Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo J. P. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 4 d. ir 126 str. 4 d., ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 29 d., apie 00.02 val., vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 83 km/h greičiu ir 33 km/h viršijo leistiną 50 km/h greitį, taip pat vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 4 d. ir 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 124 str. 4 d. numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą. ATPK 126 str. 4 d. be kitų pažeidimų numatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visus įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, ko pasėkoje padarė teisingas išvadas dėl įvykio aplinkybių.

J. P. kaltę dėl padarytų pažeidimų neigia ir teigia, jog jis greičio neviršijo, jo niekas nestabdė, jis apie 30 minučių jau stovėjo autobusų stotelėje, kai prie jo privažiavo policijos automobilis ir jam buvo liepta parodyti dokumentus, pasitikrinti neblaivumą. Tokie pažeidėjo paaiškinimai vertintini kritiškai kaip siekiant išvengti atsakomybės sukurta gynybinė versija, šiuos pažeidėjo paaiškinimus paneigia pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų parodymai, kurie yra iš esmės nuoseklūs, neprieštaraujantys, atitinkantys tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, byloje nėra duomenų apie galimą jų suinteresuotumą bylos baigtimi. Byloje nustatyta, kad kelių policijos patruliai M. K. ir M. T. vykdė patruliavimą, Drujos gatve nuo stoties pamatė važiuojantį automobilį Peugeot, kuris akivaizdžiai viršijo greitį – važiavo 83 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 50 km/h. Kadangi byloje yra greičio matuoklio metrologinės patikros sertifikatas, todėl nėra pagrindo abejoti greičio matuoklio užfiksuotų duomenų teisingumu. Policijos patruliai parodė, kad gatve važiavo tik vienas automobilis, todėl apsirikti dėl automobilio nebuvo galima, automobilį stabdė M. K., tačiau automobilis iš karto nestojo, automobilis sustojo tik už keliasdešimties metrų esančioje viešojo transporto stotelėje, patruliai iš karto su tarnybiniu automobiliu privažiavo prie greitį viršijusio automobilio, kuris per tą laiką nebuvo dingęs iš jų matymo lauko, už automobilio vairo sėdėjo J. P.. Patrulis M. K. atpažino J. P. kaip tą patį asmenį, kuris sėdėjo už automobilio vairo automobilio stabdymo metu. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad greitį viršijusį automobilį vairavo J. P., tuo pačiu paneigta J. P. iškelta versija neva jis su automobiliu stotelėje iki atvykstant policijos pareigūnams stovėjo apie 30 minučių. Policijos patruliai taip pat parodė, kad J. P. buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis tai daryti atsisakė. Teisme J. P. teigė, jog tikrintis alkotesteriu atsisakė dėl to, kad į alkotesterį jau buvo įstatytas antgalis, tačiau patruliai M. K. ir M. T. tokią aplinkybę paneigė, jie parodė, kad kaip ir kiekvieną kartą alkotesterio antgalis buvo neišpakuotas, jį išpakuoti ir įstatyti į alkotesterį turėjo pats J. P., bet tai daryti atsisakė. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais ir laiko įrodyta, kad J. P., atsisakydamas tikrinimo alkotesteriu, vengė neblaivumo patikrinimo. Byloje esant pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių J. P. kaltę, netikslinga būtų kviesti liudyti kitus asmenis, galinčius paliudyti apie įvykio aplinkybes.

Nors apylinkės teisme apklausiamas patrulis M. K. parodė, jog J. P. viršijo leistiną 40 km/h greitį, o ne 50 km/h greitį, tačiau tai laikytina pakankamai didelio laiko tarpo praėjusio nuo įvykio įtakotu apsirikimu, kuris neturi įtakos sprendžiant dėl J. P. kaltės. Šiuo atveju vadovautinasi M. K. tarnybinio pranešimo duomenimis, kad leistinas greitis buvo 50 km/h, ką patvirtinto ir su M. K. patruliavęs M. T.. Taip pat apeliaciniame skunde J. P. teigia, kad nenuoseklūs yra vėliau į įvykio vietą atvykusio patrulio V. V. parodymai apie specialių priemonių panaudojimą, tačiau V. V. parodymai sprendžiant J. P. kaltės klausimą šioje byloje esminės reikšmės neturi, nes jis į įvykio vietą atvyko jau kilus konfliktui tarp patrulių ir J. P. bei pats apylinkės teisme parodė, kad negali parodyti nieko reikšminga dėl greičio viršijimo fakto ar neblaivumo patikrinimo vengimo.

J. P. nepagrįstai teigia, kad jis turėjo būti pristatytas tikrintis neblaivumo į medicinos įstaigą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad neblaivumas gali būti nustatomas: 1) tikrinimo alkotesterio pagalba arba 2) medicininės apžiūros metu. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad asmuo neblaivumui nustatyti pristatomas į medicinos įstaigą tik tada, kai transporto priemonės vairuotojas, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, įtariamas esant apsvaigęs arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Daugiau atvejų, kai asmuo privalomai turi būti pristatytas į medicinos įstaigą, Taisyklėse nenustatyta, todėl policijos pareigūnai neprivalėjo J. P. pristatyti į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti, kai šis atsisakė nusistatyti neblaivumą tikrinimo būdu.

Atmestinas ir J. P. apeliacinio skundo argumentas dėl neva pažeistų jo teisių pateikti pasiaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole atžymėta, jog J. P. pats atsisakė pateikti pasiaiškinimą ir pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole.

ATPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo surašymo momento pasiunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. J. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2013-10-29, į apylinkės teismą išsiųstas 2013-11-04, kadangi 2013 m. lapkričio 1-3 dienos buvo nedarbo dienos, todėl įstatymo nustatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo persiuntimo apylinkės teismui terminas nebuvo pažeistas.

Administracinės nuobaudos J. P. paskirtos įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes bei neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo kriterijams.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimą nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.