Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovo atstovei I. M.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gera žuvis“ ieškinį dėl žalos atlyginimo

atsakovui buvusiam vadovui R. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovės BUAB „Gera žuvis“ vardu bankroto administratorė (toliau tekste ieškovas arba bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo R. R. (toliau tekste atsakovas) 43 947, 38 Eur žalos atlyginimo, iš kurių 28 066, 99 Eur sumą sudarė teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma, 12 374, 79 Eur neapskaitytų pajamų už 2015 metus, 3 505, 60 Eur neperduoto bendrovės turto vertė. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 08 28 nutartimi iškėlė BUAB „Gera žuvis“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Sprendimų parkas“. Pagal 2015 08 28 ilgalaikio turto sąrašą (žiniaraštį) bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 3 844, 16 Eur sumą. Atsakovas bankroto administratorei perdavė tik kasos aparatus, tačiau kito turto, kurio vertė 3 505, 60 Eur, neperdavė, todėl ši suma turi būti priteista iš atsakovo.Nurodė, kad pagal įmonės balanso duomenis, jau 2012 metais ieškovė buvo nemoki. 2015 m. gegužės mėnesį UAB „Gera žuvis“ iš įmonės „Angvila“ įsigijo 715 kg žuvies už 11 678, 82 Eur sumą. Už šią produkciją UAB „Gera žuvis“ su tiekėju neatsiskaitė. Nėra duomenų apie minėto sandorio naudingumą ir reikalingumą, akivaizdu, jog didelio kiekio produkcijos įsigijimas jau bendrovei realiai esant nemokiai buvo ekonomiškai nenaudingas. Iš šio sandorio ieškovė negavo apskaitytų pajamų ir ekonominės naudos, dėl jo sudarymo padidėjo bendrovės skolos ir įsipareigojimai. Bankroto administratorė nustatė, jog 2015 m. bendrovė turėjo parduoti produkcijos už 36 828, 28 Eur sumą, tačiau pardavė produkcijos ir paslaugų už 24 453, 49 Eur sumą, taigi bendrovėje liko neapskaityta pajamų už 12 374, 79 Eur, kurie turi būti priteisti iš atsakovo. Pažymėjo, jog atsakovas ne tik nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir didino ieškovės įsipareigojimus kreditoriams.Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jo teigimu, žuvies pirkimo sandoris su UAB „Angvila“ buvo sudarytas be jo sutikimo.

Vilniaus apygardos teismas 2017 03 13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 30 431,18 Eur žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2018 01 24 nutartimi, Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 28 066, 99 Eur žalos atlyginimo panaikino ir šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti iš naujo bei paliko galioti neapskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 12 374,79 Eur neapskaitytų pajamų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo neperduoto administratoriui bendrovės ilgalaikio turto vertę, kuri pagal atsakovo vadovavimo bendrovei metu sudarytą 2014 08 28 bendrovės ilgalaikio turto suvestinę sudarė 2 364,19 Eur. Nurodė, jog byloje netinkamai nustatytas įmonės nemokumo momentas, kada pradelsti ieškovo įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kurios įmonės skolos (kreditoriniai reikalavimai) susidarė po to, kai atsakovui, kaip nemokios bendrovės vadovui atsirado pareiga paduoti ieškinio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

Perduotoje iš naujo nagrinėti bylos dalyje ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais palaiko ieškinio reikalavimus atsakovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu reikalaudama atlyginti žalą, atsakovui būnant ieškovės vadovu pavėlavus inicijuoti bankroto bylą ir tokiu būdu padidinus bendrovės įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat su paaiškinimais pateikė naujus rašytinius įrodymus. Nurodė, kad remiantis metinių finansinių ataskaitų duomenimis už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad 2013 m. bendrovė turto iš viso turėjo 13 093 Eur (45 209 Lt), iš jo ilgalaikis turtas sudarė 3 933 Eur (13 580 Lt), trumpalaikis turtas sudarė 9 160 Eur (31 629 Lt). Remiantis bankroto byloje patvirtintu bendrovės “Gera žuvis” kreditorių sąrašu pradelstų įsipareigojimų suma 2013-12-31 dieną sudarė 5 081,87 Eur. Remiantis metinių finansinių ataskaitų duomenimis už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 matyti, kad 2014 m. bendrovė turto iš viso turėjo 14 183 Eur (45 209 Lt), ilgalaikio turto vertė sudarė 2 839 Eur (9803 Lt), trumpalaikio - 11 344 Eur (39 169 Lt). Remiantis bankroto byloje patvirtintu bendrovės “Gera žuvis” kreditorių sąrašu pradelstų įsipareigojimų suma 2014-12-31 dieną sudarė 8 430,64 Eur, kas ieškovo manymu reiškia, jog 2014-12-31 datai bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (14 183 Eur/2= 7091,50 Eur), kas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį reiškia, kad įmonė yra nemokumo būsenoje.Nurodė, jo pateiktame 2014-09-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-16013-541/2014 pagal ieškovo Vilniaus rajono ŽŪB “Vanaginė” ieškinį bendrovei “Gera žuvis” dėl 64 678,11 Lt skolos priteisimo, teismas konstatavo, kad UAB “Gera žuvis” jau 2013-2014 m. susidūrė su finansiniais sunkumais.Nurodė, jog faktą, kad bendrovė tapo nemoki 2014 metų pabaigoje - 2015 metų pradžioje patvirtina išrašai iš banko sąskaitų, iš kurių matyti, kad šiuo laikotarpiu atsiskaitymai per įmonės banko sąskaitas nebebuvo vykdomi.Nurodė, kad bendrovė nemokia tapo 2014-12-31 dieną, kai jai vadovavo atsakovas, kuris tuo momentu buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas. Todėl bankroto administratoriaus vertinimu jis ir yra atsakingas už tai, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto ir privalo atlyginti žalą, kurią sudaro po įmonės nemokumo būsenos atsiradusių įsiskolinimų suma. 2015 metais atsakovas ir toliau didino ieškovo skolas. Jo vadovaujama bendrovė, turėdama finansinių sunkumų, neinformavo savo kreditorių apie savo finansinę būklę ir toliau pirko prekes (žuvį) iš anksto žinodama, kad nesugebės sugrąžinti skolų. Įmonei jau turint finansinių sunkumų, atsakovas turėjo imtis atitinkamų veiksmų gerinant įmonės finansinę būklę, tačiau 2015 m. įmonės atsakingo asmens veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės padėtį ir visiškai eliminuoti įmonės kreditorių galimybę nukreipti išieškojimą į įmonės turtą.Nurodė, kad didelius skolinius įsipareigojimus turinti įmonė negaudavo pakankamų pajamų, turėjo labai daug išlaidų (kuro išlaidos, darbo užmokesčio išlaidos, išlaidos už nuomą, inventoriaus priežiūrą, remontą, ir kt.). Dideli įsigytos produkcijos nurašymai be priežasties ir kt., rodo, jog įmonės vadovas nesiėmė priemonių įmonės finansinei būklei stabilizuoti, priešingai, sąmoningai atliko veiksmus, siekiant dar labiau pagilinti įmonės finansinę padėtį bei išvengti įsipareigojimų įmonės kreditoriams vykdymo. Nuo 2015 01 01 per banką bendrovė jokių atsiskaitymų su kreditoriais nevykdė.

Atsakovas į šiuos rašytinius paaiškinimus, kuriais buvo patikslinti ieškinio dėl žalos atlyginimo reikalavimai bei argumentai, atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad Buhalterinės apskaitos taisyklės numato privalomu tik metinės finansinės ataskaitos paruošimą, o pagal ABĮ nuostatas tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį yra visuotinio akcininkų susirinkimo prerogatyva, atsakovas apie bendrovės nemokumo būseną anksčiausiai galėjos sužinoti tik 2015 04 30 kai akcininkų visuotinis susirinkimas patvirtino finansines ataskaitas už 2014 metus. Todėl atsakovas gali būti atsakingas tik už žalą kilusią kreditoriams bendrovei nevykdant įsipareigojimų atsiradusių po šios datos. Be to, atsakovas, atstovės nuomone, neatsakingas dėl žalos kilusios bendrovei neatsiskaičius su UAB „Angvila“ už pagal 2015 05 15 sąskaitą faktūrą 11 678,82 Eur sumai pateiktą produkciją (715 kg. šaldyto ungurio), kurią pasirašė bendrovės technologas V. K., žadėjęs pirkti bendrovės akcijas, kuris pats realizavo produkciją, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas produkcijos pardavėjo UAB „Angvila“ direktorei kreipusis į prokuratūrą dėl V. K. apgaulės, V. K. kaip vekselių davėjas yra pasirašęs vekselius UAB „Angvila“ kaip vekselių gavėjui nurodytai sumai.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir priimamo sprendimo motyvai

Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui ir / ar akcininkams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, tarp kurių – ir neteisėti veiksmai. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą šiose teisės normose nurodytiems asmenims kyla atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuotas šių asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, kada atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 01 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d., aktuali šioje byloje) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai. Todėl tokio pobūdžio bylose aktualu nustatyti šios pareigos atsiradimo momentą, kad būtų galima konstatuoti vadovo neveikimą pažeidžiant imperatyviai įstatyme jam numatytą pareigą inicijuoti bankroto procedūrą ir žalos, kurią tokiais atvejais sudaro po nemokumo būsenos atsiradimo susidarę skolos ir įsipareigojimai dydį.

Byloje nustatyta ir atsakovas neginčijo, kad bendrovė tapo nemoki 2014 12 31. Tačiau jis teigė, jog sužinojo apie šį faktą nuo finansinės ataskaitos visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinimo momento t.y. nuo 2015 04 30 ir kad būtent nuo šio momento jam kilo pareiga pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai bendrovei. Su šiuo teiginiu teismas nesutinka. Atsakovas buvo ir bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas ir būdamas sąžiningu, apdairiu ir rūpestingu bendrovės akcijų savininku ir vadovu turėjo visas galimybes ir pareigą apie jam priklausančios ir jo vadovaujamos bedrovės būklę sužinoti žymiai anksčiau, 2014 m. pabaigoje, 2015 metų pradžioje. Todėl iš jo priteistina žala lygi kreditorinių reikalavimų, į kuriuos reikalavimo teisės atsirado po 2015 01 01 iki bankroto bylos iškėlimo teisme, kurią atitinkamai sudaro, toliau įvardijamos sumos. VSDFV priskaitytų ir nesumokėtų įmokų suma nuo 2015 01 15 iki 2015 08 17 sudaranti 3988,38 Eur ir 51,29 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 02 17 iki 2015 08 17. Tai taip pat įsiskolinimai: UAB „Egvima“ pagal 2015 06 30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGV 2923 – 105,14 Eur sumai ir pagal 2015 06 30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGV 2975 – 58.12 Eur sumai. G. B. įmonei „Rengmė“ pagal 2015 06 15 PVM sąskaitą faktūrą Nr.REG0002421-314.13 Eur sumai ir pagal 2015 07 23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. REG0002457 – 212,18 Eur sumai.; UAB PC „Mandarinas“ pagal 2015 02 15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAN150178– 280,35 Eur sumai; UAB „Reba“ pagal 2015 05 29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. REE0061744 – 3 572,05 Eur sumai; UAB „Angvila“ pagal 2015 05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ANV00052 – 11 678,82 Eur sumai. Visa priteistina žala sudaro 20 072, 65 Eur sumą.

Atsakovo atstovė teisme nurodė, kad 2014 06 01 atsakovas gavo Sodros pranešimą apie tai, jog bus keliama bankroto byla. Gavęs pranešimą iš teismo, kreipėsi į bendrovės buhalterinę apskaitą vedusią įmonę ir sužinojo apie UAB „Reba“ ir UAB „Angvila“ pateiktas sąskaitas. Pradėjo aiškintis dėl pateiktų sąskaitų faktūrų su UAB „Angvila“ vadove V. S., paaiškėjo, kad dėl produkcijos 715 kg šaldyto ungurio pateikimo ji tarėsi su bendrovės darbuotoju (technologu), kuris ruošėsi pirkti bendrovės akcijas, V. K., kuris priėmė žuvį bei pasirašė pateiktoje sąskaitoje faktūroje. UAB “ Engvila“ vadovė kreipėsi į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas V. K. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, įtariant jį apgaule užvaldžius didelės vertės svetimą turtą, kuris buvo nutrauktas nustačius, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje požymių. Todėl mano, kad už skolą UAB „Angvila“ yra atsakingas V. K. kaip fizinis asmuo pasirašęs PVM sąskaitą faktūrą bei vekselius, kuriais įsipareigojo sumokėti sąskaitoje faktūroje nurodyta sumą. Su šiais atsakovo atstovės teiginiais teismas nesutinka Minėtame ikiteisminiame tyrime iš liudytojais apklaustų asmenų parodymų buvo nustatyta, jog 2015 metais V. K. dirbo bendrovėje technologu ir kaip aiškėja iš paties atsakovo parodymų ruošėsi pirkti bendrovės akcijas. Taip pat nustatyta, kad atsakovas parengtinio tyrimo metu paliudijo maisto mugėje pristatęs V. K. savo pažįstamai UAB „Angvila“ vadovei V. S., kaip būsimą bendrovės savininką ir patikimą asmenį, prekiaujantį žuvimi, jie apsikeitė telefonais. Kaip parengtiniame tyrime nurodė V. S. ji vėliau paskambino pasiūlė V. K. pirkti 800 kg šaldyto ungurio, V. K. sutiko su sąlyga, kad atsiskaitys ne iš karto, bet per kelis kartus, sąskaitą faktūrą UAB „Angvila“ vadovė išrašė ne V. K. kaip fiziniam asmeniui, bet UAB „Gera Žuvis“, joje pasirašė V. K., iš parengtiniame tyrime apklaustų liudytojos cecho vadovės Rapšytės, paties atsakovo parodymų matyti, kad liudytoja nurodė ir atsakovas pripažino, jog pagal nusistovėjusią tvarką V. K. turėjo teisę pasirašyti sąskaitas faktūras kai vadovo nebūdavo bendrovėje. V. S. nurodė, kad produkciją (šaldytą ungurį) iš Šilutės UAB „Daupara“ sandėlio, kur ji buvo saugoma į UAB „Gera žuvis“ sandėlį pervežė V. K. per du kartus, bendrovės transportu, antra kartą į Šilutę kartu su Kupriu buvo atvažiavęs ir pats atsakovas R. R.. Taigi, faktai, kad atsakovas pats pristatė V. K. kaip savo darbuotoją ir būsimą akcijų savininką V. S., kad jis vyko kartu su V. K. pasiimti produkcijos, kad už produkciją, kuri buvo laikoma bendrovės sandėlyje, išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, leidžia daryti išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovas žinojo apie šią pateiktą į bendrovės sandėlį prekę (šaldytus ungurius) ir kad bendrovei kilo pareiga už ją atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ir šią situaciją būdamas vadovu toleravo žinodamas, kad bendrovė yra nemokumo būklėje, o V. K. nėra nei bendrovės akcininkas, nei vadovas nesiėmė priemonių, kad nebūtų bendrovės vardu prisiimami nauji įsipareigojimai. Ta aplinkybė, kad V. K. yra išdavęs vekselius įsiskolinimo sumai neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes jeigu ieškovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, toks įsiskolinimas nebūtų susidaręs iš viso. Todėl atsakovas turi atsakyti kaip solidarus skolininkas kartu su vekselio davėju V. K. jeigu pastarajam būtų pareikšti reikalavimai pagal minėtus vekselius. Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius nurodė, jog UAB „Angvila“ yra pateikusi reikalavimą bankroto byloje, kuris yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, dėl skolos išieškojimo iš vekselio davėjo V. K. kreditorius nesikreipė, dėl apsunkintos galimybės iš jo skolą realiai išieškoti dėl jo kreditorių (išieškotojų) daugėto ir turto nebuvimo. Atsakovo neveikimas, neiškeliant bendrovei bankroto bylos, bet leidžiant toliau kauptis įsiskolinimams laikytini neteisėtais tarp jų ir kilusių nuostolių kreditoriams yra tiesioginis ryšys, nes atsakovui kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo nauji kreditoriniai reikalavimai nebūtų atsiradę iš viso. Atsakovas yra atsakingas už dėl jo neteisėto neveikimo padidėjusius bendrovės įsipareigojimus kreditoriams, kurie laikytini bendrovei ir jos kreditoriams atsiradusia žala.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Gera Žuvis“, juridinio asmens kodas 302571310, naudai 20 072,65 Eur (dvidešimt tūkstančių septyniasdešimt du eurus 65 euro centus) žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.