- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2T-15-577/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00094-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Jadvyga Mardosevič, Žilvinas Terebeiza
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., R. B.
- Pareiškėjas
- Norvegijos Vaikų išlaikymo
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. K. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-102-1097/2025 pagal pareiškėjos Norvegijos Vaikų išlaikymo ir išmokų išieškojimo agentūros prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės administracinės institucijos NAV Forvaltning Akershus 2015 m. kovo 23 d. sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui byloje Nr. 1500457, suinteresuoti asmenys – G. K., R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Pareiškėja Norvegijos Vaikų išlaikymo ir išmokų išieškojimo agentūra (angl. The Collection Agency for Child Support and Overpaid Benefits) (Norvegijos Karalystės viešasis subjektas) pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės administracinės institucijos „NAV Forvaltning Akershus“ 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1500457, kuriuo nuspręsta skirti išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. (M.) K., gim. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti suinteresuotą asmenį G. K. mokėti priteistą išlaikymą: 1) nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 3 230 Norvegijos kronų (toliau – NOK); 2) nuo 2015 m. sausio 1 d. – 2 690 NOK išlaikymą per mėnesį. Išlaikymo dydis suapvalinamas iki dešimčių kronų. Išlaikymo suma reguliuojama remiantis „Vaiko išlaikymo valstybinio avanso nustatymo ir pakeitimo reglamento“ 12 straipsniu. Remiantis šiuo straipsniu, vaiko išlaikymo išlaidos automatiškai reguliuojamos vaikui perėjus į aukštesnę amžiaus grupę. Amžiaus grupės: 0–5 metai, 6–10 metų, 11–14 metų, 15–18 metų; vaiko išlaikymo suma indeksuojama kartą per metus, pirmą kartą – 2016 m. liepos 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės administracinės institucijos „NAV Forvaltning Akershus“ 2015 m. kovo 23 d. sprendimą byloje Nr. 1500457, kuriuo nuspręsta skirti išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)).
3. Suinteresuotas asmuo G. K. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos prašymą. Nesutikdamas su priimta nutartimi, teigia, kad Lietuvoje teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015 buvo priteistas vaikų išlaikymas, kuris mokamas nuo 2015 metų iki šios dienos. Be to, 2017 metais vyko civilinė byla dėl išlaikymo padidinimo. Pasak suinteresuoto asmens, nuo 2024 metų Norvegijos Vaikų išlaikymo ir išmokų išieškojimo agentūra pradėjo siusti raginimus sumokėti išlaikymą (skolą), tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, kad vaikų išlaikymas mokamas pagal Lietuvoje priimtą teismo įsakymą nuo 2015 metų, kad apie sprendimą dėl vaikų išlaikymo jis nebuvo informuotas, suinteresuotas asmuo apie tai, kad turi mokėti vaikų išlaikymą dvejose valstybėse, nežinojo. Mano, kad asmuo, kuris gauna valstybės finansines išmokas bei paramą, įsipareigoja, pasikeitus aplinkybėmis, pranešti institucijai, iš kurios gauna naudą. Norvegijos prašomus pinigus turėtų grąžinti tas, kas juos neteisėtai gavo.
Atsiliepimas
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartimi, patenkinus pareiškėjos prašymą, nutarta įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu R. B., nustatyti jai terminą iki 2026 m. vasario 12 d. pateikti atsiliepimą į suinteresuoto asmens G. K. prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo bei pratęsti pareiškėjai terminą atsiliepimui į G. K. prašymą pateikti.
5. Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimo į suinteresuoto asmens G. K. prašymą nagrinėjamoje byloje nepateikė.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens G. K. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį ir prašo minėtą prašymą atmesti. Nurodo, kad 2017 m. spalio 5 d. vaiko motina (R. B.) atsiuntė pareiškėjai laišką, kuriame informavo, jog ji emigravo į Lietuvą ir norėtų, kad išlaikymo vaikui išieškojimas Norvegijoje būtų nutrauktas. Atsižvelgdama į gautą prašymą, „NAV Forvaltning Akershus“ nutraukė išlaikymo vaikui išieškojimą iš kartu su vaiku negyvenančio tėvo 2017 m. rugsėjo mėn.; remiantis pareiškėjos sistemų duomenimis, vaiko motina registruota adresu Lietuvoje nuo 2017 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjos teigimu, Norvegijos Karalystės administracinės institucijos „NAV Forvaltning Akershus“ 2015 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 1500457 yra pagrįstas ir teisėtas, nes priimtas ankščiau nei Rokiškio rajono teismo 2025 m. spalio 16 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015. Be to, pareiškėjai aplinkybės apie R. B. ir G. K. išvykimą iš Norvegijos į Lietuvą tapo žinomos tik 2017 m. spalio 5 d. Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens G. K. nurodoma aplinkybė, kad Lietuvoje vėliau priimtas sprendimas dėl išlaikymo negali būti vienas iš atsisakymo pripažinti Norvegijos institucijos sprendimą pagrindų. Pareiškėja prilyginama kreditoriui ir turi teisę reikalauti kompensuoti vietoj išlaikymo už suinteresuotą asmenį sumokėtas išmokas. Užsienio sprendimų dėl išlaikymo pripažinimas tarp Lietuvos ir Norvegijos Karalystės grindžiamas tarptautiniu reguliavimu, kuriuo remiantis, vėlesnis nacionalinis sprendimas negali paneigti ankstesnio užsienio valstybės institucijos sprendimo pripažinimo. Net jei tam tikru laikotarpiu Norvegijos institucijos sprendimas ir Lietuvos teismo sprendimas reguliuoja tą patį laikotarpį, tai nėra pripažinimo klausimas. Suinteresuoto asmens G. K. argumentai nepatenka į atsisakymo pripažinti Norvegijos institucijos sprendimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, pagrindus. Lietuvos teismo sprendimas yra vėlesnis, todėl negali paneigti Norvegijos institucijos sprendimo. Pripažinimo procese draudžiama peržiūrėti sprendimą iš esmės. Galimas sumų persidengimas sprendžiamas vykdymo procese, o ne pripažinimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31⁷ straipsnį, su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija arba Konvencija) ir šis įstatymas nenustato kitaip. Įstatymo 31⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus pripažinti ir vykdyti sprendimus dėl išlaikymo prievolių pagal Konvencijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalis ir skundus dėl sprendimų dėl šių prašymų pagal Konvencijos 23 straipsnio 6 dalį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai ir skundai nagrinėjami mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant Įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. Šiems prašymams nagrinėti mutatis mutandis taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės.
9. 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama, kai teismas pripažįsta užsienio institucijos sprendimą. Jie gali pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. Prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik: a) 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis (2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7, 8 dalys).
10. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėja, remdamasi 2007 metų Hagos konvencijos nuostatomis, prašė pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės administracinės institucijos „NAV Forvaltning Akershus“ 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1500457, kuriuo nuspręsta skirti išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K. ir įpareigoti suinteresuotą asmenį G. K. mokėti priteistą išlaikymą nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 3 230 NOK ir nuo 2015 m. sausio 1 d. – 2 690 NOK per mėnesį, nustatyta tvarka indeksuojant išlaikymo dydį. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą. Suinteresuotas asmuo skundą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjos prašymą, grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad apie pareiškėjos priimtą sprendimą jis nebuvo informuotas, be to, išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikė pagal Lietuvoje priimtą teismo sprendimą (teismo įsakymą).
Dėl pranešimo suinteresuotam asmeniui apie pareiškėjos priimtą sprendimą (2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 22 straipsnio e punktas)
11. 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 22 straipsnio e punkte įtvirtinta, kad galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje: i) kai kilmės valstybės teisėje nustatyta, jog apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas; arba ii) kai kilmės valstybės teisėje nenumatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, bet jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008; 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 46 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju, nors iš skundo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo teigia nežinojęs apie 2015 m. kovo 23 d. pareiškėjos sprendimą byloje Nr. 1500457, teisėjų kolegijos vertinimu, šias aplinkybes paneigia nagrinėjamoje bei suinteresuoto asmens nurodytoje byloje esantys duomenys.
14. Į bylą pateiktas 2015 m. vasario 9 d. „NAV Forvaltning Ahershus“ išankstinis pranešimas G. K. dėl vaiko išlaikymo nustatymo (b. l. 36–41), kuriame, be kita ko, nurodyta apie teisę pareikšti savo poziciją iki 2015 m. vasario 23 d., taip pat minėtos institucijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimas (pranešimas G. K. apie priimtą sprendimą), bylos Nr. 1500457 dėl vaiko (M. K.) išlaikymo nustatymo (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–35), kuriame išaiškinta bylos šalių teisė apskųsti sprendimą dėl išlaikymo nustatymo. Pareiškėja patvirtino tinkamą suinteresuoto asmens informavimą apie bylos nagrinėjimą bei sprendimą (b. l. 24–25).
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad G. K. Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-376-762/2018 2017 m. spalio 23 d. pateiktame atsiliepime į ieškovės R. B. ieškinį dėl išlaikymo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, be kita ko, nurodė, kad, priimdamas teismo įsakymą, teismas nežinojo, jog R. B. iš Norvegijos tinstitucijos nuo atsakovo (G. K.) gauna vaikų išlaikymui 3 250 Norvegijos kronų. Šie duomenys papildomai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo buvo gavęs informaciją apie pareiškėjos priimtą sprendimą dėl išlaikymo M. K. nustatymo iš vaiko tėvo G. K., tačiau šio sprendimo neapskundė.
16. Taigi, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punkte numatyto pažeidimo.
Dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 22 straipsnio d ir f punktų
17. Pagal Konvencijos 22 straipsnio d punktą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei sprendimas prieštarauja valstybėje, į kurią kreipiamasi, arba kitoje valstybėje priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko su sąlyga, kad pastarasis sprendimas atitinka būtinas sąlygas, keliamas jo pripažinimui ir vykdymui valstybėje, į kurią kreipiamasi.
18. Konvencijos 22 straipsnio f punkte nustatyta, kad galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei sprendimas priimtas pažeidžiant 18 straipsnį. Pagal Konvencijos 18 straipsnį, jei sprendimas priimtas susitariančiojoje valstybėje, kurioje kreditorius turi nuolatinę gyvenamąją vietą, skolininkas negali kitoje susitariančiojoje valstybėje pradėti procedūros dėl sprendimo keitimo arba naujo sprendimo priėmimo, kol kreditorius ir toliau nuolat gyvena valstybėje, kurioje tas sprendimas priimtas. Šio straipsnio 2 dalyje išvardintos išimtys, kada 1 dalis netaikoma.
19. Iš LITEKO duomenų, taip pat suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (vaiko motina) R. B. 2015 m. spalio 15 d., t. y. po pareiškėjos priimto sprendimo, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams (įskaitant M. K.) priteisimo. Panevėžio apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015 priėmė teismo įsakymą, kuriuo, be kita ko, nutarė išieškoti skolininko G. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams (įskaitant M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) kiekvienam vaikui po 50 Eur kas mėnesį nuo 2015 m. spalio 15 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. įsakyme kreditorės R. B. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini).
20. 2017 m. rugsėjo 20 d. R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. K. dėl vaikų (įskaitant M. K.) gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-376-762/2018 nustatė nepilnamečių vaikų (ir M. K.) gyvenamąją vietą su motina R. B., motinai pavedė vaikų faktinę globą ir uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą; pakeitė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015 iš atsakovo G. K. priteisto išlaikymo dydį vaikams (ir M. K.), nustatant jog: G. K. teikia išlaikymą vaikams (ir M. K.) periodinėmis išmokomis mokėdamas kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
21. Taigi, paminėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos sprendimas, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje, priimtas anksčiau nei Lietuvoje priimti teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo), todėl nėra pagrindo laikyti, jog jis prieštaravo Lietuvoje priimtam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko ar buvo priimtas pažeidžiant Konvencijos 18 straipsnį. Suinteresuotas asmuo neginčija fakto, kad pareiškėjos sprendimo priėmimo metu šalys gyveno Norvegijos Karalystėje.
Dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalies, 22 straipsnio a ir b punktų
22. Pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalį, atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis.
23. Suinteresuotas asmuo G. K. prašyme peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį teigia, jog vaikų išlaikymas mokamas nuo 2015 metų pagal Lietuvoje civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015 priimtą teismo įsakymą, tačiau šie argumentai nėra siejami su pareiškėjos anksčiau (iki Panevėžio apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015 teismo įsakymo) priimto sprendimo (į)vykdymu. Be to, suinteresuotas asmuo G. K. teiginių apie išlaikymo nepilnamečiams vaikams (M. K.) mokėjimą, nepagrindė konkrečiais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti išvadą, kad egzistuoja 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalyje nustatytas pagrindas.
24. CPK 773 straipsnyje, kuris reglamentuoja užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo bendrąją tvarką, numatyta, kad užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Antstolis, vykdantis vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, nustatinėja priteisto, bet dar nesumokėto išlaikymo dydį <...> tačiau teismas nenustatinėja susidariusio įsiskolinimo dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2T-22-381/2021 34 punktas). Taigi, faktą, kad suinteresuotas asmuo neskolingas nepilnamečio vaiko išlaikymo, jis turi galimybę įrodyti pateikdamas atitinkamus įrodymus antstoliui.
25. Suinteresuoto asmens G. K. nurodytos aplinkybės, taip pat byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjos sprendimas buvo gautas procedūros metu panaudojant apgaulę (2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 22 straipsnio b punktas) ar sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 22 straipsnio a punktas).
26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki vaikų pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Taigi, „NAV Forvaltning Akershus“ sprendimas, kuriuo užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą iš tėvo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, taip pat Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis ir 318 straipsnį, nagrinėdamas gautą prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos apeliacinis teismas nevertina ir netikrina prašomo pripažinti sprendimo dėl išlaikymo prievolių teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog yra 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijoje įtvirtinti sprendimo nepripažinimo pagrindai. Nenustačius pareiškėjos priimto sprendimo nepripažinimo pagrindų egzistavimo, nėra pagrindo patenkinti suinteresuoto asmens prašymo ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-102-1097/2025.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 31⁸ straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 22, 23 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-102-1097/2025 palikti nepakeistą.
Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.