Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-04-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1081-555/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundas2014-04-30Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-07-22Alytaus apylinkės teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-22Alytaus apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-04-30
Bylos Nr.
2S-1081-555/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03387-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Las Freight“
Kategorijos
  • 130.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1081-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03387-2013-6
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Snaigė Juknevičienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 130.2.3; 122.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Las Freight“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-274-470/2014 pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Global Traid Service-Astra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Las Freight“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

atsakovė prašė įpareigoti ieškovę pateikti papildomus įrodymus ir užtikrinti jos patiriamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įpareigojant ieškovę per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Lt.

2014 m. sausio 10 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas įpareigojo ieškovę pateikti reikalaujamus įrodymus ir per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Alytaus rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Lt dydžio užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Šalies argumentai

2014 m. vasario 12 d. ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė 2014 m. sausio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį dalyje dėl įpareigojimo ieškovę sumokėti užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą atmesti. Nurodė, kad CPK 794 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai ieškovui netaikoma pareiga sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Vienas iš tokių atvejų nurodytas CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte – bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose ieškovui netaikoma pareiga sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. 2011 sausio 3 d. krovinių gabenimo sutartimi šalys susitarė ginčus spręsti teisme pagal atsakovės buvimo vietą. Kadangi atsakovės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, šalių ginčai pagal sutartį yra sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi panaikino 2014 m. sausio 10 d. nutartį dalyje ieškovės įpareigojimo įmokėti į Alytaus rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Lt dydžio užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui panaikinti, atsakovės prašymą dėl jos patiriamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmetė.

Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad vadovaujantis CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punktu, bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose ieškovui netaikoma pareiga CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, o byloje esant duomenims, jog 2011 sausio 3 d. krovinių gabenimo 6 punktu (1 tomas, b. l. 27) šalys susitarė, jog ginčas tarp jų bus sprendžiamas teisme pagal atsakovės buvimo vietą, atsakovės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl šalių ginčai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiga ieškovei sumokėti užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui negali būti taikoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti, bylą kartu su atskiruoju skundu perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino krovinių vežimo sutarties 6.2. punktą kaip susitarimą dėl ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, netinkamai pritaikė ir aiškino CPK bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo institutą reglamentuojančias teisės normas. CPK 794 straipsnio 1 dalis numato, jog atsakovo prašymu, civilinį procesą inicijuojantis kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo privalo sumokėti užstatą, galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyti atvejai, kada ieškovo pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra taikoma. Vienas iš tokių atvejų – bylos, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Būtent šia teisės norma vadovavosi atskirąją skundą pateikusi ieškovė bei pirmosios instancijos teismas. Apelianto nuomone, šalių susitarimas, kad „ginčas perduodamas nagrinėti teismui pagal atsakovo buveinės vietą“ negali būti vertinamas kaip susitarimas, atitinkantis CPK 794 straipsnio 2 dalies 3 punkte aptartą sąlygą, kadangi sutarties šalys nepriskyrė visų ginčų Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, o tik deklaratyviai pakartojo bendrąjį romanų–germanų teisės sistemos šalims būdingą forum domicile principą, pagal kurį ieškinys paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinės adresą (juridinio asmens). Apelianto vertinimu teismas turėjo atsižvelgti į suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką analogiškoje byloje Nr. 2S-2189-259/2013, kurioje atsakovės prašymas dėl užstato tenkintas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kai į teismą kreipiasi užsienio fizinis ar juridinis asmuo, instituto taikymo. Vadovaujantis CPK 794 straipsnio 1 dalimi, ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. CPK 794 straipsnio 2 dalyje įvardintos keturios alternatyvios pareigos mokėti užstatą išimtys. Bent vienos iš šių išimčių egzistavimas yra pagrindas prašymui dėl užstato nustatymo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934/2008). Minėta pareiga netaikoma, jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK 794 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 15 000 Lt užstatą, nurodydamas, kad atsakovės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia tuo argumentu, kad krovinių pervežimo sutartimi šalys nesusitarė dėl konkretaus teismingumo, nes joje numatyta, jog ginčai sprendžiami pagal atsakovės buveinės vietą, todėl tai nėra susitarimas, kad ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.

Nors skundžiama teismo nutartis, atskirasis skundas ir atsiliepimas į atskirąjį skundą negrindžiami tomis aplinkybėmis, kad ginčo atveju taikytina ir CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta išimtis, apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės pasisako.

Pažymėtina, kad CPK VII dalis „Tarptautinis civilinis procesas“ įtvirtina taisykles, kuriomis vadovaujantis nustatomas civilinės bylos su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumas bei tokios bylos nagrinėjimo ypatumai tuo atveju, jei ji teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Vienas iš tokių ypatumų, kaip jau minėta, yra numatytas CPK 794 straipsnyje, nustatančiame ieškovo pareigą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Viena tokių išimčių, kuomet ieškovui netaikoma pareiga sumokėti užstatą, yra tarptautinėje sutartyje įtvirtintas draudimas taikyti užstato institutą (CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą (toliau – Hagos konvencija) įtvirtina būtent tokį draudimą (14-15 straipsniai). Šios konvencijos dalyvėmis yra tiek Lietuvos Respublika, tiek Rusijos Federacija (http://www.hcch.net/index_en.php?act=states.details&sid=64).

Ginčo atveju Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjama civilinė byla su užsienio (tarptautiniu) elementu, iškelta pagal ieškovo, kuris yra juridinis asmuo, įregistravęs savo buveinę Rusijos Federacijoje, ieškinį. Vadinasi, šioje byloje iš ieškovo kaip juridinio asmens, turinčio registruotą buveinę toje valstybėje, kuri yra Hagos konvencijos narė, negalima reikalauti užstato atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (Hagos konvencijos 14-15 straipsniai, CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Priešingu atveju būtų paneigtos minėtos tarptautinės sutarties, kuri turi aukštesnę teisinę galią už nacionalinį įstatymą, nuostatos bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisės normos, nustatančios užstato taikymo galimybę bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1–2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad bent viena iš CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų yra tenkinama, nėra galimybės iš ieškovės reikalauti sumokėti bylinėjimosi išlaidų užstatą, todėl teismas dėl kitų CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių ir kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, pasinaikindamas nutarties dalį dėl ieškovės įpareigojimo įmokėti į Alytaus rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Lt dydžio užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, ir atsakovės prašymą dėl jos patiriamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmesdamas, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas