Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-6213-1014/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-21
Bylos Nr.: e2-6213-1014/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01940-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Kazlauskienė
Ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas: V. J., A. M.

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
2.6.10.2.4Žala
2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2-6213-1014/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01940-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė,sekretoriaujant Linai Laniauskienei, Nijolei Gamperienei, Monikai Šulcaitei,vertėjaujant G. R., J. P.,

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei D. J., atsakovei V. J. bei jos atstovui B. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams A. M. bei V. J. dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir V. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 13 822,30 Eur žalai, padarytai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus biudžetui, atlyginti.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad V. J. buvo viena iš UAB „Brabus“ apdraustųjų – V. J. UAB „Brabus” įsidarbino 2006-01-09 (2006 metų 1 ketvirtį). Kilus įtarimams, kad UAB „Brabus“ atstovai galimai elgėsi nesąžiningai, teikiant duomenis apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas ir kad UAB „Brabus“ darbuotojams draudžiamosios pajamos atitinkamais laikotarpiais buvo padidintos ne su tikslu apmokėti už jų atliktą darbą, o turint tikslą gauti nepagrįstą naudą – iš Fondo biudžeto mokamas socialinio draudimo išmokas, VSDFV Vilniaus skyrius 2008-12-15 raštu Nr. (8.31) 3-90101 „Dėl UAB „Brabus“ veiklos tyrimo“ kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyrių su prašymu ištirti, ar UAB „Brabus“ veikloje nėra nusikalstamos veikos požymių. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį užbaigus baudžiamoji byla, kurioje A. M., V. J. ir kiti asmenys kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 3 d., 203 str. 2d., 222 str. 1 d., 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 25 str. 2 d., 300 str. 3 d., 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., buvo perduota teismui. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės (pašalpoms) I. P. 2009-07-07 patikslinta specialisto išvada Nr. 11-867, V. J. paskyrus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, paskaičiuotas pagal UAB „Brabus“ neva gautas draudžiamąsias pajamas, iš Fondo biudžeto 38833,49 Lt (11246,96 Eur) buvo pervesta į V. J. asmeninę sąskaitą ir 11524,81 Lt (3337,82 Eur) sumokėta pajamų mokesčių, t. y.: – paskyrus 11420,85 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2006-07-07 iki 2006-10-19, iš Fondo biudžeto 8609,93 Lt (2493,61 Eur) buvo pervesta į V. J. asmeninę sąskaitą ir 2810,92 Lt (814,10 Eur) sumokėta pajamų mokesčio; – paskyrus 28546,29 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2006-10-20 iki 2007-09-02, iš Fondo biudžeto 21882,27 Lt (6337,54 Eur) buvo pervesta į V. J. asmeninę sąskaitą ir 6664,02 Lt (1930,03 Eur) sumokėta pajamų mokesčio); iki 2008-03-31 paskyrus dalį motinystės (tėvystės) pašalpos – 8536,14 Lt, iš Fondo biudžeto 6753,87 Lt (1956,06 Eur) buvo pervesta į V. J. asmeninę sąskaitą ir 1782,27 Lt (516,18 Eur) sumokėta pajamų mokesčio; – paskyrus 1855,02 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-10 iki 2009-02-12, iš Fondo biudžeto 1587,42 Lt (459,75 Eur) buvo pervesta į V. J. asmeninę sąskaitą ir 267,60 Lt (77,50 Eur) sumokėta pajamų mokesčio. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-12-30 sprendimą Nr. 6-22-04, kuriuo buvo nustatyta 11446,14 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permokos už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-09-02 grąžinimo dalimis tvarka, V. J. atlyginus tik dalį motinystės (tėvystės) pašalpos permokos – 2554,00 Lt (739,69 Eur), liko neatlyginta į V. J. sąskaitą pervesta 8892,14 Lt (2575,34 Eur) motinystės (tėvystės) permoka. Iš viso V. J. paskyrus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, paskaičiuotas pagal UAB „Brabus“ neva gautas draudžiamąsias pajamas, iš Fondo biudžeto lėšų į V. J. asmeninę sąskaitą buvo pervesta 13822,30 Eur (11246,96 Eur + 2575,34 Eur). Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00123-08 VSDFV Vilniaus skyrius 2009-07-22 pareiškė civilinį ieškinį dėl Fondo biudžetui padarytos žalos, išmokėjus V. J. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atlyginimo ir šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Nepaisant baudžiamojo proceso nutraukimo, Kauno apylinkės teismas 2023-05-23 ir 2023-12-07 nutartimis pripažino, kad A. M. ir V. J. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas nustatė, kad A. M., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjime, savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. A. M. parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB „Europos kontinentas“ ir UAB „Brabus“ fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, VSDFV Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus V. J. ir kitiems asmenims, ir pasiūlius šį planą vykdyti, V. J. ir kiti asmenys sutiko su šiais pasiūlymais. V. J. laikotarpiu nuo 2006-01-09 iki 2008-10-15 ir nuo 2008-07-10 iki 2008-12-05 Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybėse, veikdama bendrininkų grupėje su A. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia ir siekdama vieningo nusikalstamo sumanymo – pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjime, savo ir A. M. naudai įgyti svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule savo ir A. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. V. J., žinodama, kad yra nėščia, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. M., kad šis už nenustatyto dydžio atlygį fiktyviai ją įdarbins į UAB „Brabus“, tačiau ji – V. J. realiai UAB „Brabus“ darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus, ir pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie UAB „Brabus“ ataskaitinių laikotarpių apdraustuosius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą UAB „Brabus“, kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį. A. M., žinodamas, kad V. J. darbo funkcijų UAB „Brabus“ neatliko bei darbo užmokesčio negavo, į 2006-01-09 pranešimą Nr. 2 apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad V. J. 2006-01-09 priimta į darbą UAB „Brabus“; į 2006-04-14 pranešimą Nr. 2 apie UAB „Brabus“ apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ketvirtį įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva V. J. 2006 metų 1 ketvirtį gavo 9700,00 Lt draudžiamųjų pajamų; į 2006-07-13 pranešimą Nr. 2 apie UAB „Brabus“ apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2 ketvirtį įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva V. J. 2006 metų 2 ketvirtį gavo 9750,00 Lt draudžiamųjų pajamų; į 2008-07-10 pranešimą Nr. 2 apie UAB „Brabus“ apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų 2 ketvirtį įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva V. J. 2008 metų 2 ketvirtį gavo 19362,00 Lt draudžiamųjų pajamų; į 2008-10-10 pranešimą Nr. 2 apie UAB „Brabus“ apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų 3 ketvirtį įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva V. J. 2008 metų 3 ketvirtį gavo 19410,00 Lt draudžiamųjų pajamų; ant šių pranešimų įspaudė UAB „Brabus“ direktoriaus D. Š. parašo spaudą ir pateikė šiuos pranešimus VSDFV Vilniaus skyriui. A. M., žinodamas, kad V. J. UAB „Brabus“ darbo funkcijų neatliko, darbo užmokesčio negavo ir neturi teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, pateikė VSDFV Vilniaus skyriui V. J. prašymus skirti motinystės pašalpą ir nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus, kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad V. J. dirba UAB „Brabus“; pateikė VSDFV Vilniaus skyriui V. J. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad V. J. dirba UAB „Brabus“, ir UAB „Brabus“ direktoriaus D. Š. įsakymą dėl vaiko priežiūros atostogų V. J. suteikimo. Šių dokumentų pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius paskyrė V. J. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir pervedė jas į V. J. vardu atidarytą banko sąskaitą, po to A. M., naudodamasis V. J. vardu išduota debetine kortele, išgrynino pinigines sumas ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs dalį pinigų sau, likusius išgrynintus pinigus atidavė V. J.. Dėl A. M. ir V. J. bendrų neteisėtų veiksmų (bendrais veiksmais klastojant dokumentus bei juos pateikiant kaip tikrus, kas tiesiogiai sukėlė žalingus padarinius ir sukūrė sąlygas tokiems padariniams atsirasti) V. J. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „Brabus“ fiktyviai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, ieškovo biudžetui padaryta 13822,30 Eur (47725,63 Lt) žala, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) ir nuo 2017-01-01 – 21 str. 1 d., Civilinio kodekso 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.279 str. 1 d., šią žalą solidariai turi atlyginti atsakovai A. M. ir V. J..

Atsiliepimas

3. Atsakovė V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį bei priteisti iš ieškovo Valstybės garantuojamas teisinės pagalvos tarnybos naudai visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsakovės V. J. atstovavimu bei procesiniu dokumentų parengimu civilinėje byloje.

4. Atsakovė paaiškina, kad ieškovas klaidino teismą bei proceso šalis teigdamas, kad nutraukus baudžiamąjį procesą atsakovės atžvilgiu Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 priimtoje nutartyje pasisako dėl atsakovės kaltės nutrauktoje baudžiamojoje byloje. Ieškovas perrašė atsakovei pateiktą kaltinimą iš nutrauktos baudžiamosios bylos kaltinamojo akto ir bando įrodinėti, kad tai yra teismo nustatytas ir patvirtintas faktas, kas neatitinka tikrovei. Kauno apylinkės teismas savo iniciatyva nusprendė nagrinėti klausimą dėl baudžiamojo proceso galimumo kaltinamųjų V. J. ir O. G. atžvilgiu dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, kadangi pagarsinus kaltinimą nustatyta, jog 2023-06-01 pasikeitė inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacija ir sunkumas. Tačiau, kaip jau paminėta, Kauno apylinkės teismas neišnagrinėjo baudžiamosios bylos iš esmės, nepasisako priimtoje nutartyje dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino taikymo, atsakovės kaltės klausimo bei paliko ieškovo civilinį ieškinį nenagrinėtu, tokiu būdu nėra teisinio pagrindo vertinti baudžiamosios bylos, kurioje kaltinama buvo atsakovė, įrodymus kaip įrodymus turinčius prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Atsakovė pareiškė, kad dėl ieškovo biudžetui padarytos žalos, išmokėjus atsakovei motinystės pašalpas, pasisakė ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00123-08 apklausos metu. Atsakovė savo poziciją dėl jai pateikto reikalavimo papildomai pagarsins teismo posėdžio metu, tačiau iš esmės ji patvirtina, kad jokių pinigų, pašalpų (t.y. jokios neteisėtos naudos) dėl motinystės iš VSDFV biudžeto susijusios su jos įdarbinimu UAB „Brabus“ negavo, nes neturėjo mokėjimo kortelės, kuri buvo perduota A. M. iškart po sąskaitos Snoro banke atidarymo. Ji pasirašydavo ant jai perduotų tuščių dokumentų blankų, kurių turinio nesuprato bei nesigilino į jų esmę, pasitikėdama A. M.. Nežinojo, kad šie dokumentai bus perduoti VSDFV. Kas gavo jai VSDFV priskaičiuotus ir pervestus į atidarytą banko sąskaitą pinigus – nežino. Jos teiginiai buvo patvirtinti ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 06-1-00123-08 bei baudžiamosios bylos Nr. 1-198-1129/2023 medžiaga. Taipogi atsakovė atkreipia teismo dėmesį, jog šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus, neturi nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto, registruota Užimtumo tarnyboje, todėl sprendžiant dėl priteistino žalos dydžio teismas turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes. Atsakovė pabrėžė, kad jai priklauso motinystės išmoka ir kaip niekur nedirbančiam asmeniui, nes žalos atsiradimo laikotarpyje atsakovė buvo nėščia bei vėliau pagimdė vaikus, tačiau ieškovo žalos dydžio paskaičiavimuose šie duomenys neatspindi.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės palaikė ieškinyje nurodytus argumentus.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu atsakovė V. J. ir jos atstovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. V. J. papildomai nurodė, jog jokios kortelės rankose ji neturėjo. A. M. atvažiavus siūlyti darbo buvo nėščia. A. M. nurodė, kad jei ji nori darbo – jis gali darbą jai pasiūlyti. A. M. nurodė, jog ji oficialiai įdarbina. Paprašė tuščią lapą pasirašyti. Sakė, jog nereikia pas juos atvažiuoti, viską padarys patys. Paskui nusivežė į banką, atidarė banko sąskaitą. Kortelės jai nedavė, A. M. pasakė, kad dabar kortelės jai nereikia. Ir vėl dingo. Sakė paskambins ir daugiau nebuvo atvažiavęs. Išsilavinimas – vidurinis. Baigė mokyklą. UAB „Bravus“ darbinosi. Nežino – ką turėjo dirbti. Nežino – už kokią algą. Banke reikėjo pasirašyti. Negirdėjus apie sukčiavimą, kad negalima atiduoti banko duomenų. Viską atidavė A. M.. A. M. nepažįstamas, matė jį pirmą kartą. Sužinojo iš pažįstamų apie A. M. darbo pasiūlymą. Pažįstama irgi įklimpo. Nieko negavo iš A. M..

7. Į teismo posėdį atsakovas A. M. neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nežinomos, prašymo atidėti teismo posėdį negauta. Ieškovo atstovė prašė bylą nagrinėti atsakovui posėdyje nedalyvaujant. Byla išnagrinėta atsakovui A. M. teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad ieškovas, patikrinęs Registro duomenų bazėje sukauptus draudėjo UAB „Brabus“ apdraustųjų duomenis ir draudėjo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nuo jos įsteigimo datos (2004 m. birželio 3 d.) UAB „Brabus“ apdraustųjų sąraše buvo 27 apdraustieji, iš jų 20 apdraustųjų atskirais ketvirčiais nurodytos ženkliai didesnės, nei kitų įmonės darbuotojų, draudžiamosios pajamos, 15 apdraustųjų iš Fondo biudžetas yra mokamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir šioms apdraustosioms ženkliai didesnės draudžiamosios pajamos apskaičiuotos būtent tais laikotarpiais, iš kurių apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos. Vienos iš UAB „Brabus“ apdraustųjų – atsakovės V. J. įmonėje UAB „Brabus” įsidarbinimas buvo įformintas 2006 m. sausio 9 d. (2006 metų 1 ketvirtį), ir tik įsidarbinus, 2006 metų 1 ketvirtį jai jau buvo apskaičiuota 9700,00 Lt draudžiamųjų pajamų. Šiai atsakovei išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „Brabus“ nepagrįstai paskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, iš Fondo biudžeto lėšų 13822,30 Eur (11246,96+2575,34) pervesta į V. J. asmeninę sąskaitą ir negrąžinta.

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 baudžiamasis procesas atsakovo A. M. atžvilgiu dėl pareikštų kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) atsakovės V. J. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d.įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d.įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismas dėl ieškovo pareikšto civilinio ieškinio nepasisakė.

Dėl žalos atlyginimo

10. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui atsakovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurie pasireiškė neteisingos informacijos ieškovui pateikimu, kas, ieškovo nurodymu, sąlygojo nepagrįstą motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokų išmokėjimą. Ginčui spręsti teismas vadovaujasi CK straipsnių, reglamentuojančių deliktinę atsakomybę, nuostatomis, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) teisės normomis.

11. VSDĮ 18 straipsnyje (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojo 18 straipsnio redakcija, nuo 2017 m. sausio 1 d. – 21 straipsnio 1 dalis) numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

12. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovui atsakovei V. J. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

13. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Kaip minėta, nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas.

14. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas šalių aplinkybes dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, konstatuoja, kad byloje nebuvo ginčo dėl – 1) fakto, kad ieškovui duomenys apie asmens (darbuotojo) draudžiamąsias pajamas buvo pateikti iš UAB „Brabus“ atsakovo A. M.; 2) ieškovui pateikti duomenys apie darbuotojo draudžiamąsias pajamas buvo tokie, kokius nurodė ieškovas; 3) ieškovui pateikti duomenys buvo neteisingi (fiktyvūs) (atsakovė faktiškai nurodytoje įmonėje nedirbo); 4) ieškovui pateiktų neteisingų duomenų pagrindu buvo paskaičiuotos ir išmokėtos atsakovei V. J. motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokos į jos vardu atidarytą sąskaitą.

15. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) baudžiamasis procesas A. M. atžvilgiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nutartį priėmęs teismas nustatė, kad A. M., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjime, savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. A. M. parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB „Europos kontinentas“ ir UAB „Brabus“ fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, VSDFV Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus V. J. ir kitiems asmenims, ir pasiūlius šį planą vykdyti, V. J. ir kiti asmenys sutiko su šiais pasiūlymais.

16. Atsakovė ir jos atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovė nutartimi nebuvo pripažinta kalta, o nutraukus baudžiamąjį procesą dėl senaties, nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neleidžia teigti, jog atsakovė padarė nusikalstamas veikas.

17. Teismas, vertindamas atsakovų atsikirtimus į ieškinio reikalavimą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime, aiškindamas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, padarė išvadą, kad BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinama taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į šį Konstitucinio teismo išaiškinimą bei į tai, kad BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, buvo priimti baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimai. BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso (2017-11-28 įstatymo Nr. XIII-805 redakcija). Byloje buvo nustatyta, kad atsakovai to nepageidavo.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, yra nurodęs, jog visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016, 6–10 punktai). Kai suėjus senaties terminams nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priimamas išteisinamasis nuosprendis (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312-788/2018, 2K-182-489/2018, 2K-P-31-746/2016).

19. Taigi, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, yra konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas, kas duoda neginčytiną pagrindą pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, tačiau BPK 307 straipsnis neleidžia vartoti šio termino kituose procesiniuose dokumentuose, išskyrus apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi kaltininkas pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nepripažįstamas kaltu dėl jos padarymo. Tai suponuoja teismo išvadą, kad atsakovai baudžiamojoje byloje pagrįstai buvo kaltinami jiems pareikštų kaltinimų padarymu, tačiau jų atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai nebuvo priimti dėl apkaltinamųjų nuosprendžių senaties taikymo ir jiems neprašant tęsti proceso. Tokiu būdu atsakovų neteisėti veiksmai šiame civiliniame procese įrodyti.

20. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojančią bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose, nustatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, konstatuotina, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, taip pat žalos dydis bei nurodė atsakovų veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, t. y. atsakovė, žinodama, kad yra nėščia, sutiko, kad būtų formaliai įdarbinta atsakovo A. M. nurodytoje įmonėje UAB „Brabus“, tačiau joje niekada faktiškai nedirbo, o jai išmokėtas pašalpas nurodytais laikotarpiais dalijosi su atsakovu. Nurodytas aplinkybes ieškovas įrodinėja į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais iš baudžiamosios bylos – kaltinamuoju aktu, taip pat teismo nutartyse, kuriomis buvo nutrauktas baudžiamasis procesas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovų atliktų veiksmų. Teismas konstatuoja, kad į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir nurodytais paaiškinimais ieškovas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams. Vadinasi, atsakovams nesutinkant su ieškiniu, jiems tenka pareiga paneigti ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – dėl žalos fakto, žalos dydžio ir priežastinio ryšio dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

21. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus, reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

22. Ieškovės teigimu, atsakovas fiktyviai ieškovui nurodė, kad atsakovė dirbo UAB „Brabus“. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nežino nei ką turėjo dirbti nei už kokią algą. Sužinojo iš pažįstamų apie A. M. darbo pasiūlymą, A. M. jai buvo nepažįstamas, matė jį pirmą kartą. Atsakovės teigimu, banke reikėjo pasirašyti, bet ji Snoro kortele nesinaudojo, atidavė atsakovui A. M., nieko negavo iš A. M.. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad debetinę kortelę gavo atsakovas, kuris išmokas išgrynindavo, dalį pinigų perduodavo atsakovei. Vertinant atsakovės paaiškinimų nuoseklumą ir patikimumą, pažymėtina, kad iš 2014-01-14 Įtariamojo apklausos protokolo nustatyta, kad savo kaltę ji pripažino iš dalies, – kad dėl savo neatsargumo, neapdairumo ir tuo metu buvusios sunkios materialinės padėties sutiko su M. pasiūlymu už atlygį pasirašyti ant jo pateiktų dokumentų <...>. Teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad minėtus veiksmus atliko už atlygį. Atsakovė, išskyrus jos nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus, bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ikiteisminio tyrimo dokumentuose užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad atsakovė faktiškai UAB „Brabus“ nedirbo, o motinystės pašalpa buvo pervedama į jos vardu atidarytą sąskaitą dėl A. M. neteisėtai sudarytų ir nepagrįstai ieškovui perduotų dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai apie atsakovės darbą ir apie jos gautas pajamas. Taigi, byloje nustatyta, kad UAB „Brabus“ jokios veiklos nevykdė, atsakovas A. M., fiktyviai įdarbinęs atsakovę, VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikęs žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustąją už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustosios gautas draudžiamąsias pajamas, siekė apgaule įgyti VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus V. J., ir pasiūlius šį planą vykdyti, V. J. sutiko su šiuo pasiūlymu ir gavo jai nepriklausančias sumas. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių šias teismo nustatytas aplinkybes (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), ir jų veiksmuose yra visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala, priežastinis ryšys dėl veiksmų ir žalos).

23. Atsakovės V. J. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė netinkamai nurodė žalos dydį, – iš atstovaujamosios priteistinų piniginių lėšų sumos turėtų būti mažinamos, nes atsakovė net ir neturėdama darbo stažo, vis tiek turėjo teisę į tam tikro dydžio išmokas dėl to, jog gimdė ir augino vaikus, be to, teikė argumentus dėl neteisingai paskaičiuotų sumų. Teismas dėl šių argumentų pažymi, kad ieškovė prašo iš atsakovų priteisti tik tas sumas, kurios buvo pervestos į atsakovės V. J. sąskaitą dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, gyventojų pajamų mokesčio priteisti neprašo, o atsakovės V. J. hipotetinė teisė į pašalpas ar kitas išmokas dėl to, jog gimdė ir augino vaikus, nėra šios bylos dalykas.

24. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bylos duomenys sąlygoja išvadą, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į atsakovės sąskaitą buvo išmokėtos dėl abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, todėl pripažintina, kad ieškovas turi solidarią reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu.

25. Taigi, įvertinus visumą įrodymų, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog byloje pateikti įrodymai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 13822,30 Eur žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.245-6.249 straipsniai).

26. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovui jo patirtą žalą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 13822,30 Eur žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas.

27. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio, ieškinio tenkinimo atveju žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo. Teismui tenkinus reikalavimą dėl 13822,30 Eur žalos priteisimo, mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 311 Eur, kuri priteisiama iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (36,76 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai). Iš viso iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 347,76 Eur (311 Eur + 36,76 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 13822,30 Eur (tryliką tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 30 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 347,76 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovo A. M. – 173,88 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 88 ct), iš atsakovės V. J., – 173,88 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 88 ct), bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė