Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, M. S., V. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9.2. 2020 m. balandžio 9 d. patvarkymu advokato M. R. prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo atsisakyta patenkinti remiantis CPK 627 straipsniu, kuris numato teisę, bet ne pareigą stabdyti vykdomąją bylą bei tuo, kad V. A. vykdymo procese yra atstovaujamas. Iki teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo, asmuo yra laikomas veiksniu visose srityse. Skolininko atstovai – atstovas pagal įgaliojimą ir atstovas teisinių paslaugų sutarties pagrindais, žinojo apie skolininkui nepalankų teismo sprendimą, tačiau sąmoningai jo nevykdė tiek iki vykdomosios bylos pradžios, tiek pradėjus vykdomąją bylą;

10. Suinteresuotas asmuo M. S. prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš suinteresuoto asmens V. A. arba skolininko V. A. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

10.1. advokatas M. R. su V. A. sudarytos sutarties pagrindu atstovavo V. A. nagrinėjant civilinę bylą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo. Jokios informacijos, kad V. A. susirgo vykdymo proceso metu į bylą nėra pateikta, kaip ir informacijos, kad jo būklė pakito nuo civilinės bylos dėl laidojimo išlaidų priteisimo išnagrinėjimo. Priešingai, antstoliui pateiktas dokumentas su skolininko diagnoze išduotas dar iki civilinės bylos pradėjimo, o pačiame dokumente nurodyta, kad skolininkas šiomis ligomis serga nuo gimimo;

10.2. skolininko interesams vykdymo procese aktyviai atstovauja advokatas M. R., o įgalioto asmens V. A. žinioje yra daugiau nei pakankamai įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui reikalingų V. A. lėšų. Pareiškėjas, nepaisant sveikatos sutrikimų, aktyviai gina savo teises naudodamasis advokato ir įgalioto asmens pagalba, dėl to objektyvaus pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus nėra. Pareiškėjas pats arba per atstovą, turėdamas pakankamai lėšų įgalioto asmens V. A. žinioje, turėjo daugiau nei pakankamai laiko įvykdyti sprendimą. Šiuo metu įsiteisėjusio teismo sprendimo ir teisėtų antstolio reikalavimų nevykdo veiksnumo nestokojantis V. A., kurio žinioje yra V. A. lėšos ir kurio atžvilgiu priimtas antstolio patvarkymas yra ginčijamas;

10.3. sprendimas areštuoti skolininkui V. A. priklausantį turtą advokato M. R. nėra ginčijamas. Šiuo atveju yra ginčijamas patvarkymas areštuoti turtines teises į suinteresuoto asmens V. A. žinioje esančias V. A. lėšas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos nestabdymo. Kaip tokie patvarkymai pažeidžia skolininko V. A. teises atskirajame skunde nenurodoma. Išieškojimas iš skolininko nekilnojamojo turto (kurio areštas nėra ginčijamas), esant skolininko piniginėms lėšoms V. A. žinioje, prieštarautų CPK 664 straipsnio normoms. Be to, toks išieškojimas neatitiktų skolininko interesų, nes išieškojimo išlaidos padidėtų;

10.4. V. A. žinioje yra skolininko V. A. piniginės lėšos, gautos iš jam priklausiusio ir įgalioto asmens V. A. parduoto nekilnojamojo turto pardavimo (122 000 Eur), t. y. įgalioto asmens žinioje yra pakankama antstolio pagrįstam reikalavimui įvykdyti skolininko lėšų suma. Vykdomojoje byloje esantis skolininko V. A. 2015-07-01 įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtintas Vilniaus m. 4-ajame notarų biure, V. A. suteikia teisę atlikti plataus pobūdžio atstovavimo veiksmus, tame tarpe disponuoti skolininkui priklausančiu turtu, gauti pinigus už parduotą turtą, atstovauti antstolių kontorose, mokėti pinigus į antstolių depozitinę sąskaitą. Pastebėtina, kad būtent V. A., kuris dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą dėl laidojimo išlaidų priteisimo, sumokėjo honorarą advokatui M. R., kuris veikia V. A. vardu ir šioje byloje dėl antstolio veiksmų. Advokatas M. R. nepaaiškina, kaip patvarkymas dėl V. A. priklausančių lėšų, esančių V. A. žinioje, arešto pažeidžia V. A. teises;

10.5. atskirojo skundo motyvas, kad turtinių lėšų areštas visiškai užtikrina skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą, todėl nekilnojamojo turto areštas akivaizdžiai yra perteklinis, nesudaro pagrindo panaikinti patvarkymą dėl turtinių teisių arešto. Advokatas M. R. neginčijo ir neginčija V. A. turto arešto. O išieškojimas iš V. A. žinioje esančių V. A. lėšų visiškai atitiktų CPK 664 straipsnyje įtvirtintą išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę. V. A. įvykdžius patvarkymo reikalavimą, vykdomoji byla būtų užbaigta, atitinkamai, būtų panaikintas ir V. A. turto areštas, taip pat nedidėtų vykdymo ir atstovavimo išlaidos;

10.6. atskirajame skunde skolininko V. A. vardu advokatas ginčija bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš tikrojo šios bylos iniciatoriaus V. A. ir pageidauja jų priteisimo iš atstovaujamojo V. A.. Kas papildomai įrodo, kad nors skundas paduotas skolininko vardu, tačiau tokio skundo patenkinimas labiausiai būtų atitikęs V. A. interesus. Atskirajame skunde nepaaiškinama, kaip bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš V. A., bet ne iš V. A., pažeidžia V. A. teises. Šioje atskirojo skundo dalyje advokatas M. R. veikia išskirtinai V. A. naudai, galimai jo atstovaujamo V. A. sąskaita;

10.7. teisinis šalių suinteresuotumas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra akivaizdus, t. y., nors pareiškėju šioje civilinėje byloje yra V. A., būtent V. A. siekė panaikinti jo žinioje esančių V. A. lėšų naudojimo apribojimą ir pareigą šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, vykdomąją bylą sustabdyti, o dabar siekia panaikinti pirmosios instancijos nutartį tokį skundą atmesti ir iš jo asmeniškai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Išieškotoja M. S. su skundu dėl antstolio veiksmų nesutiko, siekdama, kad jame pareikšti reikalavimai būtų atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, taigi civilinę bylą teismas išsprendė išieškotojos naudai, todėl buvo išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

12. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/20/00295 duomenų nustatyta, jog antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-613-868/2019, išduotą 2020 m. kovo 12 d. dėl 2 982,19 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. A. trečios eilės išieškotojos M. S. naudai. 2020 m. kovo 12 d. turto arešto aktu Nr. 1/20/00295 antstolis areštavo V. A. priklausantį turtą, turto arešto mastas – 3 055,86 Eur, nurodant, kad areštuoto turto vertė bus nustatyta CPK 681 straipsnio tvarka. 2020 m. balandžio 8 d. advokatas M. R., veikdamas 2018 m. rugsėjo 14 d. su V. A. sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu, antstoliui pateikė prašymą sustabdyti vykdomąją bylą CPK 627 straipsnio 2 punkto pagrindu iki skolininkas V. A. bus pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir bus paskirtas V. A. globėjas bei turto administratorius. Kartu su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą antstoliui pateikta 2018 m. rugsėjo 25 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma Nr. R-29214, kurioje nurodyta, jog V. A. turima (duomenys neskelbtini) invalidumo grupė prilyginta (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygiui. Pagrindinė diagnozė pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), priežastis – (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. 35 241 2020 04 09 295 antstolis atsisakė tenkinti skolininko advokato prašymą sustabdyti vykdomąją bylą. 2020 m. balandžio 9 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. S-TTA-295/2020 antstolis, nustatęs, jog V. A., veikdamas kaip V. A. įgaliotas asmuo, 2018 m. gegužės 11 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2964, 2017 m. gruodžio 20 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-12835, 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5944, kuriomis pardavė skolininkui V. A. nuosavybės teise priklausantį turtą, o lėšas už parduotą turtą gavo asmeniškai ar į V. A. vardu atidarytą sąskaitą, areštavo skolininkui V. A. priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas pinigines lėšas. Antstolis nustatė 3 668,85 Eur turto arešto mąstą bei nurodė prievolės skolininkui V. A. prievolę įvykdyti antstoliui – pinigines lėšas, išmokėtinas V. A., arešto masto sumoje pervesti į antstolio nurodytą sąskaitą. 2020 m. balandžio 20 d. antstolio kontoroje gautas advokato M. R. pasirašytas pareiškėjo V. A. vardu pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma: panaikinti 2020 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. S-TTA-295/2020 ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0241/20/00295. Antstolis skundo netenkino ir persiuntė jį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi skundą atmetė.

13. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis garantuoja teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Teisės į teisingą teismo procesą principas reikalauja, kad valstybė, garantuodama teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kartu užtikrintų, jog teismo procesas vyktų sąžiningai, operatyviai, kvalifikuotai, būtų gerbiamos šalių teisės, o bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas.

14. CPK 51 straipsnis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, fizinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai. CPK 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog advokato teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėją (skolininką) V. A. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas M. R., veikdamas 2018 m. rugsėjo 14 d. su V. A. sudarytos teisinių paslaugų sutarties pagrindu.

16. Tiek iš civilinės bylos, kurioje buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, tiek iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui (skolininkui) yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurio priežastis – (duomenys neskelbtini). Skunde dėl antstolio veiksmų įrodinėjama, jog skolininkas de facto yra neveiksnus, dėl savo sveikatos būklės negali naudotis savo teisėmis ir negali vykdyti pareigų. Atskirajame skunde, kurį advokatas pateikė pareiškėjo vardu, taip pat akcentuojama, jog skolininkas dėl savo sveikatos būklės negeba suprasti jam išsiųstų procesinių dokumentų ir jose nurodytos informacijos, antstolio reikalavimų, suvokti savo teisių ir pareigų vykdymo procese, tvarkyti sau priklausančio turto ir priimti reikiamus sprendimus. Be kita ko, atskirajame skunde akcentuojama, jog įgaliotojas V. A. dėl savo sveikatos būklės negali bendradarbiauti pagal įgaliotiniui V. A. pagal išduotą ir notaro 2015 m. liepos 1 d. patvirtintą įgaliojimą, todėl V. A. atstovavimo pagal įgaliojimą pagrindas kelia abejonių.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iš esmės išnagrinėjęs pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio veiksmų, neįvertino visų pareiškėjo sveikatos būklę patvirtinančių, taip pat atstovavimui šiame bylos procese reikšmingų faktinių aplinkybių ir dėl to galėjo pažeisti pareiškėjo teisę į teisingą bylos procesą bei neteisingai išspręsti bylą.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl ko teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014).

19. Skundžiamoje nutartyje, viena vertus nurodoma, jog aplinkybės apie skolininko sveikatos būklę egzistavo ir proceso dalyviams buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą dėl laidojimo išlaidų priteisimo, todėl teismas, nenustatęs neteisėtų antstolio veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, jog iš byloje turimų duomenų apie V. A. psichikos sveikatos būklę matyti, kad V. A. gebėjimai tinkamai suprasti jo vardu inicijuotos civilinės bylos esmę yra abejotini. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundas dėl antstolio veiksmų buvo paduotas pareiškėjo vardu, tačiau tokio skundo patenkinimas labiausiai būtų atitikęs suinteresuoto asmens V. A. interesus ir, neatsižvelgiant į tai, bylą išnagrinėjo iš esmės.

20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog, vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ne mažiau svarbus yra realios šalių lygybės procese užtikrinimas, kai faktiškai jų galimybės nėra lygios, net jeigu kartais dėl to procesas sulėtėtų.

21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-16772-466/2020 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo, kuriuo prašoma pripažinti V. A. neveiksniu pareiškime nurodytose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse; nustatyti V. A. globą ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirti T. A. (V. A. motiną). Pareiškime, be kita ko, nurodoma, jog buvo gautas V. A. sutikimas būti V. A. globėju, tačiau iš tyrimo metu surinktų duomenų (notaro pateikta byla dėl įgaliojimo išdavimo, nekilnojamojo turto registro duomenys, antstolio patvarkymas) matyti, jog V. A., sprendžiant turtinius klausimus, galimai veikia ne V. A. naudai ir interesais, todėl šio asmens kaip globėjo ir turto administratoriaus kandidatūra teismui neteikiama.

22. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-16772-466/2020 duomenys taip pat patvirtina, jog civilinėje byloje, kurioje sprendžiami V. A. pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrtimo klausimai, V. A. interesus atstovauja advokatas M. R., tai yra tas pats advokatas, kuris šioje byloje pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, taip pat atskirąjį skundą pareiškėjo V. A. vardu, prašydamas vykdomąją bylą sustabdyti bei panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos pas V. A. esančios V. A. išmokėtinos piniginės sumos. V. A. interesus civilinėje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu atstovauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas. Be kita ko, nurodytoje civilinėje byloje yra 2020 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos raštas, kuriame nurodoma, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2020 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje, pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnyje požymius, kad V. A., veikdamas galimai pagal niekinį įgaliojimą (sudarytą su savo veiksmų esmės nesuprantančiu V. A.) pardavė V. A. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

23. Iš civilinės bylos Nr. e2YT-16772-466/2020 duomenų taip pat nustatyta, jog byloje buvo paskirta ekspertizė. 2020 m. birželio 19 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog V. A. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), taip pat, jog jis sugeba orientuotis tik konkrečiose gyvenimiškose situacijose, jam gerai pažįstamoje, įprastoje socialinėje aplinkoje; dėl intelekto funkcijų defekto jo gebėjimas vykdyti tikslingą, kryptingą, motyvuotą veiklą ryškiai sutrikęs; taip pat, jog V. A. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes jis nesuprastų šio proceso esmės.

24. Taigi, tiek šios civilinės bylos, kurioje buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurioje sprendžiamas pareiškėjo pripažinimo neveiksniu klausimas, duomenys teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas negeba veiksmingai įgyvendinti procesinių teisių, negali pats tinkamai vesti bylos teisme, taip pat negali pats pasirinkti jo interesus atstovaujančio asmens. Taigi neatsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas formaliai turėjo su advokatu pasirašęs atstovavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo gebėjimo suvokti savo veiksmus, taip pat jo gebėjimo su advokatu sudaryti teisinių paslaugų sutartį, bei kilus abejonėms, kieno interesus (pareiškėjo V. A. ar suinteresuoto asmens V. A.) nagrinėjamu atveju atstovauja pareiškėjo atstovas (dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pasisakė skirstydamas bylinėjimosi išlaidas), neturėjo pagrindo bylos nagrinėti iš esmės tol, kol nebus išspręsti pareiškėjo pripažinimo neveiksniu, pareiškėjo globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo klausimai.

25. Pažymėtina ir tai, jog CPK 634 straipsnio 2 dalis ne tik numato antstolio pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau kartu šioje normoje antstoliui nustatytas ir įpareigojimas aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Tai nagrinėjamu atveju reiškia, kad antstolis, gavęs informacijos apie skolininko (pareiškėjo) ligą ((duomenys neskelbtini)), turėjo pareigą rūpestingai įvertinti, ar nagrinėjamu atveju skolininkas dėl ligos yra pajėgus ginti savo teises ir, atsižvelgiant į tai, nuspręsti, ar vykdomąją bylą stabdyti, ar ne. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, jog nustačius, kad asmuo dėl savo ligos negali vykdymo procese rūpintis savo interesais, nes yra de facto neveiksnus, antstolis privalo priimti sprendimą vykdomąją bylą sustabdyti, nepaisydamas to, kad teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksiu de jure dar nėra priimtas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015; 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006).

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti tiek pareiškėjo sveikatos būklę, tiek jo gebėjimą skųsti antstolio veiksmus bei pasirinkti atstovą, o ne formaliai išnagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų. Konkrečiu atveju išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės, buvo pažeistos proceso teisės normos, užtikrinančios pareiškėjui teisę į teisingą bylos procesą, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Byloje nustatytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dar neegzistuoja visos CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas paliktinas bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.