Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajono savivaldybėje atstovei Indrei Jurjonienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajono savivaldybėje, ieškinį atsakovams S. A. ir N. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajono savivaldybėje ieškinys atsakovams S. A. ir N. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, kuriuo prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią S. A. ir N. R. jų nepilnamečio sūnaus K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovų įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste; nustatyti K. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo globėjo (rūpintojo) nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovų S. A. ir N. R. materialinį išlaikymą sūnui K. R. nuo ieškinio padavimo dienos po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai S. A. ir N. R. turi nepilnametį sūnų K. R., kurio atžvilgiu neįgyvendina tėvų pareigų.

Atsakovė S. A. yra pagimdžiusi penkis vaikus: K. R., gimusį (duomenys neskelbtini), V. R., gimusį (duomenys neskelbtini), M. R., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. A., gimusią (duomenys neskelbtini), T. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kurių tėvas - K. A. S. A. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau 2016 m. yra fiksuoti vaiko teisių pažeidimai. Atsakovė S. A. 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi pagalbos į BĮ „Šakių socialinių paslaugų centras“ dėl vieno iš savo vaikų (K. R.) destruktyvaus ir agresyvaus elgesio, 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo pradėta atvejo vadyba, šeimai sudarytas pagalbos planas ir pradėtos teikti socialinės paslaugos.

2019 m. balandžio 23 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką K.; 2019 m. gegužės 17 d. nustatytas galimas smurtas prieš V., M., K., T., prieš brolius ir seserį galimai smurtavo brolis K. Visiems vaikams nustatytas 1 grėsmės vaikui lygis.

2019 m. liepos 3 d. Skyrius gavo iš BĮ „Šakių socialinių paslaugų centras“ pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje K. R. atžvilgiu, t. y. motina S. A. mušė savo nepilnametį sūnų. Pranešime buvo teigiama, kad motina vaiko nekenčia. Nuvykus į K. R. gyvenamąją vietą motina teigė, kad sūnus K. jos neklauso, kad jam diagnozuoti elgesio sutrikimai, buvo išrašyti raminamieji vaistai, kurių vaikas negeria. Teigė, kad 2019 m. liepos 2 d. vakare tarp jos ir sūnaus K. buvo žodinis konfliktas, K. supyko ir sudaužė brolio planšetinį kompiuterį, motina supykusi sudavė savo sūnui ranka per veidą ir ranką, o sūnus ją apspardė. Motina teigė, kad su sūnumi konfliktuoja seniai, pasakojo, kad sūnus K. buvo ją prismaugęs, kad muša kitus savo brolius ir seserį, kad ji seniai kreipėsi pagalbos į paslaugų centrą, kad vaiką paimtų iš šeimos, tačiau pagalbos nesulaukė. S. A. teigė, kad su K. tėčiu N. R. nebendrauja, vyras vaikais nesirūpina, išlaikymo neteikia. Tuo tarpu nepilnametis K. pasakojo, kad 2019 m. liepos 2 d. prižiūrėjo savo jaunesnius brolius ir seserį, pagamino jiems valgyti, o grįžus mamai paprašė, kad ji pagamintų dar ko nors kito. Tada mama supyko, liepė gamintis pačiam, prasidėjo konfliktas. Berniukas teigė, kad planšetinį kompiuterį sudaužė netyčia, o nuo mamos gynėsi, nes ji pradėjo jį mušti gultinį ant lovos, mamai gindamasis įspyrė. K. sakė, kad mažiausio brolio T. ir sesers K. nemuša, o su vyresniais broliais V. ir M. kartais pasimuša, tačiau nestipriai. Vaikas atvirai pasakojo, kad mušasi ir mokykloje, ir mieste su kitais vaikais, ir jam atrodo, kad čia yra normalu, nes taip elgiasi visi jo bendraamžiai. Vaikas nesureikšmino mamos smurto prieš jį, jam tai atrodė nereikšminga, sakė jaučiasi „sveikas kaip ridikas“, kad jie jau susitaikė. Tačiau ant vaiko kūno akivaizdžiai buvo matomos hematomos: ant dešinio peties, dešinio žasto ir dilbio, pilvo apačioje, dešinės šlaunies srityje. Vaikas žino, kad mama nenori jo auginti, todėl pats sutiko, kad būtų vežamas pas laikinąją globėją, tačiau teigė, jog matytis su šeima norėtų. Vaikas pasakojo, kad gydytoja jam buvo parašiusi raminamųjų vaistų, tačiau jis jų negeria, nes jaučiasi mieguistas. K. pasakojo, kad mama maždaug prieš savaitę ar dvi supykusi sudaužė jo telefoną, todėl jis išmušė akmenuku langą. Vaikas užsiminė, kad mamai depresija, todėl jis pykčio ant mamos nelaiko, supyksta tik konflikto metu, po to jie vėl susitaiko. Taip pat vaikas sakė, jog mama kitų vaikų nemuša. Vaikas minėjo, jog buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini)ugdymo centrą dėl pykčio priepuolių, vaikui ten buvo baisu, daugiau ten papulti nenorėtų. K. pasakojo, kad bendrauja su tėčiu N. R., kartu žvejoja, iškylauja prie upės, tačiau tėtis gyvena pas savo motiną, kurios namuose lankosi pašaliniai asmenys, ten girtaujama, todėl tėvas neturi sąlygų jo auginti, neturi lėšų, dirba tik nelegaliai. Skyriaus specialistams pasikalbėjus su kitais šeimos vaikais, jie teigė, kad mama jų nemuša, kad muša tik K. Vaikai pasakojo, kad kai mama supyksta, juos bara, atima planšetinį kompiuterį, neleidžia į lauką, pas draugus. Vyresni broliai V. ir M. pasakojo, jog pasimuša su K., tačiau brolis jų rimtai sužeidęs nebuvo. Mažesnieji T. ir K. buvo apsikabinę brolį K., žaidė su juo, neatrodė, kad jo bijotų. Apsilankymo metu motina buvo blaivi; sūnų K., prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, Skyriaus specialistės nuvežė į VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur buvo nustatyti vaiko patirti sužalojimai, kiti vaikai liko su savo motina savo gyvenamojoje vietoje, dėl smurto prieš K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2019 m. liepos 4 d. tėvas pateikė raštišką atsisakymą pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi K., nurodydamas, jog neturi galimybių ir tinkamų gyvenimo sąlygų bei pajamų. Taip pat atsisakė dalyvauti atvejo vadybos procese, susijusiame su jo nepilnamečiais sūnumis.

Atsižvelgiant į aplinkybes bei siekiant apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus nepilnamečio K. interesus, Skyriaus specialistai priėmė sprendimą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, kurioje iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai. Vaiko sutikimu, jis buvo laikinai apgyvendintas pas laikinąją globėją. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5601-443/2019 buvo išduotas leidimas paimti K. R. iš jo tėvų S. A. ir N. R. Tuo pagrindu Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui K. R. nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja.

2019 m. liepos 23 d. vyko pirmasis atvejo vadybos posėdis, kuriame motina S. A. dalyvavo, tėvas N. R. atsisakė dalyvauti. Posėdžio metu motina nurodė, kad nenori, jog sūnus K. grįžtų į namus, norinti nuo jo pailsėti.

2020 m. sausio 8 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje dalyvavo abu tėvai, jie buvo supažindinti su neterminuoto tėvų valdžios apsiribojimo sąvoka, pasekmėmis, taip pat su priimtu sprendimu kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Tėvas N. R. nurodė neturintis galimybės pasirūpinti vaiku ir raštu pateikė nuomonę, kad neprieštarauja, jog jam būtų apribota tėvo valdžia jo sūnaus K. atžvilgiu. Motina teigė, kad iš dalies nori, jog sūnus grįžtų į šeimą, tačiau tuo pat metu bijo, kad situacija bus tokia pati kaip ir buvo prieš tai. Motinai priminus, kad turi būti vykdomas pagalbos planas, ji išreiškė nuomonę „aš kalnų tikrai neversiu“, kad sūnus sugrįžtų į šeimą.

Skyriaus turima informacija tėvai gyvena atskirai, laikinosios globos metu tėvai nesiekė susigrąžinti vaiką į šeimą. Tėvas bendrauja geranoriškai, tačiau nėra pasiruošęs keisti gyvenimo būdo, atsisako gydytis nuo alkoholizmo, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. Vyras dirba pavienius darbus, pastovių pajamų neturi. Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Dažnai susitikimų metu būna pagiringas arba sklinda alkoholio kvapas. Vyras nesutinka bendrauti su psichologe, atsisako jos paslaugų (nors buvo sudarytos galimybės, konsultacijoms vykti jo gyvenamojoje vietoje). Su vaikais bendrauja, kai jie ateina patys, tačiau tėvas iniciatyvos nerodo, prie vaikų išlaikymo neprisideda, nepadeda materialiai, nesidomi vaikų sveikata, ugdymu. Bendraujant su vyru jis teigia, kad neturi galimybės priimti auginti sūnų. Mano, kad pats vaikas nenorėtų kartu su juo gyventi ir jo nuomone, geriausiai jam būtų gyventi ten, kur jis dabar yra pas globėja. Pateikė raštu nuomonę, kad sutinka, jog jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus K. atžvilgiu.

Motina S. A. atsisako vykdyti pagalbos planą, dalyvauti agresijos valdymo mokymuose, kurie vyksta Marijampolėje, lankyti psichologo konsultacijas, nesiekia gerinti materialinės padėties įsidarbinant. Dažnai apsilankius motina būna pikta, nekalbi, bendraujant užsiima pašaline veikla. Motina nerodo jokios iniciatyvos dėl bendravimo su sūnumi, kaip pati motina teigia, kad su vaiku nesipyksta, su sūnumi bendrauja tik „SMS“ žinutėmis „Messinger“ programa, tačiau sūnus jai neatrašo, taip pat sūnus nedavė jai naujo telefono numerio. Paskutinį kartą su sūnumi matėsi 2019 m. spalio mėnesį, kai jį globėja atvežė į motinos namus. Su kitais vaikais santykis yra geras, nusiskundimų nėra, vaikai visada švarūs, tvarkingi.

Skyriaus specialistams 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. sausio 27 d. lankant globojamą vaiką K., jis išreiškė nuomonę tėvų atžvilgiu – nurodė, jog vaikas bijo grįžti namo dėl mamos ankstesnio elgesio jo atžvilgiu, su tėčiu gyventi nenori, nes jis turi bėdų dėl alkoholio; nori gyventi globėjos šeimoje, nes joje jis jaučiasi labai gerai, yra mylimas ir reikalingas. Su visais globėjos šeimos nariais sutaria gerai.

Skyriaus nuomone tėvų pareigų nevykdymas yra akivaizdus – tėvai nesudarė reikalingų vaiko socialiniai raidai gyvenimo sąlygų, nevykdė savo tėvų pareigų, buvo visiškai nusišalinę nuo sūnaus priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, neturi artimo ryšio su sūnumi, nesirūpina jo sveikata, gerove, dėl to nukenčia teisėti nepilnamečio K. R. interesai ir nėra pagrįstų duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Socialinis darbas su šeima nedavė teigiamų rezultatų ir tėvai nebendradarbiavo su globos centru ir kitomis institucijomis – visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam r psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus. Atsakovų elgesys visiškai nesidomint savo sūnumi negali būti pateisinamas, jų elgesys vertintinas aplaidžiu, neatitinkančiu vaiko interesų ir daro ypatingą žalą nepilnamečiui vaikui.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Indrė Jurjonienė parodė, jog ieškinį palaiko. Paaiškino, kad ieškinyje išdėstytos visos aplinkybės, motyvai bei kartu pateikti visi rašytiniai įrodymai dėl atsakovų tėvų valdžios neįgyvendinimo nepilnamečio K. R. atžvilgiu. Nuo ieškinio padavimo dienos padėtis visiškai nesikeičia, atsakovai dėl savo kaltės, nesant jokių pateisinamų objektyvių priežasčių, vengė ir toliau vengia vykdyti konstitucines tėvų pareigas. Vaikui laikinoji globa nustatyta jau beveik vieneri metai, tačiau atsakovų veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą nėra, tėvas visiškai nusišalinęs nuo pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaiką, motina atsisako bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vykdyti pagalbos planą. Šiai dienai atsakovas sutinka su ieškiniu, atsakovė sutinka su vaiko gyvenimu globėjos šeimoje, tačiau nesutinka su išlaikymo dydžiu. Skyriaus nuomone priteisti iš kiekvieno atsakovo po 100 Eur vaiko išlaikymui yra pagrįsta ir protinga suma, ir tokį išlaikymą atsakovai gali teikti, todėl prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi (2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 18 sek. – 07 min. 38 sek.).

Atsakovo N. R. atstovas advokatas Sigitas Balaišis atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovui byloje 2020 m. kovo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau atsakovas į konsultaciją neatvyko, su atstovu nesusisiekė, bandant telefonu susisiekti su atsakovu, šis nekontaktavo, todėl atsiliepimą civilinėje byloje teikia atsakovo atstovas. Atsiliepimu į ieškinį atsakovo atstovas nurodo, jog neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su ieškiniu. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktą informaciją, yra pagrindo teigti, kad atsakovas yra abejingas vaiko auklėjimui, priežiūrai ir išlaikymui. Toks požiūris nesuderinamas su konstitucine pareiga rūpintis savo vaiku. Atsakovo atstovas neturi duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes. Atsakovui nekontaktuojant su atstovu, nėra duomenų apie galimas atsakovo pastangas pakeisti esamą situaciją. Todėl teismui konstatavus pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus K. R. atžvilgiu, ieškinys tenkintinas (b. l. 98–100, 101).

Atsakovė S. A. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė (b. l. 64). Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepateikė, atsakovams buvo tinkamai pranešta (teismo šaukimai įteikti asmeniškai) apie teismo posėdį (b. l. 62, 63, 88, 89). Kadangi atsakovai yra tinkamai atstovaujami advokatų ir bylos šalys sutiko bylą nagrinėti atsakovams nedalyvaujant, teismas bylą išnagrinėjo atsakovams nedalyvaujant.

Atsakovės S. A. atstovas advokatas Gvidas Byčius teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį palaiko iš dalies. Atsakovė sutinka su ieškinio visais reikalavimais išskyrus dėl materialinio išlaikymo dydžio. Atsakovė augina dar keturis mažamečius vaikus; šeimos, susidedančios iš 5 narių, pajamos yra apie 600 Eur per mėnesį, todėl 100 Eur ji nepajėgi mokėti. Jos manymu, vaiko tėvas turi galimybes vaikui teikti didesnį išlaikymo dydį. Atsakovė prašo atsižvelgti į šias objektyvias aplinkybes ir sumažinti jai priteistino materialinio išlaikymo dydį (2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 39 sek. – 08 min. 51 sek.).

Atsakovo N. R. atstovas advokatas Sigitas Balaišis teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka. Ieškinio priežastys ir argumentai yra svarūs, ieškovės pateiktais duomenimis nėra pagrindo abejoti. Situacija nesikeitė nuo 2019 m. liepos mėn., t. y. nuo tada, kai vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, kas parodo atsakovo abejingumą. Pagrindo tikėti, kad situacija pasikeis, nėra (2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 52 sek. – 10 min. 39 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Byloje nustatyta, jog atsakovė S. A. su atsakovu N. R. turi tris nepilnamečius vaikus (b. l. 10, 11), atsakovė S. A. yra pagimdžiusi penkis vaikus (b. l. 10), iš kurių keturi gyvena kartu su motina.

2019 m. liepos 3 d. Ieškovė gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje K. R. atžvilgiu. Skyriaus specialistės K., prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, nuvežė į VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur buvo nustatyti vaiko patirti sužalojimai (b. l. 18–21, 22). Atsakovas N. R. 2019 m. liepos 4 d. raštu atsisakė ir nesutiko paimti globoti savo sūnų K. R., nes neturi galimybių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, pajamų (b. l. 23). Skyriaus specialistai priėmė sprendimą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, kurioje iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai. Vaiko sutikimu, jis buvo laikinai apgyvendintas pas laikinąją globėją.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5601-443/2019 buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį K. R. iš jo tėvų S. A. ir N. R. dėl 2019 m. liepos 3 d. užfiksuoto motinos smurto prieš nepilnametį sūnų K. R. (b. l. 36–39).

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 15 d. įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovų sūnui K. R. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), paskirta vaiko laikinoji globėja (rūpintoja), vaiko laikinosios globos (rūpybos) vieta nustatyta kartu su globėja (rūpintoja) (b. l. 24–25).

2020 m. sausio 8 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė S. A. išreiškė nuomonę, jog pati iniciatyvos susitikimams su sūnumi nerodo, nes neturi galimybių. Ji norėtų kuriam nors laikotarpiui ar mėnesiui pabandyti ir pažiūrėti kaip seksis, ar sūnaus elgesys pasikeitęs į gerą, norėtų įsitikinti ar situacija namuose nesikartotų, t. y. mama iš dalies norėtų, jog sūnus grįžtų į šeimą. Ji atsisakė psichologo, psichiatro konsultacijų ir dėl to, kad sūnus grįžtų į šeimą ji visų įmanomų pastangų nedės. Atsakovė buvo supažindinta su neterminuoto tėvų valdžios apsiribojimo sąvoka, pasekmėmis (b. l. 41–57, 58–59).

2020 m. sausio 8 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovas N. R. nurodė, jog su sūnumi bendrauja, susiskambina. Išreiškė nuomonę, jog vaikas pats nenorėtų su juo gyventi, taip pat jam yra sakęs, jog nenorėtų grįžti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, todėl mano, kad geriausia sūnui gyventi pas globėją. Atsakovas supažindintas su neterminuoto tėvų valdžios apsiribojimo sąvoka, pasekmėmis (b. l. 41–57, 58–59); 2020 m. sausio 8 d. atsakovas N. R. pateikė informaciją raštu, jog neprieštarauja, jog jam būtų apribota tėvo valdžia jo sūnaus K. atžvilgiu, kadangi šiuo metu neturi galimybės pasirūpinti sūnumi, neturi nuolatinė gyvenamosios vietos, pajamų (b. l. 60).

2020 m. sausio 8 d. atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas atvejo vadybos procesą N. R. užbaigti, kadangi pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. Atvejo vadybos procesą S. A. tęsti, tačiau priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, kadangi abu tėvai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nekeičia savo elgesio, nededa pastangų (b. l. 41–57).

2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. sausio 27 d. gobojamo vaiko aplankymo aktuose pateiktose išvadose nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad tėvai nededa pastangų keisti gyvenimo būdą, rekomenduojama kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Nurodyti vaiko ryšiai su tėvais ir kitais giminaičiais: pati mama iniciatyvos bendrauti nerodo. K. pati globėja nuveža aplankyti brolius ir mamą, tačiau namuose vaikas jaučiasi svečias. Kartais su mama susirašo per internetą, su tėte bendrauja telefonu, bet gyventi su juo nenorėtų, nes tėtis turi bėdų su alkoholiu. Vaikas labiausiai pasiilgsta brolių, kurie gyvena pas mamą, nori su jais susitikti (b. l. 26–30, 31–35).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kada teismas gali apriboti tėvų valdžią. Šių sąlygų sąrašas yra baigtinis: kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, laikytina įrodytu, kad atsakovai visiškai nusišalinę nuo pareigos auklėti ir išlaikyti savo sūnų K. R., juo visiškai nesidomi, nesirūpina jo sveikata, ugdymu, auklėjimu; atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu; atsakovė su sūnumi nebendrauja, sūnaus susigrąžinti į šeimą nesiekia.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikas atsakovės šeimoje neauga nuo 2019 m. liepos mėnesio, kai Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui K. R. nustatyta laikinoji globa, kas turėjo paskatinti atsakovę ir atsakovą daryti išvadas bei imtis priemonių, norint susigrąžinti vaiką. Atsakovams buvo sudarytos sąlygos keisti savo gyvenimo būdą, požiūrį, elgesį – su jais per laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpį buvo dirbamas socialinis darbas, siūlomos paslaugos ir pagalba, tačiau atsakovai nebuvo geranoriški priimti pagalbą, atsisakydavo siūlomų paslaugų, per laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpį savo gyvenimo būdo, požiūrio, elgesio nepakeitė, atsakovė su vaiku iniciatyvos bendrauti nerodė, nedėjo pastangų sūnų susigrąžinti į šeimą; atsakovas nuo 2019 m. liepos mėnesio iki ieškinio teismui padavimo du kartus raštu atsisakė vaiką priimti ir juo rūpintis, kas parodo visišką atsakovo abejingumą vaiko auklėjimu, priežiūra. Atsakovų pasirinkta pasyvi pozicija nagrinėjamojoje byloje, neatvykimas į teismo posėdį, taip pat rodo visišką jų abejingumą bylos baigtimi, nesidomėjimą nepilnamečiu vaiku, todėl darytina išvada, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigą – vaiką auklėti ir juo rūpintis.

Įvertinus viso nagrinėjamo laikotarpio situaciją, matyti, kad per laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpį (10 mėnesių) situacija šeimoje nepasikeitė – atsakovai neturi darbo ir pajamų, atsisako rūpintis vaiku ir neprieštarauja, jog jiems būtų apribota tėvų valdžia jo sūnaus K. atžvilgiu. Atsakovė tik iš dalies nori, jog sūnus grįžtų į šeimą, nerodo iniciatyvos ir nededa pastabų sūnų sugrąžinti į šeimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nėra jokių duomenų ar pagrindo manyti, kad esama padėtis gali pasikeisti, o atsakovų gyvenimo būdas, elgesys, požiūris, aplaidumas, neatitinka vaiko interesų ir daro ypatingą žalą nepilnamečiui vaikui.

Atsižvelgiant į atsakovų elgesį bei byloje nustatytus faktus, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu ir esant nustatytiems nesirūpinimo vaiku faktams bei atsakovų kaltei, kadangi atsakovai vengia atlikti savo pareigą nepilnamečiam vaikui ne dėl objektyvių priežasčių (sunkios ligos ir pan.), šiuo atveju, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3.182 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, nesant duomenų, jog atsakovai pageidauja ar pageidautų ateityje rūpintis bei užtikrinti vaiko sveikatą, jo tinkamą auklėjimą, priežiūrą, ugdymą, tinkamas gyvenimo sąlygas, atsakovams taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimo institutas ir atsakovų valdžia jų nepilnamečio sūnaus vaiko K. R. atžvilgiu apribotina neterminuotai.

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau tėvams išlieka teisė matytis su vaikais (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas.

Dėl nuolatinės vaiko globos ir globėjo paskyrimo bei gyvenamosios vietos nustatymo

Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalį teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl iškeltina byla dėl K. R. globos (rūpybos) steigimo, globėjo (rūpintojo) skyrimo.

Pagal CPK 407 straipsnį teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui ir jo laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kad K. R. šiuo metu gyvena savo dabartinės globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje, kur jam yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, bei siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, K. R. gyvenamoji vieta nustatoma jo laikinos globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Teikiamas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš kiekvieno atsakovo nepilnamečiui K. R. nuo ieškinio padavimo dienos po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas nustatė, jog atsakovė šiuo metu nedirba (b. l. 15), epizodais dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 73–77), registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (b. l. 80, 81), turi dar keturis nepilnamečius vaikus, kuriems yra priteistas išlaikymas. Atsakovas nuo 2020 m. vasario 3 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 79), turi registruoto nekilnojamojo turto, kuris yra areštuotas (b. l. 82, 83–85, 86–87), turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą.

Sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad atsakovai yra darbingo, pakankamai jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovų darbingumas yra apribotas, ar jie turėtų rimtų sveikatos problemų, todėl atsakovai turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti papildomai, teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovai neišgali teikti vaikui reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių. Šias aplinkybes, tuo pačiu atsižvelgiant į vaiko amžių (13 metų) ir jo poreikius, teismas vertina vaiko interesų naudai ir sprendžia, kad iš atsakovų vaikui K. R. priteistinas materialinis išlaikymas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki išlaikytinio pilnametystės mokamas periodinėmis išmokomis po 100 Eur. Tai atitiktų atsakovų turtinę padėtį bei minimalius jų nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3.200 straipsnis).

Nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys K. R. laikinas globėjas (rūpintojas) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 4.236–4.252 straipsnis). Išaiškintina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis globėjas (rūpintoja) disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir kitos patirtos išlaidos).

Atsakovė S. A. 2020 m. kovo 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas N. R. 2020 m. kovo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi civilinėje byloje Nr. 2-1463-876/2020 (b. l. 92–93, 109-110).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnis).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–265, 270, 406, 407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečio vaiko K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruojančiam gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio vaiko K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovo asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Nustatyti K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su globėja (rūpintoja), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. vasario 12 d. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. vasario 12 d. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną globėją ir rūpintoją, K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo paskyrimo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškėlimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.