- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-1011-209/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09131-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo, kuriuo I. R. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį 1158 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. nubausta už tai, kad 2016 m. liepos 4 d., apie 16.41 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) neblaivi, nustatytas vidutinis (1,96 promilių) girtumo laipsnis, elgėsi neatsargiai, nepastebėjo priekyje sustojusio automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais I. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. R. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad vairavo automobilį, nes nesijautė neblaivi, nes alkoholį vartojo iš vakaro, prisipažįsta kalta įvykdžiusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, sukėlė nežymų eismo įvykį, kurio metu nebuvo padaryta žala žmonių sveikatai, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, sumokėjo jai skirtą piniginę baudą, turi profesionalo teises vairuoti transporto priemones (penkias kategorijas), iki pažeidimo padarymo daug metų (duomenys neskelbtini) vairavo viešojo transporto priemones (autobusus ir troleibusus), kas buvo vienintelis jos pajamų šaltinis, charakterizuojama tik teigiamai. Taip pat apeliantė pažymi, kad turi įvairių sutartinių įsipareigojimų kreditoriams, šiuo metu viena gyvena su sūnumi, kuris yra studentas, nedirba, turi psichinių sutrikimų, buvo gydytas pas neurologą, todėl jam reikalinga finansinė parama. Be to, šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, o ją nutraukus apeliantė neturėtų kur gyventi, nes su sutuoktiniu santuokoje bendro turto neįgijo bei gyvena sutuoktinio paveldėtame bute. Jeigu I. R. nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemonės, ji galėtų nedelsdama sugrįžti į tą pačią darbovietę ir turėtų pragyvenimo šaltinį. Teigia, kad šios aplinkybės leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
I. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė I. R. neginčija pažeidimo padarymo fakto ir jo kvalifikavimo, o prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ straipsnio prasme. Tokia išvada darytina dėl to, kad I. R. padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Apeliantės padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidėja, turėdama didelį vairavimo stažą ir žinodama, jog už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai numatyta griežta administracinė nuobauda, vis tiek vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino du automobilius. Tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neteko darbo ir pajamų, pažeidėjos sūnus yra studentas, nedirba ir jam reikalinga finansinė pagalba, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.
ATPK 20 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės darytina išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajai suvaržymus, dėl kurių ji būtų auklėjama ir atgrasoma nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, jog vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).
Pažymėtina, jog nėra I. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau du kartus buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuojant troleibusą, charakterizuojama teigiamai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, I. R. skiriant minimalią ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą piniginę baudą su minimaliu specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši nuobauda yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir taikyti ATPK 30¹ straipsnį šiuo atveju nėra pagrindo. Nors apeliantė teigia, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes ji prisipažįsta kalta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau apylinkės teismas ir taip skyrė minimalią nuobaudą, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą nepakeistą ir I. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.