Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Samušytei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. pareiškimą dėl įvaikinimo, suinteresuoti asmenys I. G., L. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo leisti įvaikinti sutuoktinės sūnų M. G., gim. 2011 m. spalio 12 d., pripažįstant pareiškėją įvaikintojo M. G. tėvu, o M. G. T. G. vaiku.

Nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. susituokė su I. G. (buvusia L.), kuri augino sūnų M. G., gim. 2011 m. spalio 12 d. Sūnaus M. I. G. susilaukė su L. L., gimusiam vaikui buvo suteikta pavardė „L.“. Nors M. G. yra I. G. biologinis sūnus, tačiau vaikas tėvu laiko ir vadina būtent pareiškėją, kadangi pareiškėjas ir I. G. bendrą gyvenimą vedė dar iki santuokos registravimo, tarp pareiškėjo ir M. palaipsniui susiformavo artimas ir stiprus ryšys. Pareiškėjas prašo leisti įvaikinti M. G. paties berniuko interesais, kad vaikas turėtų pilną ir visavertę šeimą, o pareiškėjas galėtų rūpintis vaiku, jį auginti ir atstovauti kaip tėvas. Kad vaikas nesijaustų atskirtas, kad visa šeima turėtų bendrą pavardę, po pareiškėjo ir vaiko mamos I. G. santuokos buvo pakeista M. pavardė suteikiant pavardę „G.“. M. biologinis tėvas L. L. jokio ryšio su vaiku nepalaiko nuo pat gimimo, jų užmegzti ar puoselėti neketina, tėvu M. būti nenori. Dėl šios priežasties būtų tikslinga pilnavertį sūnaus ir tėvo ryšį kurti pareiškėjui ir M. G.. L. L. išreiškė sutikimą, kad jo biologinis sūnus būtų įvaikintas, šis sutikimas patvirtintas 2020 m. gruodžio 28 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. eS2-4549-225/2020). Pareiškėjas T. G. yra sveikas, dirba Plungės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, puikiai charakterizuojamas, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų, galinčių paneigti pareiškėjo tinkamumą būti įvaikintoju, neturi. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi tinkamas sąlygas ir yra deramai pasirengęs įvaikinimui. Pareiškėjui yra suprantama, jog įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Vaiko mama pareiškėjo sutuoktinė I. G. rašytinį sutikimą įvaikinti yra davusi. Pareiškėjo nuomone, pareiškimo patenkinimas prisidėtų tiek prie šeimos, tiek prie M. G. gerovės. Įvaikinimas neabejotinai atitinka paties M. G. interesus. Pažymėjo, kad vaikas kartu gyvenantį pareiškėją vadina tėvu ir santykiais su juo labai džiaugiasi.

Pareiškėjas, jo atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Pareiškėjas paaiškino, kad kartu su I. G. faktiškai gyvena apie penkerius metus, todėl su jos sūnumi M. susiklostė artimi šeimyniniai santykiai. Sudarius santuoką su vaiko mama, pats M. išreiškė norą turėti tokią pačią pavardę ir būti įvaikintas. Įvaikinimo pasekmės yra žinomos ir suprantamos.

Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad įvaikinimas atitiks sūnaus M. interesus. Teismo posėdžio metu įvaikinimui neprieštaravo, paaiškinusi, kad sūnaus ir biologinio tėvo, suinteresuoto asmens L. L., santykiai nesusiklostė, tėvas ir sūnus ryšių nepalaiko. Kadangi su pareiškėju gyvena jau penkerius metus, sūnus tėvu vadina ne biologinį tėvą, bet pareiškėją. Sutinka, jog pareiškėjas įvaikintų M. G., tokiu būdu pareiškėjas oficialiai galėtų atstovauti vaiko interesus.

Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada – pareiškėjas yra tinkamai pasiruošęs įvaikinti vaiką, gali pasirūpinti mažamečiu, įvaikinimas atitiks geriausius vaiko M. G. interesus.

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. G. yra gimęs 2011 m. spalio 12 d., motina I. G., tėvas L. L.. Pareiškėjo ir I. G. santuoka įregistruota 2020 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas siekia įvaikinti sutuoktinės vaiką. Tokį vaiką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.209 straipsnio 2 dalį leidžiama įvaikinti.

Lietuvos Respublikos CK 3.209 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvaikinti galima tik vaiko interesais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti.

Iš 2020 m. gruodžio 28 d. Plungės apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtintas L. L. sutikimas įvaikinti sūnų M. G., matyti, kad biologinio tėvo ryšys su sūnumi yra galutinai nutrūkęs, biologinis tėvas nesiekia šių ryšių atnaujinti ir dalyvauti sūnaus gyvenime. Suinteresuotam asmeniui L. L. buvo išaiškinta, jog savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jeigu dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas, L. L. sutikimo įvaikinti neatšaukė, kas patvirtina jo apsisprendimą nebeįgyvendinti tėvo valdžios sūnaus atžvilgiu.

Pareiškėjo, suinteresuoto asmens I. G. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas faktinę šeimą su I. G. sudaro apie penkerius metus, tarp pareiškėjo ir I. G. sūnaus M. susiklostė šeimyniniai ryšiai. Faktiškai M. poreikių patenkinimu rūpinasi jo mama I. G. ir pareiškėjas. Siekiant, kad visa šeima turėtų tą pačią pavardę, o vaikas lygiateisį statusą šeimoje. berniukui jo turėtoji pavardė buvo pakeista į motinos sutuoktinio pavardę „G.“.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad biologinis vaiko tėvas suinteresuotas asmuo L. L. su sūnumi jokių ryšių nepalaiko, nebendrauja, biologinis tėvas niekada M. neaugino. Nustatyta, kad emociniai ir psichologiniai ryšiai biologinio tėvo su vaiku nesusiklostė, šeimos ryšys su pareiškėju (motinos sutuoktiniu) yra stipresnis nei su biologiniu tėvu. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad įvaikinimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, vaiko interesą augti šeimoje, stabilioje ir saugioje aplinkoje. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečio vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrina pareiškėjo ir vaiko motinos šeima, biologinis tėvas sūnaus gyvenime nedalyvavo, dėl to susiklostė situacija, kad vaikas šiuo metu neturi ryšio su tėvu.

Iš Plungės socialinių paslaugų centro išvados apie T. G. pasirengimą įvaikinti matyti, kad pareiškėjas turi gebėjimų ir įgūdžių užtikrinti norimo įvaikinti vaiko saugią aplinką ir poreikių tenkinimą, kad pareiškėjas yra tinkamas įvaikinti M. G..

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 27 d. sprendimu „Dėl fizinio asmens pradinio įvertinimo“ nustatyta, kad pareiškėjas atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems įvaikinti vaikus, priimtas sprendimas dėl T. G. teigiamo pradinio įvertinimo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas yra tinkamas būti sutuoktinės I. G. sūnaus M. G. tėvu, kad įvaikinimas atitiks geriausius vaiko interesus.

Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas yra apsisprendęs įsivaikinti savo sutuoktinės sūnų M. G.. Tarp pareiškėjo ir įvaikinamojo yra susiformavę šeimyniniai ryšiai, pareiškėjas jį laiko savo sūnumi. Pareiškėjui įvaikinimo pasekmės yra aiškios ir žinomos, t. y. kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę (CK 3.227 straipsnio 1 dalis).

CK 3.215 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinamasis neturi dešimties metų, jo nuomonė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikta raštu. Rašytiniame paaiškinime vaikas išsakė aiškią ir nedviprasmišką poziciją, t. y. norintis, kad pareiškėjas būtų tėtis.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, asmenines pareiškėjo savybes, turimus gebėjimus, susiformavusius šeimyninius ryšius, konstatuotina, kad jokių kliūčių pareiškėjui įvaikinti sutuoktinės sūnų M. , nėra, pareiškėjas atitinka CK 3.210 straipsnyje. numatytus reikalavimus įvaikintojui, yra tinkamas įvaikinti M. G., įvaikinimas atitiks vaiko interesus augti šeimoje, gauti tinkamą priežiūrą ir gyvenimo sąlygas, reikalingas normaliam jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 487 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Leisti T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įvaikinti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, M. G. – T. G. vaiku.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.