšas naudoti kitiems atsiskaitymams, išskyrus atsiskaitymus, susijusius su hipotekos kreditoriumi ir su tuo susijusiomis išlaidomis, iki atskiro Kauno apygardos teismo patvarkymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti:

V. K. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis paskirtos subendrintos terminuoto laisvės atėmimo trejiems metams bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės 1 158 480,07 Eur žalos atlyginimą, nustatant penkerių metų žalos nukentėjusiajam A. A. atlyginimo terminą. Taip pat įpareigoti V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią V. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. kovo 25 d.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. vasario 1 d. nutarimu taikytą ir skundžiamu nuosprendžiu iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo paliktą galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. K. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti antstolį Remigijų Budreiką informuoti Kauno apygardos teismą apie pinigines lėšas, jeigu tokių liktų antstolio depozitinėje sąskaitoje, realizavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą bei atsiskaičius su pastaruoju ir sumokėjus su tuo susijusias vykdymo išlaidas, ir uždrausti šias pinigines lėšas naudoti kitiems atsiskaitymams, išskyrus atsiskaitymus, susijusius su hipotekos kreditoriumi ir su tuo susijusiomis išlaidomis, iki atskiro Kauno apygardos teismo patvarkymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.