- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-11
- Bylos Nr.
- I1-7068-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01252-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 55 320 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde bei atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. atlikinėjo bausmę Alytaus kalėjime. Teigia, jog kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamojo plotas, taip pat nebuvo suteiktos higienos priemonės. Kamerų tipo patalpose trūko natūralaus ir dirbtino apšvietimo, sienos buvo nešvarios, luposi dažai, byrėjo tinkas, kaupėsi pelėsis, skirtas per trumpas prausimosi laikas duše, nesudarytos galimybės nusiprausti po sporto, duše kiti nuteistieji ir pareigūnai galėjo matyti jį nuogą. Taip pat nebuvo vykdomos jokios užimtumo programos ir nesudarytas individualus socialinės resocializacijos planas, pažeista teisė į saviraišką, taip pat nebuvo užtikrintas privatumas skambinant taksofonu. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą bei nepatogumus.
Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas, taip pat teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Alytaus kalėjimo kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kurio metu visose kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai (tualetai), pastatyti unitazai, šiose patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Alytaus kalėjimas užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18 °C–28 °C, šaltuoju metų laiku 18 °C–22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35–65 proc., šaltuoju 35–60 proc., šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s–0,25 m/s, šaltuoju – 0,05 m/s–0,15 m/s, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Kameras valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių patalpose yra atmestini kaip nepagrįsti.
Taip pat, pareiškėjas teigia, kad visų kamerų Nr. 3 ir Nr. 38 langai yra per maži, tačiau šis reikalavimas yra taikomas tik naujai pastatytiems ar rekonstruojamiems statiniams, kuriuose yra įrengtos kamerų tipo patalpos. Uždarosios zonos pastatas, kuriame yra įrengtos kamerų tipo patalpos buvo kapitaliai remontuojamas 2010 m., todėl visi kamerų langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio. Be to, pareiškėjas Alytaus kalėjime nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, todėl akivaizdu, kad jis turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių, tokių kaip dantų šepetėlis, dantų pasta, skustuvai, todėl pareiškėjo argumentai dėl higienos priemonių neišdavimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
Visos nuteistiesiems skirtos nuteistiesiems patalpos Alytaus kalėjime užtikrina nuteistųjų privatumą. Kamerų tipo patalpų dušinės patalpa turi duris kurias nuteistieji gali užsidaryti, prausimosi vietos atskirtos sienelėmis. Pareigūnai vykdo savo funkcijas nepažeisdami nuteistųjų privatumo. Alytaus kalėjime nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Taigi, tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia tūnodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau, konstruktyvia, prasminga veikla, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad laikomas be jokių užsiėmimų yra atmestini.
Be to, pareiškėjas nurodo, kad taksofonai Alytaus kalėjime įrengti taip, kad skambinant nėra jokio privatumo. Alytaus kalėjime minėti taksofonai įrengti bendro naudojimo patalpose, tačiau interneto telefonija įrengta atskiroje patalpoje, kurioje privatumas užtikrinamas pilnai. Pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti kam ir kada skambina Alytaus kalėjime esantys asmenys. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).
Dėl gyvenamojo ploto
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad gyvenamosios kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. atliko bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kurios plotas – 29,36 kv. m., joje įrengta 8 miegamosios vietos, viso patalpoje buvo laikoma iki 8 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas sudarė 3,67 kv. m. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 38, kurios plotas – 11,87 kv. m., joje įrengta 3 miegamosios vietos, viso patalpoje buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas sudarė 3,95 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03)), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovės padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.
Dėl gyvenamųjų patalpų atitikimo higienos normoms
Pareiškėjas skunde teigė, jog kamerų tipo patalpose sienos buvo nešvarios, luposi dažai, byrėjo tinkas, dėl netinkamos ventiliacijos veisėsi pelėsis.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas). Numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Pareiškėjas dėl kamerų tipo patalpose esančio pelėsio, drėgmės neatitikimo higienos normoms, prastos sienų būklės, besilupančių dažų ar byrančio tinko skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nuodydamas, kad ventiliacija neveikė, dėl to kamerose ir sanitariniuose mazguose buvo jaučiama drėgmė, veisėsi pelėsis, laikėsi nemalonus kvapas, tačiau nedetalizavo, t. y. nenurodė kada konkrečiai į kokį pareigūną kreipėsi dėl patalpų avarinės būklės, blogų higienos sąlygų, nepakankamos ventiliacijos, nenurodė kodėl dėl šių aplinkybių nesikreipė į Alytaus kalėjimo administraciją raštu, jei į prašymą žodžiu buvo nereaguojama. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovei ar kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų galimų pažeidimų, o šie, žinodami apie vykdomus pažeidimus, nesiėmė jokių veiksmų jų šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvių pareiškėjo teiginių pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, vėdinamos per langus, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, pelėsio, dėmėtų sienų ar dulkių. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos įstaiga negali būti atsakinga už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovė veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, nemalonaus kvapo, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Dėl apšvietimo
Pareiškėjas teigė, kad apšvietimas patalpose buvo nepakankamas. Natūralus apšvietimas į kameras patenka labai silpnai, o dirbtinis apšvietimas prastas.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse nustatyta, kad nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas; elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų patalpų sienose ir lubose.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, patalpose įrengtas bendras dirbtinis dieninis/naktinis apšvietimas. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji elektros lemputes sulaužo arba išsukinėja, tačiau gavus informacijos apie perdegusias arba nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Langų grotos natūraliam dienos šviesos patekimui į kamerą netrukdo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių šių duomenų teisingumu.
Šiuo atžvilgiu teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus natūralaus apšvietimo koeficientas pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose, o grotų ant langų įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Be to, vertinant pareiškėjo teiginių apie netinkamas gyvenamosios patalpos, į kurias jis buvo paskirtas, apšvietimo sąlygas pagrįstumą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apšvietimo sąlygų ir kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. LVAT teisminėje praktikoje laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A246-624/2015).
Nors teismo sprendimas ir negali būti grindžiamas prielaidomis, net jei būtų pripažinta, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose esantis dirbtinis apšvietimas nesiekė Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuoto koeficiento, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui būtų kilę kokios nors neigiamos pasekmės. Šią aplinkybę skunde pareiškėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien paminėdamas, kad apšvietimas buvo silpnas, tačiau nenustatyta aplinkybių, suponuojančių dėl to patirtą neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, juolab, kad jie išdėstyti neišsamiai. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie neužtikrinamą apšvietimą yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, daroma išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Alytaus kalėjimas ginčo laikotarpiu neužtikrino tinkamų patalpų apšvietimo sąlygų ir pareiškėjo argumentai dėl laikino sulaikymo kamerų netinkamo apšvietimo atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.
Dėl higienos priemonių išdavimo
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, jog pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, nes jis neteikė prašymų arba buvo mokus. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Remiantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (ginčo laikotarpiu – nuo 2020 m. sausio 1 d. – 39 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, taigi 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio atitinkamai buvo 19,50 Eur) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1-94 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 8 punkte.
Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas visą vertinamąjį laikotarpį savo sąskaitoje turėjo sumas, didesnes nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, todėl negalėjo būti laikomas nemokiu. Ta aplinkybė, jog savo turimas lėšas pareiškėjas naudojo ne higienos priemonėms įsigyti priklauso tik nuo paties pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto ir nesukuria prievolės pataisos įstaigos administracijai aprūpinti pareiškėją higienos priemonėmis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų teikęs rašytinius prašymus Alytaus kalėjimui dėl higienos priemonių išdavimo, o Alytaus kalėjimas jo prašymų būtų netenkinę. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti jokių atsakovės neteisėtų veiksmų.
Dėl prausimosi duše ir dušo patalpų privatumo
Pareiškėjas skunde teigė, kad duše buvo galima praustis vieną kartą per savaitę ir tik po 15 min., o vedant į dušą buvo pažeistas jo privatumas.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte buvo numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2021 m. gegužės 25 d.), 17.5 papunktyje buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuo 2021 m. gegužės 26 d. galiojančioje Taisyklių 17.5. papunkčio redakcijoje numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.
Atsakovė patvirtino, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė praustis duše, kaip numato teisės normos. Iš 2019 m. spalio 2 d. nuteistųjų maudymosi duše grafiko Nr. 4-4095, patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus, matyti, kad kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems praustis duše buvo skirtas laikas šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 iki 12.00 bei nuo 14.00 val. iki 18.00 val., t. y. iš šio grafiko matyti, kad nuteistiesiems buvo skirtas laikas nusiprausti duše du kartus per savaitę. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato minimalios maudymosi duše trukmės. Taip pat pažymėtina, jog tomis dienomis, kai dušu nebuvo galimybės pasinaudoti, pareiškėjas asmens higieną galėjo palaikyti prausdamasis gyvenamosiose patalpose bei lokaliniame sektoriuje įrengtose praustuvėse. Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, nedetalizavo, kad konkrečiu metu būtent jam nebuvo užtikrinta galimybė realizuoti savo teisę nusiprausti duše.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visos nuteistiesiems skirtos nuteistiesiems patalpos Alytaus kalėjime užtikrina nuteistųjų privatumą. Kamerų tipo patalpų dušinės patalpa turi duris kurias nuteistieji gali užsidaryti, prausimosi vietos atskirtos sienelėmis. Pareigūnai vykdo savo funkcijas nepažeisdami nuteistųjų privatumo. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Be to, iš fotonuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas yra atskiroje izoliuotoje patalpoje, kurioje yra sanitariniai įrenginiai ir veikiantis apšvietimas. Įvertinus tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeista, taip pat nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su kamerų sanitarinių mazgų įrengimu.
Dėl užimtumo
Pareiškėjas nurodo, kad pataisos įstaigoje jam nebuvo sudaryta galimybė į resocializaciją ir užimtumą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 136 straipsnyje numatytas socialinės reabilitacijos organizavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Antroje dalyje, kad socialinės reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Alytaus kalėjime vykdant nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemones, kamerų tipo patalpose veiklą vykdo šios nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija, Alytaus pataisos namų kapelionas, VŠĮ „Aplankyk kalinį“, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacija, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, taip pat vykdomos biblijos studijos. Kamerų tipo patalpose veikia biblioteka, relaksacijos ir mankštos kambarys. Teisės aktai nedraudžia pareiškėjui kreiptis į mokymosi įstaigas t. y. Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo ar profesinio rengimo centro filialo mokyklas dėl mokymosi. Papildomai, pareiškėjas kreipęsi su prašymu į resocializacijos skyriaus specialistus turi galimybę gauti stalo žaidimų. Pažymėtina, kad nuteistieji dalyvauja programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse savanoriškumo principu.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, konkrečiai kokiose užimtumo programose, priemonėse jis negalėjo ginčo laikotarpiu dalyvauti ar buvo apribotos tokios jo teisės. Pažymėtina, kad dalyvavimas užimtumo programose yra grindžiamas savanoriškumo principu. Kaip nustatyta, Alytaus kalėjime nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos ir galimybės dalyvauti nurodytose užimtumo veiklose. Nors pareiškėjas teigia, kad pataisos įstaigoje nėra vykdomos absoliučiai jokios socialinės reabilitacijos programos, tačiau nenustatyta, kad su tokio pobūdžio prašymais dalyvauti atitinkamame užimtume pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės nurodytais duomenimis. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia tūnodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau, konstruktyvia, prasminga veikla. Be to, pateiktas nuteistojo socialinės reabilitacijos planas paneigia šiuos pareiškėjo argumentus.
Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas dėl nurodyto pareiškėjo teisių pažeidimo atsižvelgia į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo skunde dėstomas neišsamias aplinkybes, atsakovės atsiliepimo argumentus ir pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad nenustatyta pagal pateiktus duomenis, jog pareiškėjas būtų rodęs didelę iniciatyvą užsiimti tam tikra veikla. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, todėl konstatuoja, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė socialinei reabilitacijai, kaip tai numato teisės aktai. Kaip minėta, nenustatyta, kad su tokio pobūdžio prašymais ar skundais pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Dėl privalumo naudojantis taksofonu
Pareiškėjas teigė, kad jo galimybės pasikalbėti su artimaisiais telefonu buvo ribojamos, kadangi neužtikrinamas privatumas, kiti asmenys galėjo girdėti pareiškėjo pokalbius, be to, taksofonų įrengta per mažai.
BVK 102 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pagal šio straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte (redakcijoje nuo 2020 m. sausio 22 d. – 37 punkte) nurodyta, be kita ko, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.
Taigi, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnai privalo stebėti nuteistąjį, besinaudojantį teise paskambinti ir nustačius pažeidimą, jo pokalbį nutraukti. BVK nuostatos nenumato, kad nuteistųjų bendravimas su artimaisiais turi būti konfidencialus. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įstaigoje esantys taksofonai būtų izoliuoti nuo bendros erdvės, taip pat nenustatyta, ar yra įrengtos būdelės, atitvarai, todėl galimai kiti asmenys galėjo girdėti telefonu kalbančio asmens pokalbį. Atsakovė atsiliepime į skundą nenurodė, kokių priemonių įstaigos administracija imasi, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumą ir apsaugoti skambinančiųjų privatumą nuo kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, todėl nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, ir pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Alytaus kalėjimo elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl šio pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl emocinės būklės
Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y. žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į atsakovę dėl skunde nurodytų aplinkybių susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis kamerų tipo patalpose ar dėl perkėlimo į kitą kamerą, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo skunde minimi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.