Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams R. S., M. K., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad su atsakove R. S. susituokė (duomenys neskelbtini), o nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini) . Faktiškai su atsakove negyveno nuo 2015 metų sausio, o intymių santykių nepalaikė nuo 2014 metų spalio mėnesio. Jam buvo ir yra žinoma, kad nuo 2015 metų sausio atsakovė ėmė artimai bendrauti su M. K.. Atsakovė jam yra sakiusi, kad L. S. yra ne jo vaikas, o vaiko tėvas yra M. K.. Jis su vaiku nebendrauja, juo nesidomi ir neišlaiko bei ateityje nesiruošia to daryti, nes nėra vaiko tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje iš gimimo liudijimo ( b.l. 5) matyti, kad L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvais yra nurodyti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-22 sprendimo ir Ištuokos liudijimo ( b.l. 6-10) matyti, kad santuoka tarp A. S. ir R. S. buvo nutraukta, sprendime nurodyta, jog pareiškėjai kartu negyvena daugiau kaip metus laiko.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas nelaiko L. S. savo vaiku, su juo nebendrauja, nedalyvauja vaiko auklėjime, jo neremia nei moraliai nei materialiai. Nepilnamečio L. S. auklėjimo ir išlaikymo procese dalyvauja jo biologinis tėvas M. K., kuris savo tėvystės ir su tuo susijusių pareigų neginčija.Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Tačiau pagrindu tėvystei nustatyti gali būti ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas M. K. pripažįsta savo tėvystę, manytina, kad vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, byloje objektyvią tiesą galima nustatyti ir kitais įrodymais, neskiriant DNR ekspertizės.

Teismo posėdžio metu išklausyti ieškovas ir atsakovai nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad vaiko motina R. S. pastojimo metu artimai bendravo su M. K., kuriam jokių abejonių dėl savo tėvystės nekilo. Šalims taip pat buvo žinoma, kad daugiau kaip metai laiko iki savo pastojimo R. S. kartu su savo sutuoktiniu A. S. kartu negyveno, intymių santykių nepalaike. Visos šalių nurodytos faktinės aplinkybės atitinka viena kitą, yra logiškos ir jokių abejonių nekelia.

Teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar ne šalių paaiškinimais, taigi įvertinus šalių paaiškinimus, laikytina, kad ieškovas pilnai įrodė aplinkybę, kad jis nėra L. S. tėvas, o tėvas yra M. K. ( CPK 178-179 straipsniai , 185 straipsnis).

Taigi ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai , įvertinus jų susidarymo priežastis, priteistinos iš atsakovų subsidiariai išdėstant jų mokėjimą ir sumažinus bylinėjimosi išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.,98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti , kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AB Nr.033556, išduotame 2016 m. liepos 25 d. Panevėžio miesto CMS, ir Panevėžio miesto CMS 2016 m. kovo 31 d. gimimo įraše Nr.215, duomenis apie vaiko tėvą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) , yra L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuva Panevėžys, tėvas , o L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuva Panevėžys, yra M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) , sūnus.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Priteisti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 15,38 EUR žyminio mokesčio ir po 4,50 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir po 50 EUR už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, priteistų sumų vykdymą išdėstant šešiems mėnesiams( kvitus apie pinigų sumokėjimą pristatyti teismo raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.