Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-09-06 · Civilinė byla Nr. e2S-897-777/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
e2S-897-777/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00541-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Elener“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Anasta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-897-777/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00541-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elener“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elener“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Anasta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elener“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Anasta“ 8 652,87 Eur skolą, 186,04 Eur delspinigius, 212,49 Eur palūkanas, 8,05 procento metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant pinginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant 9 051,49 Eur sumos. Nurodė, kad atsakovė vengia atsiskaityti už atliktus darbus, skolos suma yra didelė ir reikšminga kreditoriui, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismo argumentai: Nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių realią grėsmę ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, ar kad atsakovė ėmėsi kokių nors nesąžiningų veiksmų, ketindama slėpti ir realizuoti turimą turtą, tokiu būdu siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog tarp šalių vyko bendravimas, atsakovė motyvuotai nesutinka sumokėti likusią ieškinyje nurodytą sumą už darbus dėl, pasak atsakovės, atsiradusių darbų defektų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonėms taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) UAB „Elener“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog nuo 2015 m. iki šiol šios bendrovės finansinė padėtis vis blogėjo. 2017 m. spalio mėn. ši bendrovė vėlavo atsiskaityti su klientais (apie 77,88 proc.). Bankroto tikimybė sudarė net 1,59 proc., o 2017 m. gruodžio mėn. – 2,69 proc. Bendrovė 2018 m. kovo 22 d. buvo skolinga „Sodrai“ 3 431,00 Eur. Turto areštas buvo taikytas įmonės turtui 2017 m. ir dėl mažesnių skolos sumų. Be to, teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ši nutartis atitinka Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos, kaip sutarties šalies, nesąžiningumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vien ieškinio pateikimas negali suteikti ieškovei pranašumo ar besąlyginių ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Ginčas byloje kilo dėl nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)teisėtumo.Dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu. Tarp CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo nekilnojamojo daikto bei kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 punktas). Ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokia apimtimi, teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo bei kitus jų taikymui aktualius principus. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesent vienos iš sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, t. y dėl 9 051,49 Eur sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, jog nors ieškinio suma yra pakankamai didelė, tačiau ieškovė neįrodė grėsmės būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė su tokiais teismo argumentais nesutiko ir nurodė, jog jos pateikti duomenys, t. y. pelno (nuostolių) ataskaita ir kt. duomenys, patvirtina atsakovės sunkią finansinę padėtį ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieškovės argumentai yra nepagrįsti.Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).Iš anksčiau cituotos teismų praktikos darytina išvada, jog pačios ieškovės pasirinkta bei nurodyta ieškinio suma nėra pakankama sąlyga grėsmei, kad sprendimas gali būti neįvykdytas dėl atsakovės vengimo tai padaryti, konstatuoti. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog tarp šalių vyko bendravimas, atsakovė motyvuotai nesutinka sumokėti likusią ieškinyje nurodytą sumą už darbus dėl, pasak atsakovės, atsiradusių darbų defektų. Ieškovės pateikta 2018 m. kovo 26 d. „Creditinfo“ ataskaita dėl bendrovės mokumo šiuo atveju nepriskirtina prie įrodymų, kurie laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Kitų duomenų, kurie pagrįstų sunkią atsakovės finansinę padėtį, apeliantė teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad skundžiamos nutarties priėmimo momentu buvo nagrinėjama tik viena civilinė byla Nr. e2-5069-323/2018, kurioje keliamas klausimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Pažymėtina, kad ši situacija nepasikeitusi iki šio momento. Daugiau duomenų apie atsakovės skolas, nemokumą nepateikta. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir nepateikė tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė