- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1263-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02634-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- O. J. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 115-osios butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-215-1052/2019 pagal ieškovės 115-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei O. J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovės priteisti 587,23 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad atsakovė O. J. M. yra daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini), butų savininkų bendrijos narė ir gyventoja. Už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą, administravimą ir komunalines paslaugas bendrijos nariams ir gyventojams yra skaičiuojami ir renkami mokesčiai. Mokesčiai yra skaičiuojami už karštą vandenį, šiukšlių išvežimą, bendrąją namo elektrą, atlyginimus ir Sodros mokesčius, taip pat renkamos ir kaupiamos lėšos namo kapitaliniam remontui, banko sąnaudoms. Atsakovė jau nuo 1999 m. pradėjo dalinai neatsiskaityti su ieškove, t. y. jau 1999 m. atsakovės skola ieškovei sudarė 168,70 Lt (48,86 Eur). Atsakovės skola vis augo, kadangi atsakovė dalinai neatsiskaitydavo už tam tikrus mokesčius: 2000 m. atsakovė ieškovei buvo skolinga 98,57 Eur, 2001 m. - 148,27 Eur, 2002 m. - 198,55 Eur, 2003 m. - 247,72 Eur, 2004 m. - 297,42 Eur, 2005 m. - 346,85 Eur, 2006 m. - 396,55 Eur, 2007 m. - 446,08 Eur, 2008 m. - 495,75 Eur, 2009 m. - 534,61 Eur, 2010 m. - 532,76 Eur, 2011 m. - 532,75 Eur, 2012 m. - 589,59 Eur, 2013 m. - 585,65 Eur, 2014 m. - 585,55 Eur, 2015 m. - 599,60 Eur, 2016 m. - 628,34 Eur, 2017 m - 611,52 Eur. Atsakovė raginama įsiskolinimo nesumokėjo. Bendrija atsakovės mokėjimus užskaitydavo už seniausią skolą, todėl šiuo metu atsakovė skolinga už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. Tokiu būdu kiekvieną mėnesį atsakovei atsiranda nauja skola už naujai priskaičiuotus mokesčius. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad senaties terminas ieškiniui dėl skolos priteisimo nėra suėjęs ir negali būti taikomas.
Atsiliepimas
3. A. O. J. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nurodė ir paaiškino, kad ji nemokėjo už tas komunalines paslaugas, kurios buvo skaičiuojamos neteisėtai ir kurias bendrijos pirmininkė paskaičiuodavo ar padidindavo vienašališkai, neorganizuodama visuotinio bendrijos narių susirinkimo. Iš ieškinio negalima suprasti, už kurias paslaugas ir bendrijos turėtas išlaidas atsakovė nėra sumokėjusi. Atsakovė nurodė, jog nemokėjo už nepagrįstai padidintas kaupiamąsias lėšas nuo 1999 metų iki 2017 metų, taip pat už be pagrindo bendrijos pirmininkėms bei kitiems darbuotojams išmokėtus atlyginimų padidinimus, taip pat už nepagrįstai reikalaujamas sumas už laiptinių langų keitimą. Be to, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pobūdį, ieškovės reikalavimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip žalos arba nuostolių padarymas bendrijai, todėl ieškinio reikalavimams pareikšti taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Ieškovė ieškinyje reikalauja atlyginti jai padarytus nuostolius už 18 metų, todėl pritaikius ieškinio senaties terminą, ji gali reikalauti nuostolių tik už paskutinius 3 metus, t. y. 2015 - 2017 m., kas sudaro 25,45 Eur (611,52-585,55=25,45 Eur). Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas atmesti ieškinį.
4. Ieškovė 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu atsisakė 24,29 Eur dydžio reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovės 115-osios butų savininkų bendrijos atsakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, ieškinį atmetė.
6. Teismas dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams priteisti skolą nurodė, kad šiuo atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškinio senaties termino pradžia laikytina ieškovės sužinojimo apie atsakovės laiku neapmokėtą sąskaitą momentas, o į teismą dėl skolos išieškojimo ieškovė su ieškiniu kreipėsi tik 2018 m. vasario 20 d., todėl dešimties metų ieškinio senaties terminas yra praleistas skoloms, susidariusioms laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2008 m. vasario mėnesio įskaitytinai. Esant šioms aplinkybėms, nepriklausomai nuo skolos susidarymo mechanizmo, šioms skoloms taikytina ieškinio senatis. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktos skolos suvestinės matyti, jog iki 2008 m. sausio 1 d. atsakovės skola bendrijai buvo 1 540,21 Lt, kas atitinka 446,08 Eur skolą, todėl 446,08 Eur ieškinio reikalavimo dalis atmestina suėjus ieškinio senaties terminui.
7. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta visuotinių daugiabučių namo savininkų susirinkimų protokolų, kuriais būtų nustatytas kaupiamųjų lėšų dydis. Šiuo atveju nėra įrodyta, jog bendrijai mokėtinas kaupiamųjų lėšų dydis yra nustatytas bendrijos narių susirinkimuose. Atsakovė pripažino faktą, kad visuotinis daugiabučio namo savininkų susirinkimas buvo nustatęs 4,58 Lt dydžio įmoką į kapitalinio remonto fondą (kaupiamąsias lėšas), todėl teismas šią aplinkybę laikė įrodyta. Teismas pažymėjo, kad nors visuotinio daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolas teismui yra nepateiktas, tačiau iš atsakovės pateiktų sąskaitų matyti, jog būtent tokio dydžio sumos buvo kas mėnesį įrašomos į atsakovei išrašomas sąskaitas. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų kas mėnesį atsakovei bendrovės teiktų sąskaitų ir skolos suvestinės bei atsakovės skaičiavimų matyti, jog atsakovei bendrija už 2008 metus priskaičiavo 106,8 Lt, (kas atitinka 30,93 Eur), t. y. po 8,90 Lt per mėnesį (106,8/12), kai tuo tarpu turėjo teisinį pagrindą priskaičiuoti 54,96 Lt (kas atitinka 15,92 Eur) per metus, taigi, nepagrįstai priskaičiuota 15,01 Eur (30,93-15,92) per 2008 metus. Analogiškai bendrija skaičiavo atsakovės mokėtiną kaupiamųjų lėšų sumą ir 2009-2014 metais. Teismas nurodė, kad iš viso per 2008-2014 metus kaupiamųjų lėšų nepagrįstai priskaičiuota 120,80 Eur (15,01x8). Teismas pažymėjo, jog 2015 metais kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo ir panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 390. Įstatymas nenustato namo bendraturčiui teisės pasirinkti, ar mokėti jam šitas išlaidas ar ne, nes įstatymas nustato, kad jos turi būti privalomai mokamos. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė šių lėšų dydžio, nepateikė duomenų, kokiu pagrindu ir kokius tarifus taikydama padidino tarifą, todėl teismas neturi galimybės patikrinti, ar lėšos paskaičiuotos teisingai. Nuo 2015 m. atsakovė mokėjo ieškovės priskaičiuotą 2,67 Eur kas mėnesį kaupiamųjų lėšų įmoką, todėl teismas, nors ir neturėdamas kaupiamųjų lėšų įmokos padidinimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, remdamasis fakto pripažinimo taisykle (atsakovė pripažino 2,67 Eur kaupiamųjų lėšų įmoką teisėta ir ją mokėjo) sprendė, jog nuo 2015 metų ieškovė pagrįstai skaičiavo 2,67 Eur kaupiamųjų lėšų įmoką, taigi, 2015 m. ieškovė priskaitė 32,04 Eur kaupiamųjų lėšų, o 2016 m. metais – 73,77 Eur, su kuo atsakovė nesutiko, nes kaupiamųjų lėšų suma turėjo likti 32,04 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog turėdama teisinį pagrindą 2016 metais priskaitė 38,73 Eur (72,77-32,04) didesnę kaupiamųjų lėšų sumą. Kadangi ieškovė neįrodė, kad kaupiamųjų lėšų įmokas padidino pagrįstai ir teisėtai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 152,04 Eur (120,80+38,73) kaupiamųjų lėšų įmokų suma 2008-2016 metais atsakovei priskaičiuota pagrįstai ir teisėtai, o šio teisinio pagrindo pakanka ieškiniui atmesti.
8. Teismas nurodė, jog bendrijos butų savininkai 2012 m. liepos mėnesį balsuodami raštu išreiškė nepritarimą, kad būtų keičiami laiptinių langai ir būtų renkamos papildomos lėšos šių darbų atlikimui. Tačiau kaip matyti iš ieškovės atsakovei teiktų sąskaitų, nuo 2012 m. birželio mėnesio į atsakovei išrašomas sąskaitas buvo įtraukta už langų pakeitimą mokėtina suma po 21,01 Lt (10 eilutė) už 2012 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, taip pat 2013 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais iš viso 252,12 Eur (21,01x12), o 2013 m. gegužės mėnesį už langus mokėtina suma koreguota ją sumažinant 69,43 Lt, taigi, atsakovei buvo priskaičiuota sumokėti už laiptinės langų pakeitimą iš viso 182,69 Lt (252,12-69,43), kas atitinka 52,91 Eur. Aplinkybę, kad langams keisti nebuvo gautas bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas patvirtino liudytoja A. R., kuri nurodė, jog žmonės nesutiko dėl langų keitimo, tačiau laikui bėgant skolas sumokėjo, tik atsakovė liko nesumokėjusi už langus. Teismas nurodė, kad iš pateiktų bendrijos valdybos posėdžių protokolų matyti, jog valdyboje buvo svarstytas klausimas dėl langų keitimo, ir, atsižvelgiant į bendrijos narių nuomonę, buvo nuspręsta langų nekeisti. Teismas sprendė, jog atsakovė, nedavusi sutikimo keisti laiptinių langus, nesant visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo, neturi pareigos mokėti laiptinės langų pakeitimo išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė gynėsi nuo ieškinio reikalavimų priteisti skolą tuo, kad bendrijos pirmininkės be teisinio pagrindo priskaičiavo sau ir darbuotojams didesnius, nei visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatytus, darbo užmokesčius. Teismas, taikydamas senatį reikalavimo daliai, atsiradusiai už laikotarpį 1999 m. iki 2008 m. vasario 20 d. įskaitytinai, nurodė, kad neanalizuoja atsakovės argumentų dėl neteisėtai priskaičiuotų atlyginimų už minėtą laikotarpį. Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2182-920/2016 yra konstatuota, jog pirmininkei I. M. buvo neteisėtai mokamas didesnis, nei 2010 m. balandžio 21 d. susirinkime nustatytas 400 Lt per mėnesį atlyginimas.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė teismui bendrijos patirtas išlaidas mokant pirmininkėms ir kitiems darbuotojams darbo užmokestį ir su juo susijusius privalomuosius mokesčius, patvirtinančius įrodymus: darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, mokesčių deklaracijas, užmokesčio mokėjimo dokumentus, taip pat ieškovė pateikė bendrijos valdybos susirinkimų protokolus, kuriais buvo nuspręsta mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams. Teismas pažymėjo, jog į bylą bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolų, kuriuose visuotinis narių susirinkimas būtų pakeitęs įdarbintų asmenų darbo užmokesčio dydžius byloje nepateikta. Kadangi darbo užmokesčio dydžio nustatymas yra visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija, todėl teismas sprendė, jog valdyba neturėjo teisinio pagrindo keisti darbuotojų darbo užmokesčio.
11. Teismas nurodė, kad nors teismas turi pagrindą sutikti su atsakovės argumentais, jog pirmininkė neturėjo teisinio pagrindo mokėti savo darbuotojams didesnius, nei buvo nustatyta visuotinio bendrijos narių susirinkimo, atlyginimus, šioje byloje šie argumentai neturi esminės įtakos, nes jau įrodyta, jog dėl senaties termino ir dėl to, kad buvo neteisėtai skaičiuojamos didesnės kaupiamosios išlaidos bei įmokos už laiptinėje keistus langus, ieškovės ieškinys visiškai atmestinas. Be to, atsakovė savo skaičiavimų dėl neteisėtai priskaičiuotos atlyginimų sumos, įtrauktos į jos komunalinius mokesčius, nedetalizavo, pateikė apytikslius skaičiavimus, nepagrįstus konkrečiais duomenimis, todėl teismas negali patikrinti atsakovės skaičiavimo pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie civilinės bylos naujai teikiamus įrodymus: 2013 m. balandžio 30 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimą Nr. 5 ir darbų planą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai pritaikė ieškinio senaties terminą, kadangi tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal bendrą mokesčių įskaitymo principą visada yra dengiama seniausia skola, kai nėra įmanoma identifikuoti, už kokią konkrečiai skolą moka skolininkas (šiuo atveju, būtent skolininkui, norinčiam, kad būtų padengta tam tikra konkreti skolos dalis, tenka pareiga aiškiai nurodyti, kokią konkrečiai skolos dalį jis dengia), todėl atsakovei eilę metų nemokant susidariusios skolos, visuomet būdavo dengiama seniausia atsakovės skola.
1.2. Atsakovės pažeidimas buvo ne vienkartinis, o tęstinis, t. y. atsakovė sistemingai tam tikrais laikotarpiais nemokėjo dalies mokesčių, kurių nemoka ir iki šiol, laikytina, kad pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, atsakovė nesirūpino jai nuosavybės teise priklausančiu turtu nuo 2000 m. iki dabar, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą ir teigti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.
1.3. Teismas visiškai nevertino ir neargumentavo aplinkybių, jog esant įsiskolinimui yra dengiama seniausia atsakovės skola vadovaujantis CPK 6.55 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas ieškiniui dėl skolos priteisimo nėra suėjęs, o teismas, taikydamas 10 metų ieškinio senatį nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
1.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo pritarta ieškovės laiptinių langų keitimui. Teismas buvo suklaidintas į bylą pateiktais atsakovės įrodymais, todėl padarė neteisingą išvadą ir ieškinį dalyje dėl langų keitimo atmetė nepagrįstai. Atsakovė pateikė bendrijos narių sąrašą su parašais, liudijantį apie atsisakymą mokėti papildomą įmoką už langų keitimą, atidedant langų keitimą vėlesniam laikui, kurie teismo bylos nagrinėjimo metu buvo vertinami kaip bendrijos narių balsavimas raštu. Nors ieškovės patvirtintuose įstatuose tuo metu nebuvo numatyta nei balsavimu raštu tvarkos nei buvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Todėl akivaizdu, kad surinkti bendrijos narių parašai prieš laiptinių langų keitimą neturėjo teisinės galios.
1.5. Teismas deklaratyviai nusprendė, jog kaupiamosios išlaidos buvo padidintos nepagrįstai, nors nesurinko ir neišreikalavo jokių įrodymų, kam kaupiamosios išlaidos buvo panaudojamos ir ar jos buvo naudojamos neteisėtai. Teismas sprendimo dalį dėl kaupiamųjų išlaidų atmetė nepagrįstai. Kaupiamosios lėšos buvo didinamos esant poreikiui ir bendrijos nariai, išskyrus atsakovę, tam neprieštaravo bei buvo apie tai informuoti. Teismui priėmus sprendimą atleisti atsakovę nuo kaupiamųjų lėšų skirtumo mokėjimo, gali būti padaryta neproporcingai didelė žala ieškovei, kadangi ieškovės nariai įgijo teisę remtis prejudicija šioje byloje ir reikalauti ieškovės grąžinti neva tai neteisėtai sumokėtas bendrijai sumas, kurios, be kita ko, buvo panaudojamos išimtinai tik pačių bendrijos narių poreikiams tenkinti.
1.6. Teismas negalėjo priimti sprendimo atmesti ieškinį ir nevertinti kitų ieškovės pateiktų argumentų vien dėl to, jog teismas taikė ieškinio senatį, ar kad dalis ieškovės argumentų, pasak teismo, buvo nepagrįsti. Ieškovės nuomone, teismas turėjo vertinti aplinkybių visetą ir ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus, įskaitant ir dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, tačiau to nedarė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
13. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliantė pateikė naujus įrodymus: 115 butų savininkų bendrijos 2013 m. balandžio 30 d. narių susirinkimo protokolą Nr. 5, kurio 6 darbotvarkės klausimu nuspręsta patvirtinti 2013 metų bendrijos darbų planą; taip pat pateikė 2013 metų bendrijos darbų planą, kurio 5 pozicija yra sustatyti laiptinių langus, kaina 30 000 Lt (8688,60 Eur). Apeliantė prašo prijungti šiuos įrodymus, nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šių įrodymų nepavyko rasti, nes keitėsi bendrijos pirmininkas, nebuvo laiku perduoti dokumentai. Šiais naujai teikiamais įrodymais ieškovė įrodinėja, kad langai buvo keičiami esant bendrijos narių priimtam sprendimui, todėl atsakovė privalo apmokėti jai priklausančią dalį už langų pakeitimą.
16. Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas vertina, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču (bendrijos narių susirinkimo nutarimas ir darbų planas), galėjo ir turėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau siekiant visapusiškai ir pilnai išnagrinėti ginčą, į bylą prijungiami ir bus vertinami nagrinėjant apeliacinį skundą.
17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos nario prievolės mokėti bendrijos nustatytus mokesčius ir rinkliavas, ieškinio senaties taikymo.
18. Prievolės bendrąja prasme atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius ( CK 6.2 str.). Daugiabučių namų savininkų bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, toliau - DGNKPPSBĮ, 3 str.). Daugiabučio namo savininkų bendrijos nario piniginė prievolė bendrijai gali atsirasti DGNKPPSB įstatymo nustatyta tvarka.
19. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nemoka bendrijos nariui nustatytų mokesčių nuo 1999 metų. DGNKPPSB įstatymas laikotarpiu nuo 1999 metų iki 2017 metų buvo keičiamas keletą kartų. Šio įstatymo 11 straipsnis nustatė, kad aukščiausiasis bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris, be kita ko, turi teisę nustatyti tikslinių įmokų ir įmokų, susijusių su bendrijos veikla, dydžius, jų mokėjimo ir naudojimo tvarką; nustatyti gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines paslaugas tvarką (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1995 m. gruodžio 29 d.), vėliau pakeista į 20 str. 6 p. kuris nustatė visuotinio susirinkimo kompetenciją nustatyti patalpų savininkų atsiskaitymo už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, vandenį, energiją ir komunalines paslaugas sąlygas ir tvarką, nepažeisdamas norminių aktų ir jais nustatytos atsiskaitymo tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d.). Vadinasi, kiekviena bendrijos nario piniginė prievolė bendrijai turi būti pagrįsta konkrečiu bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimtu sprendimu.
20. To paties DGNKPPSB įstatymo 21 str. 3 d. nustatė, kad bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu į susirinkimą neatvyksta nustatytas narių skaičius, per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis yra teisėtas, kai dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d.). Įstatymo 11 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d., nustato iš esmės analogiškus reikalavimus visuotinio susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkai.
21. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė nepateikė bendrijos narių visuotinių susirinkimų nutarimų, kurie nustatė bendrijos narių prievoles mokėti konkrečias įmokas už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, vandenį, energiją, kaupiamąsias įmokas ir t.t. Ieškovės pateiktas 2010 m. birželio 21 d. bendrijos valdybos susirinkimo protokolas, kuriuo valdyba nusprendė išskirstyti po lygiai kiekvienam butui sekančius mokesčius: vandens kainos korekcija, bendro naudojimo elektra, kitos išlaidos, algos, sodra (t.1, b.l. 112), negali būti laikomas pradiniu prievolę nustatančiu sprendimu, nes nutarimo priėmimo dieną galiojusios redakcijos DGNKPPSB įstatymo 23 str. 2 dalis nenumatė bendrijos valdybai kompetencijos nustatyti mokesčius ir rinkliavas bendrijos nariams. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2013 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo, kurio 6 klausimu nutarta patvirtinti 2013 m. bendrijos darbų planą, kuriame savo ruožtu įtrauktas langų pakeitimo projektas už 30 000 Lt, negalima laikyti teisėtu, nes susirinkime iš 112 bendrijos narių dalyvavo tik 44, t.y. mažiau negu pusė narių (t.7, b.l. 125). Ieškovės pateiktu 2016 m. rugpjūčio 4 d. visuotinio narių susirinkimo priimtu nutarimu nutarta tikslinių įmokų tarifą pakelti nuo 0,03 Eur/kv.m. iki 0,10 Eur/kv.m. buto ploto ( t.1, b.l. 115), tačiau kaip nustatyta byloje, ko neginčijo ir ieškovė, nuo 2010 metų atsakovė priskaičiuotus mokesčius iš esmės sumokėdavo ir skola neaugo.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė atsakovės kaip bendrijos narės prievoles nustačiusių pradinių dokumentų (visuotinių narių susirinkimų nutarimų), kurie būtų pagrindas skaičiuoti atsakovei privalomus mokėti mokesčius ir atitinkamai reikalauti juos priteisti. Ieškovė teikė didelį kiekį įvairių bendrijos vidinių dokumentų (paslaugų metinių suvestinių, įvairių mokėjimo žiniaraščių, bendrijos ir trečiųjų įmonių sutarčių, atliktų darbų aktų, ir kt. ir t.t.), tačiau visi šie dokumentai (kai kurie iš jų net nėra pasirašyti, pvz. t.2 b.l. 523 priskaičiavimų ir pamokėjimų suvestinė) neįrodo, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimu atsakovei būtų nustatyta prievolė mokėti tam tikras įmokas į bendrijos sąskaitą.
23. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bendrijos išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodyta kasacinio teismo praktika ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę padengti išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kitaip tariant, kad ieškovė turėjo padengti tam tikras išlaidas net ir nesant bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo.
24. Ta aplinkybė, kad atsakovė faktiškai mokėjo tam tikras įmokas, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad tokia prievolė atsakovei buvo nustatyta ir atitinkamai neduoda teisinio pagrindo bendrijai reikalauti tokių įmokų priteisimo. Atsakovė tai darė savo noru ir sutikimu, tačiau tokie atsakovės mokėjimai nesukuria jai prievolės bendrijos atžvilgiu.
25. Atmestini ieškovės argumentai dėl įmokų paskirstymo, kad kai skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, tai laikoma, kad grąžinama seniausia skola (CK 6.55 str. 2 d.). Toks įmokų paskirstymas būtų galimas tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, kada ir kokiu pagrindu atsirado prievolė atsakovei mokėti įmokas. Nesant prievolės atsiradimo pagrindo, nėra galimybės taikyti CK 6.55 str. 2 d. atsakovės atžvilgiu.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra praleistas dešimties metų ieškinio senaties terminas skoloms, susidariusioms laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2008 m. vasario mėnesio įskaitytinai, todėl nepriklausomai nuo skolos susidarymo mechanizmo šioms skoloms taikytina ieškinio senatis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka ir pažymi, kad teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą. Teisės pažeidimas gali būti nustatytas tik tuomet, kai buvo pati teisė (šiuo atveju, bendrijos teisė gauti įmokas). Šiuo atveju nebuvo nustatyta bendrijos teisė gauti įmokas (nebuvo pateikta visuotinio susirinkimo nutarimų), todėl negali būti konstatuotas ir nesamos teisės pažeidimas, nuo kurio jau būtų pagrindas skaičiuoti ieškinio senatį (CK 1.124 str.). Tačiau šie pirmosios instancijos teismo motyvai nedaro įtakos iš esmės teisingam sprendimui išnagrinėtoje byloje.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
28. Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos, nes skundas netenkinamas. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikė, todėl išlaidų nepatyrė. Valstybė išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.